Norintiems plaukioti dėl taikomo kuro akcizo teks labiau patuštinti kišenes, brangs ir bilietai keleiviams. Gera žinia laivavedžiams – šį sezoną laukia dar papildomi 17 kilometrų sutvarkytų vidaus vandens kelių, kuriais jau gali plaukti laivai, šie nauji maršrutai Kuršių mariose.
„Mėgautis nerealiomis vietomis – Ventė, Kintai, Dreverna, Svencelė – tai didelis paskatinimas turistauti Lietuvoje vandens keliais“, – teigia Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Šiemet baigiamas bunų projektas – jų Nemune bus per 500, o visas laivakelis nuo Kauno iki Klaipėdos pirmą kartą pažymėtas šviečiančiais ženklais – bujomis, todėl galima plaukti ir naktį.
„25 milijonų investicijos į Nemuno sutvarkymą iki pat Kuršių marių – tai strateginės investicijos. Mes turime ir sraunesnę upę, ir gilesnę, ir mums nereikia kasmet valyti, nes upė valosi iš savęs“, – tvirtina susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Sukurta ir vandens kelių navigacinė programėlė, tad patogiau plaukti ir pradedantiesiems.
„Tiktų. Kas pirmą kartą plaukia, o į apačią plaukti mums irgi būtų reikalinga – pasikeitimų yra“, – sako laivo kapitonas Juozas Tarakus.
„Mes matome bujas, ženklus, vietas, kur galim sustoti, lankytinas vietas ir matome, kiek laiko kelionė užtruks ir gyliai, kas yra labai svarbu. Ir gyliai atnaujinami realiu laiku“, – aiškina V. Vinokurovas.
O norinčiųjų plaukti kasmet daugėja. Lietuviai turtingėja ir perka įvairiausius laivus, daugiausia, žinoma, naudotus. Laivų per metus registruojama apie tūkstantį.
„Lietuvos standartinė einamoji iki 8 metrų motorinis laivas, tai su juo galima plaukioti ir ežeruose, ir upėse, ir Kuršių mariose. Jei naujas – kainuoja apie 60 tūkstančių, jei dėvėtas – ir apie 15–20 tūkstančių“, – teigia Pramoginės laivybos asociacijos vadovas Karolis Valenta.
Kuro įsipilti bei už jį sumokėti degalinėse ant vandens bus paprasčiau – po beveik metų išspręstos įvairios biurokratinės kliūtys.
„Buvo visiškai nesutvarkyti teisės aktai. Šiemet priplaukus kateriu prie plaukiančios degalinės galima atsiskaityti kortele ir neišlipant iš katerio, civilizuotai, pagaliau, praėjus 30 metų, užsipilti kuro ir tęsti savo kelionę“, – kalba V. Vinokurovas.
Tik štai mokėti už degalus teks gerokai daugiau – verslininkai sako, kad Mokesčių inspekcijos pateiktas išaiškinimas, jog laivams panaikinta kuro akcizo lengvata, smogė lyg perkūnas iš giedro dangaus. Tad ir bilietai brangs.
„Kaina kyla 10 eurų, nes turime amortizuoti staigmeną – pabrango šiais metais kuras. Mums prisideda kuro akcizas, papildomai apie 400 eurų už toną“, – tvirtina VšĮ „Vandens kelias“ prezidentas Nerijus Šilgalis.
Tad situaciją dėl kuro akcizų jau žada narplioti ir Susisiekimo ministerija.
„Man yra nesuprantama, kai mes valstybėje kalbame, kad mokesčiai nauji turi įsigalioti bent po pusės metų pereinamojo laikotarpio ir staiga viena iš įstaigų nusprendžia pateikti išaiškinimą, ir įsigaliojimas atsiranda čia ir dabar – tai taip neturėtų būti“, – teigia M. Skuodis.
Kauno žiemos uoste paruošta daugiau kaip 80 vietų pramoginiams laivams laikyti, daug jų ir Kauno ar Kuršių mariose, bet upių pakrantėse vis dar trūksta tinkamos infrastruktūros.
„Dar norisi daugiau vietelių, kur galima būtų sustoti, nes mes inkaruojamės atviram vandenyje ar įlankėlėse. Norisi, kad kaimo turizmas, iniciatyvos eitų iš žmonių, iš pakrantės, kad būtų galima patirti visko: sustoti, apsistoti, pernakvoti, pavalgyti, kažkokių veiklų užsiimti“, – kalba pramoginių laivų salono „Laivynas“ įkūrėjas Darius Bublys.
Tačiau tuo esą turėtų pasirūpinti savivaldybės ir verslas.
„Mūsų rūpestis padėti savivaldybėm ir privačiam verslui su patarimais, žiniomis ir kompetencijomis“, – sako V. Vinokurovas.
Vagos tvarkymas įsibėgėja ir Nemuno aukštupyje, nuo Kauno link Druskininkų. Susisiekimo ministras prabyla ir apie ambicingą tikslą – laivybą Neryje.
„Yra visa Neris ištyrinėta ir šitoje vietoje labai svarbūs aplinkosaugininkų sprendimai“, – teigia M. Skuodis.
Šiuo metu iš 884 kilometrų valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių šiais metais eksploatuojami 467 kilometrai.
