REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Su Lietuvos vėliava plaukiančiuose laivuose ima trūkti žemiausios srities specialistų – jūreivių. Juos ruošiančių įstaigų vadovai pripažįsta, kad kasmet tokių absolventų vis mažiau. Pagrindinės to priežastys – jaunuoliams darbas jūroje nebeatrodo romantiškas, todėl jie nebent siekia tapti kapitonais, o ne eiliniais jūreiviais.

Su Lietuvos vėliava plaukiančiuose laivuose ima trūkti žemiausios srities specialistų – jūreivių. Juos ruošiančių įstaigų vadovai pripažįsta, kad kasmet tokių absolventų vis mažiau. Pagrindinės to priežastys – jaunuoliams darbas jūroje nebeatrodo romantiškas, todėl jie nebent siekia tapti kapitonais, o ne eiliniais jūreiviais.

REKLAMA

Kariško ir jūriško profilio Kadetų mokyklos Klaipėdoje dešimtokai žengia į klasę. Trečius metus veikiančioje įstaigoje mokosi vaikai bei paaugliai nuo trečios iki dvyliktos klasės. Nors vyksta ir įprasto pamokos, tačiau karybai bei jūreivystei skiriamas ypatingas dėmesys.

Mokiniai aiškinasi, kuo skiriasi jūriniai ženklai, simuliatoriaus pagalba mokosi valdyti jachtas, o bendradarbiaudami su Klaipėdos universitetu net buriuoja tikrais laivais. O ir praktiškai pamato, kas nutinka blogai suskirsčius krovinius.

REKLAMA
REKLAMA

„Jie besimokydami įgyja papildomų žinių apie jūreivystę ir kadangi kadetai esam, apie karybą ir gali pasimatuoti, pasitikrinti, ar šitos profesijos jiems tiktų, ir per tą laiką susiformuoti tikrą vaizdą, ką reiškia kareiviu ar jūreiviu būti, jiems lengviau pasirinkti tada“, – kalba Klaipėdos jūrų kadetų mokyklos atstovė Inga Tamašauskaitė.

REKLAMA

Baigę Kadetų mokyklą abiturientai patrauks kas kur – vieni rinksis su jūra nesijusį kelią, kiti ateitį sies su kariuomene, treti tęs jūrinius mokslus. Tačiau būtent ekspertai mato didžiausią problemą – su Lietuvos vėliava plaukiojančiuose laivuose ima trūkti žemiausios grandies specialistų – jūreivių.

„Laivų savininkai deklaruoja, kad jiems neužtenka Lietuvos jūrininkų tam, kad patenkintų nustatytą poreikį nustatytą teisės aktuose, kad 50 procentų Lietuvos laivuose esančių jūrininkų privalo būti Lietuvos pilietybė turintys jūrininkai“, – teigia Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Aleksandras Kaupas.

REKLAMA
REKLAMA

Jūreivius uostamiestyje ruošia Jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centras. Mokoma dvejomis kryptimis – inžinerinės pramonės bei laivininkų. Būtent šie ir yra tie būsimi specialistai, kurių taip laivuose trūksta.

„Turim tą romantišką kryptį – laivininkai. Kurioje ruošiami jūreiviai, laivo motoristai, laivo elektrikai, taip pat ruošiami laivo virėjai“, – kalba jūrinio sektoriaus darbuotojų rengimo centro direktorius Egidijus Skarbalius.

Kad jūreivių trūksta, centro direktorius žino ir ją pripažįsta. Įstaigą kasmet baigia apie du šimtai vaikinų bei merginų, mažiau nei pusė yra laivininkai. Viena iš priežasčių – jaunimas šia profesija tiesiog nebesidomi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kas anksčiau romantizavo šią profesiją, tai išvykimas į užsienį. Jei žėt tuos ankstesnius laikus. Šiai dienai mes lėktuvu galime po visą Europą ir beveik visą pasaulį“, – sako E. Skarbalius.

Kita priežastis – jaunuoliai nenori dirbti, kad ir gerai apmokamo, tačiau juodo darbo. Dauguma svajoja jūrinius mokslus tęsti aukštosiose mokyklose ir taip tobulinti kvalifikaciją.

„Aš planuoju pasibaigti šią profesiją, atlikti praktiką ir bandyti stoti į aukštąją jūreivystės mokyklą“, – sako klaipėdietis Irmantas.

„Atlikti praktiką ir po to irgi stoti į aukštąją jūreivystės mokyklą. Irgi į motoristus ir po to kvalifikuotis į kokią nors aukštesnė profesiją. – Jūreiviu paprastu nesinori. – Nelabai. – Kodėl? – Nedomina“, – kalba klaipėdietis Matas.

REKLAMA

„Arba į universitetą, arba į aukštąją jūreivystės mokyklą. – Bet paprastu jūreiviu neplanuojat būti? – Nu ne“, – teigia klaipėdietis Artūras.

Vaikinų planuose esanti Klaipėdoje veikianti Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Ruošiami ne jūreiviai, o aukštesnės klasės profesionalai – jūrininkai – kapitonai, laivavedžiai, laivų inžinieriai, logistai bei informacinių technologijų specialistai. Naudodami simuliatorių studentai mokosi valdyti bei į uostą įvesti laivus. Speciali programa leidžia ne tik atkurti realių laivų modelius su visai jų parametrais, o ir pasirinkti daugumą realių uostų bei net gamtos sąlygas, pavyzdžiui bangavimą.

REKLAMA

Šią aukštąją kasmet baigia daugiau nei pusantro šimto absolventų. Ir retas kuris lieka be darbo – ne tik Lietuvos, o ir viso pasaulio įmonės šiuos jaunuolius išgraibsto akimirksniu.

„Šitoje vietoje aš siūlyčiau įsiklausyti ir mūsų vyriausybei, ir mūsų institucijoms į mūsų Lietuvos laivų savininkų asociacijos poreikius ir spręsti šitą klausimą. Jie nėra kalti, kad mes atveriam visas duris mūsų jaunimui, mūsų žmonėms“, – teigia Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Vaclav Stankevič.

Tačiau aukštąjį išsilavinimą turinčių jūrininkų trūkumo laivybos kompanijos nejaučia. Tuo tarpu jūreivių spragas bendrovės priverstos pildyti užsieniečiais. Todėl su mūsų šalies vėliava plaukiojančiuose laivuose ir gausu filipiniečių, ukrainiečių bei kitų šalių piliečių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų