Lietuvos ekonomikos laukia ilgas ir lėtas atsigavimo periodas – prognozuoja „Ogmios“ įmonių grupės, valdančios keletą stambių prekybos ir logistikos centrų Vilniuje, Panevėžyje ir Šiauliuose ekonomikos direktorė Viktorija Beatričė Radzevičienė.
Jos teigimu, per krizę į daugelio šalių ekonomikas įmesti pertekliniai pinigai kels infliaciją, o mes ją importuosime su užsienio gamintojų prekėmis.
„Kad žmonės nujaučia kainų kilimą, matome iš aktyvesnės reakcijos į nuolaidų akcijas, kurios, beje, irgi retėja. Sofa Lietuvoje kainuos tiek pat, kiek ir Belgijoje, nesvarbu, kad pragyvenimo lygis ir žmonių pajamos keleriopai skiriasi“, - pastebėjo V.B. Radzevičienė. Jos teigimu, Lietuvos žmonėms teks išgyventi lėtą ir ilgą ūkio atsigavimo laikotarpį: - „Deja, bet esame per maži, ir kaip dažniausiai būna – per lėti“.
„Vieną dieną Lietuva – drąsi šalis, kitą – žiūrėk, jau konfliktuoja su kaimynais, kurie nuperka 40 proc. šalies eksporto. Žmonės nemato ir nesuvokia, kuria kryptimi plukdomas ūkio laivas, nesijaučia saugūs, todėl pinigus vis dar laiko „juodai dienai“, - sakė V. B. Radzevičienė. Jos teigimu, maža gyventojų perkamoji galia prekybos centrus ir didelę dalį verslo laiko sąstingyje, kurio atšilimo dar teks palūkėti.
Pirkėjų srautų ir prekybos apyvartų didėjimas stebimas nuo praėjusių metų vasaros pabaigos ir rudens, tačiau iki pageidaujamo lygio dar toli.
Tam, kad investicijos į komercinio nekilnojamojo turto, prekybos centrų plėtrą atsipirktų, prekybos apimtys juose dar turėtų išaugti 2-3 kartus. Tik tada mažmeninės prekybos verslo atstovai išgalės mokėti nuomą, leidžiančią skaičiuoti investicijų grąžą. Kol kas jos vos pakanka vykdyti įsipareigojimus bankams.
Sunkmetis ir nekilnojamojo turto, ir prekybos verslą įstūmė į sudėtingas sąlygas. Iš vienos pusės – iki minimumo sumažėjęs vartojimas, iš kitos – sugriežtėjęs teikėjų tonas, nepasitikėjimas ir reikalavimas mokėti avansu. Prie to dar prisidėjo ir griežta bankų politika mažinti kreditavimą.
„Labai nedidelė dalis verslo sėkmingai išlaikė krizės egzaminą, bet nebūtinai kažko išmoko. Iš patirties matome, kad žmonės atveria pinigines kokybiškoms prekėms už protingą kainą, tačiau kaip tik jų labiausiai trūksta, nes verslininkai neturi apyvartinių lėšų joms užsipirkti. Reikia pripažinti, kad nemaža dalis paprasčiausiai nepadaro namų darbų, ir vis dar galvoja, gal galima atsivežti ir parduoti bet ką“, - pastebėjo V. B. Radzevičienė.
Pirmojo Lietuvoje išparduotuvių prekybos centro „Parkas Outlet“ bei interjero ir baldų prekybos centro „Domus galerija“ vadovai teigia, jog pataikė į dviejų skirtingų segmentų poreikius turinčias auditorijas.
„Parkas Outlet“ tam tikra prasme atlieka terapinį vaidmenį. Kainų lygis jame leidžia pirkti impulsyviai, t.y. pasijusti geriau dėl to, kad galiu sau leisti įsigyti naują daiktą. Tuo tarpu „Domus galerija“ orientuojasi į pirkėjus, kurie prioritetą tiekia vertei. „Domus galerija“ per krizę išgyveno iš vyresnio amžiaus pirkėjų, kurių gyvenimiška patirtis ir išmintis sufleravo – verta pirkti, nes dabar pigu, – ir iš baltarusių. Pastaruoju metu pastebima, kad sugrįžta jaunesni pirkėjai, jaunos, per sunkmetį stabilias pajamas išlaikiusios šeimos.
Žmonės galvoja, kad krizė eina į pabaigą, tačiau investuoti neskuba. Pinigus jie leidžia ilgalaikiam, jau sukauptam turtui. „Pačiame krizės įkarštyje ir po jos, praėjusių metų rugpjūčio, lapkričio mėnesiais paaiškėjo, jog yra pastatytų daug naujų individualių namų, nes padidėjo apyvartos apdailos sektoriuje – grindų dangų, durų, keraminių plytelių ir pan. Tačiau apie pagyvėjimą prekyba nekilnojamuoju turtu kalbėti dar anksti.
Bankai, šiuo metu nuosavybės ar įkeitimo teise disponuojantys didžiąja dalimi nekilnojamojo turto, dirbtinai laiko kainas ir jo neparduoda. Visai gali būti, kad ir laikys kokius 7 metus, kaip laikė Švedijoje“, - svarstė „Ogmios“ įmonių grupės ekonomikos direktorė.
