Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Gelūžės ežere Vilniuje už plūdurų nuplaukęs jaunas 25-erių Sakartvelo pilietis panėrė ir nebeiškilo. Jo kūną narai aptiko ežero dugne. Tai – tik viena iš tragiškai pasibaigusių maudynių šią vasarą
Vien ugniagesiai gelbėtojai šiemet ištraukė jau 54 skenduolius, 2 iš jų – vaikai. Tokia statistika neramina. Pagal skendimo rodiklius, Lietuva net 4 kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį. O pasaulyje iš 183 šalių rikiuojasi gale – net 149 vietoje – tarp Bangladešo ir Šiaurės Korėjos. Narai sako, kad mūsų šalyje itin daug vandens telkinių
„Lietuva – tūkstančio ežerų kraštas, gėlo vandens, o jis žmogaus kūną laiko visai kitaip nei sūrus vanduo, vandenynai ir visi kiti“, – sakė gelbėtojas-naras Artūras Petrovas.
Karštos dienos prie vandens vilioja poilsiautojus, kurie sako toli neplaukiantys, bet rizikuojančių ir net tragedijų matę ne vieną.
„Gal jaunimas neapskaičiuoja po gero gramo“, – svarstė Lampėdžių paplūdimyje sutikta poilsiautoja.
„Nesisaugo, prigėrę eina į vandenį, plaukia toli, jėgų neįvertina. Aš tai daug nepaplaukiu, toli neinu“, – antrino kitas paplūdimio lankytojas.
Ugniagesiai tik patvirtina gyventojų žodžius. Lietuviai išties pervertina savo jėgas.
„Atvažiuoja prie vandens telkinio ir „nu, pabandysiu, kiek galėsiu nuplaukti“, o plaukė paskutinį kartą pernai. Yra net paskaičiuota, kad žmogus skęsta 30-40 metrų nuo kranto. Tai reiškia, kad plaukia nuo kranto kiek gali ir pristinga jėgų grįžti atgal“, – kalbėjo Kauno ugniagesių 5 komandos viršininkas Mindaugas Belickas.
Savo gyvybe dažnai rizikuoja apsvaigę nuo alkoholio. Kasmet Lietuvoje skęsta apie 200-300 žmonių, dešimtadalis jų – vaikai.
„Būna, pavyzdžiui, palikti vasarą kaime, o vaikai gi smalsūs, koks čia telkinys. Šlaitai slidūs, statūs ir įvyksta nelaimės. Arba į upes įkrenta, srovė neša ir viskas“, – sakė M. Belickas.
Gelbėtojų nestebina, kad Lietuvoje nuskęsta daugiau žmonių nei svetur. Mat jei užsieniečiai dažniausiai maudosi tik kur leidžiama, tai lietuviai į vandenį lenda net ir ten, kur griežtai draudžiama.
„Jei žmogus eina maudytis tik ten, kur galima, tai ten budi gelbėtojai, yra apribojamas gylis, kad per toli nenuplauktų ar neįbristų. Natūraliai dėl to mažiau skęsta“, – teigė ugniagesių viršininkas.
O pradėję skęsti ir apimti panikos užmiršta net ir elementarius dalykus.
„Visi vandeny mes sveriam 0 kilogramų, jei esame atsigulę ant paviršiaus ir visas kūnas panardintas, tik veidukas išlipęs. Pasistengti atsigulti, nusiraminti, pasistengti įkvėpt, užfiksuoti. O paskui, jei matote, kad nepasieksite kranto, jei pavargote, jei aptemo akyse, jei turit sutrikimų, tada reikia bandyti šauktis pagalbos ir atkreipti į save dėmesį“, – aiškino A. Petrovas.
O Nidoje skendusios 17-metės gelbėjimo operacija tik per stebuklą baigėsi be aukų. Žmonės susikibę gyva grandine bandė ištraukti ir paauglę, ir dukrą gelbėti puolusį tėvą. Medikų pagalbos prireikė dviem geradariams, bet jie rimčiau nenukentėjo. Tad specialistai perspėja, kad skubantiems į pagalbą derėtų įvertinti ir savo jėgas, kad nepražūtų.
„Auksinė taisyklė – jeigu matome nelaimingą atsitikimą vandeny, nenuleidžiam nuo aukos akių, iki kol patys neištraukiame arba kol neatvyksta gelbėtojai“, – priminė A. Petrovas.
Viliamasi, kad skendimų skaičiai ims mažėti, mat šalyje atidaromi nauji baseinai, kuriuos žmonės mielai lanko ne tik dėl pramogos, bet ir norėdami išmokti plaukti. Be to, veikia ir speciali programa pagal kurią nemokamai plaukti mokomi antrokai. Plaukimo pamokas apmoka valstybė ir savivaldybės.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Neseniai rašė apie gelbėtojų ir žiauriai protingų plaukimo "mokytojų" konfliktą Pajūryje. Kiek žiauriai protingų komentatorių- tikrų plaukimo "profesionalų" ir Baltijos "žinovų" piktinosi "begėdžių" gelbėtojų priekabėmis.
Koks požiūris, tokie ir rezultatai. Lietuvoje visada kalti kiti.
