Pokalbis su M. Griškoniu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Šis iššūkis atrodo labai sudėtingas psichologiškai. Vienam 4 mėnesius būti be žmonių reikia praktikuotis, kaip jums atrodo?
Mes, irkluotojai, kai sužinojome apie Aurimo užsibrėžtą tikslą buvome labai sunerimę. Aš kaip šiandien atsimenu, perskaitę žinutę, sėdėdami su visa komanda prie stalo treniruočių stovykloje Italijoje, mes galvojome, kad čia yra neįmanoma. Mes esame profesionalai, kurie tai atlieka kiekvieną dieną daugybę metų, bet turbūt nei vienas iš mūsų nesiryžtų to padaryti.
Tai sunkiausia yra psichologiškai – išbūti 4 mėnesius vienam, atskirtam nuo visuomenės ir padaryti tai, ką pavyko padaryti mažai kam. Jis ėjo turbūt labai stipriai nusiteikęs, labai gerai pasiruošęs, nes mes matome tik vyšnaitę ant torto, bet realiai, kiek jam reikėjo įdėti pastangų ir darbo, kad jis pasiruoštų tiek psichologiškai, tiek fiziškai – manau, kad labai daug.
Mes jo kelionę pradėjome stebėti ne tik tada, kai ji prasidėjo. Mes jo kelionę pradėjome stebėti jam pradedant ruoštis, nes Aurimas konsultavosi su mūsų irkluotojais, kurie rodė ir aiškino, kaip atrodo valtis, kaip atrodo irklai, nes Aurimas iki tol niekada nebuvo irkluotojas – nei profesionalus, nei mėgėjas – tai jam buvo visiškai nauja.
Mes, irkluotojai, kurie tai darom profesionaliai ir daugybę metų, žemai lenkiam galvas prieš jį, nes tai, ką jis padarė yra neįmanoma. Bent jau man taip atrodo, aš niekada gyvenime tam nesiryžčiau.
Galėčiau tik kaip pavyzdį paprastiem žmonėm pasakyti, kad mes, irkluotojai, per sezoną nuirkluojame apie 4-4,5 tūkst. kilometrų. Aurimas nuirklavo 8 tūkst. kilometrų per 4 mėnesius. Tai yra beprotiškas krūvis, beprotiškas kilomtražas ir beprotiškas nuovargis. Reikia tik įsivaizduoti, ką jis turėjo patirti, kai rankos yra puslėtos, jos kraujuoja, jos tvinksi, einant naktį miegoti, sūrus vanduo graužia rankas, sūrūs rūbai nutrina odą. Tai yra tikrai labai sudėtinga.
Labai sudėtinga atrodo buitis. Suprantu, kad mityba yra visokie negendantys produktai, bet kaip miegojimas kabinoje? Nesusidūrusiems su tuo žmonėms gali atrodyti, kad kai miegi, tave tiesiog gali nunešti iš tavo kelio.
Mityba ir miegas yra labai svarbu. Tai yra pagrindinės sportininko atsistatymo priemonės, nes jeigu organizmas neatsistato, tu negali tęsti savo treniruočių ar varžybų, o šiuo atveju Aurimas nebūtų galėjęs tęsti kelionės, jei jis būtų visiškai išsekęs ir neturėjęs energijos sekančią dieną
Manau, kad jis buvo viską apgalvojęs prieš eidamas miegoti ar pailsėti, kad jo valties nenuneštų ne ta kryptimi, kur reikia. Manau, kad viskas buvo apgalvota, viskas daryta tikslingai, kad taip neatsitiktų.
O ką galima tikslingai padaryti? Miegoti tik ten, kur ramu?
Visa Aurimo kelionė buvo numatyta tikslingai, buvo sudėliotas maršrutas, kurio, manau, jis griežtai laikėsi ir eidamas miegoti žinodavo, kur gali eiti ramiai pailsėti, kad jo nenuneštų į priešingą pusę, nes Atlanto vandenyne yra daugybė srovių. Manau, kad jis tas sroves buvo puikiai išstudijavęs ir laikėsi tikslingo savo plano.
Jūsų požiūriu, tų srovių reikia vengti ar jos yra aplenkiamos?
Tos srovės galėjo ir padėti, ir pamaišyti. Kaip ir matėme artėjant finišui, Aurimui buvo labai sunku pasiekti krantą, nes srovės buvo nepalankios, nešė jį nuo kranto į vandenyną gilyn. Tai galbūt vietomis tos srovės Aurimui buvo palankios kelionėje, galbūt kažkur buvo nepalankios, bet manau, kad jis buvo tikslingai susidėliojęs maršrutą ir sekė būtent juo.
Visą pokalbį, kuriame dalyvavo ir Lietuvos kanojininkas, daugkartinis pasaulio ir Europos čempionatų laimėtojas ir prizininkas Jevgenijus Šuklinas, žiūrėkite straipsnio pradžioje.
