Šis parkas beveik penktadaliu padidino Lietuvoje vėjo pagaminamos energijos apimtis. Lietuva siekia, kad iki 2030 visa elektros energija būtų gaminama iš atsinaujinančių šaltinių – saulės, vėjo.
Didžiausias Baltijos šalyse vėjo jėgainių parkas įsikūręs vienoje vėjuočiausių Lietuvos vietų, Telšių rajone. Nutolusios viena nuo kitos mažiausiai per 700 metrų didžiulius sparnus suka 13 galingų vėjo jėgainių.
Vėjuotą dieną jos pagamina 70 megavatų elektros energijos, kurios užtektų daugiau nei ketvirčiui milijono gyventojų. Vidutiniškai per metus šis parkas galėtų aprūpinti elektra visus Šiaulių gyventoju, neskaitant pramonės įmonių.
„Jei žiūrėti vidutiniškai metuose, kad yra ir vėjuotų ir nevėjuotų dienų, reiktų apie 40 tokio dydžio parkų, kad galėtų aprūpinti vidutiniškai visą Lietuvą. Dabar situacija tokia, kad per ateinančius metus laiko tokio tipo objektų kaip šis atsiras dar kokie 8 ar 10“, – teigia „E-energija“ grupės generalinis direktorius Gediminas Uloza.
Šiuo metu mūsų šalis pasigamina tik mažiau nei trečdalį reikalingos energijos iš atsinaujinančių šaltinių, energetikos ministerijos planuose per artimiausius tris metus pasigaminti puse, o iki kito dešimtmečio pradžios ir visą Lietuvai reikiamą energiją iš gamtos – vėjo ir saulės.
„Esame tikri, kad iki 2030 metų mes galėsime pasirūpinti savo nacionaline generacija ir visą sau reikalingą energiją pasigaminti patiems iš atsinaujinančių šaltinių“, – tikina energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
„Teoriškai ir techniškai vėjo parkų Lietuvoje galėjo būti tiek, kad Lietuvai elektros netrūktų. Bet atsiranda tiek teisinių, tiek aplinkosauginių ir su gyventojais, ir su antivėjine pagalba susijusių kliūčių, kurios po truputį, po truputį projektus ilgina“, – kalba G. Uloza.
Aplink gyvenantys žmonės sako, kad vėjo jėgainės sukelia triukšmą ir laukia, kad gi bent kiek atpigs elektra.
„Triukšmas yra ir baisus triukšmas, girdisi net namuose, viduj. Kad elektra būtų pigesnė, gal būtų ir gerai, bet jėgainių pristatė, o elektra tai kosmosas. Naudos aš neįsivaizduoju“, – kalba Dirmeikių kaimo gyventoja Birutė.
Specialistai sako, kad po kelių metų elektros kaina gali būti mažesnė ir pateikia, kaip pavyzdį, Skandinavijos šalis.
„Nėra kažkokių sąnaudų, kad tas parkas suktųsi, iš esmės, didžioji dalis, tai yra investicija. Jei dabar per ateinančius keletą metų bus priinvestuota ir tų parkų bus pristatyta, tai labai tikėtina, kad ta kaina už 5 ar 7 metų bus gerokai žemesnė“, – aiškina G. Uloza.
„Skandinavijoje, kur elektros energija yra išgaunama iš atsinaujinančių elektros energijos išteklių kainos kartais yra mažesnės nei Lietuvoje. Tai mums turint pakankamai daug išvystytų vėjo parkų arba saulės parkų, tai elektros energijos kaina galėtų būti kartais mažesnė palyginus su tuo, ką turime šiandien dienai“, – sako energetikos reguliavimo tarnybos pirmininkas Renatas Pocius.
Tai yra pirmas tokio dydžio parkas pastatytas per paskutiniuosius šešerius metus. Vėjų jėgainių statyba pastaraisiais metais buvo aprimusi – buvo sunkiau gauti leidimus statyboms dėl įvairių aplinkosauginių suvaržymų. Vėjo ir saulės energetikos šalininkai sako, kad kiekvienas toks projektas stiprina ir Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
