Artėjant Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą, šalies maisto įmonės skatinamos labiau susirūpinti maisto sauga ir kokybe. Vadovaujantis ES ir Lietuvos teisės aktais, kiekvienoje maisto įmonėje turi būti įdiegta Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų (RVASVT) sistema.
Šią prevencinę kokybės valdymo sistemą itin svarbu teisingai įsidiegti įmonėms, ketinančioms pretenduoti į tarptautinius sertifikatus.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušros Išarienės. teigimu, apie 40 proc. įmonių nesilaiko bendrųjų higienos reikalavimų, 8 proc. - personalo higienos, gana daug aptinkama technologijos, produktų ženklinimo, laikymo sąlygų ir kitų pažeidimų. Pasak A. Išarienės, pažeidimų nerandama tik maždaug kas ketvirtoje tiriamoje maisto įmonėje.
Lietuvai stojant į ES, savikontrolės sistema RVASVT taps pagrindiniu maisto saugos užtikrinimo reikalavimu, tačiau, pasak A. Išarienės, šią sistemą Lietuvos įmonės kol kas diegia labai vangiai. Nors Lietuvos Maisto įstatymas dar 2000 metais nustatė, kad savikontrolės sistema privaloma kiekvienai maisto įmonei, 2001 metais sistemą buvo įsidiegusios vos 1,5 proc., o 2002 metais - tik apie 10 proc. Lietuvos įmonių.
Maisto gaminių kokybę užtikrinanti savikontrolės sistema buvo pradėta kurti dar 1959 metais. Sistemos pagrindus sukūrė JAV bendrovė “Pillsbury” kartu su Nacionaline aeoronautikos ir erdvės agentūra (NASA) bei JAV ginkluotųjų pajėgų ir karinių oro pajėgų laboratorijomis. Naudojantis šia sistema buvo kuriamas maistas, kuris būtų kuo saugesnis vartotojų sveikatai. Vėliau sistema buvo pritaikyta kasdieniam vartojimui ir šiuo metu yra Europos bei daugelio kitų valstybių maisto įmonių kokybės garantas.
