Amerikos lietuviai tikrai pasistengė – papuošė jį pergalės vainiku, vaišino duona ir šaltibarščiais, bučiavo ir mylavo.
Žmogus, savo geležinės ištvermės ir protu sunkiai suvokiamų pastangų dėka perrašęs istoriją ir įveikęs Atlanto vandenyną.
Net ir po 121 dienos vandenyne Aurimo Valujavičiaus veidą puošia didelė šypsena, o jo „Lituanicą“ – Lietuvos trispalvė: „Aurimai, kokia savijauta? – Gerai. Kaip vakar išplaukčiau. – Kartotum? – Jooooo!“
Tačiau trumpas Aurimo sutikimas vandenyje dar tikrai nereiškė jo kelionės pabaigos. Iki kranto maždaug 3 valandos kelio. Bet prieš tai – trumpi linkėjimai visiems: „Siekit savo svajonių. Kiekvienam savas Atlantas!“
O paskutinė atkarpa – ne iš lengvųjų. Sukandus dantis, Aurimui tenka irtis ir prieš srovę, ir prieš vėją. Jau išlipęs į krantą jis sakys, kad tai ir buvo vienas sunkiausių iššūkių. Ir stebint tai, kiek jėgų reikalauja kiekvienas yris, abejonių dėl to tikrai nekyla.
Tuo metu krantas „ošia“. Pasitikti Aurimo atvyko apie 200 Amerikos lietuvių. Dalis jų jo finišo laukia nebe pirmą dieną, tačiau sako – tikrai verta.
„Labai laukiam, labai laukiam. Labai. Nėra žodžių, nėra žodžių tiesiog. Pasaka“, – sako JAV lietuvė Rasa.
„Paskutinį kartą toks įvykis buvo, iš tikrųjų, vyrukai ant pinigų atsirado. Ant litų atsirado“, – kalba JAV lietuvis Artūras.
„Laukėm, laukėm ir sulaukėm... – Labai džiaugiamės“, – tvirtina JAV lietuviai Valdimar ir Inesa.
„Mes džiaugiamės jo pergale. Ir tikrųjų, tai yra nuostabus momentas šiuo metu“, – tikina JAV lietuvė Indiana.
„Neįsivaizduojamas pasiekimas. Nėra su kuo palyginti tokio vyriškumo...“, – teigia JAV lietuvis Jaunius.
„Pagaliau, pagaliau. Va, net iš Palangos su vėliava atskridau sutikti Aurimo“, – sako palangiškė Auksė.
O Aurimo tėtis, sūnui likus tiek nedaug, sunkiai tramdo ašaras.
„Pirmą sykį gyvenime, turbūt, tokį jausmą jaučiu. – Sunku apibūdinti? – Taip, taip, taip... Nėra žodžių“, – kalba tėtis Tomas Valujavičius.
Ir štai Aurimo „Lituanica“ jau Majamio uoste. Netrukus Lietuvos didvyris po keturių mėnesių vandenyne žengs pirmąjį žingsnį ant žemės, o tai gali tapti iššūkiu.
Tačiau Aurimas dar kartą įrodo, kad yra titanas – pirmasis jo žingsnis ant žemės tvirtas. Į išsiilgusių tėčio ir senelio glėbį.
„Geras, geras jausmas. Atlantas perplauktas sėkmingai. Truputį pavargęs, bet viskas, viskas gerai. Paskutinės valandos labai sunkios, nes netikėtai uostas kitur, pasirodo, buvo, tai reikėjo penkias valandas prieš srovę irkluoti“, – sako A. Valujavičius.
Aurimas sako, kad sunkų finišą pasiekė klausydamasis electro muzikos ir yra įsitikinęs, kad pasiilgs vandenyno ramybės. Tėtis gi rūpinasi, ar sūnus labai „sukūdo“: „Nežinau, nenumečiau gal.. – „Sasyska...“
O rankos pasipuošė ne tik raumenimis:
„Nieko, va, viskas... – Va, „mozolius“ nutrynei. – Nieko, pieštuką laikei.“
„Ir įdegis visai neblogas. – Nu, o jūs ko? Mes savaitę būnam... – „Slabakėliai“. Antarktidoj buvot?“
Kaip ir pridera tikram didvyriui, Aurimas netrukus papuošiamas vainiku, o vietos lietuviai pasitinka jį su duona ir vandeniu. Vieną dainą keičia kita, prie jos prisijungia ir pats Aurimas... O tada priima dar daugiau dovanų. Ir pradeda dalyti parašus... Net ant dolerių.
„Džiaugsmo ašaros. Tikrai, tikrai... Labai, labai jau norėjosi jį paliesti ir paliečiau“, – sako JAV lietuvė Jadvyga.
„Mums visiems širdis drebėjo ir balsus prašaukėm. Viską. – Prašaukėm tikrai. – Bet labai buvo malonu pasitikti. Vertėjo atvažiuoti“, – kalba JAV lietuviai Nomeda ir Justas.
„Telefoną ras kišenėj mano dukros įdėtą. Labai simpatiškas, labai gražus, labai mielas. Sekam nuo pat pradžių, remiam ir didvyris mūsų. Nėra žodžių. Susigraudinom, verkėm. Nėra žodžių, kaip smagu...“, – pasakoja JAV lietuvė Ilmeda.
Ir nors labai nenori Amerikos lietuviai Atlanto užkariautojo paleisti, tačiau Aurimo gerbėjams tenka su juo atsisveikinti...
Nes laukia ne tik poilsis, bet ir šaltibarščiai, kurių, kaip pats sakė, labiausiai pasiilgo Atlante.
