REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
63
Violeta Masteikienė (nuotr. asm. archyvo)

Pastaruosius dvejus metus visuomenėje vykstantis lūžis socialinės atsakomybės srityje ruošia palankią dirvą socialiniams verslams. Dauguma socialiai aktyvių ir idėjų turinčių žmonių vysto savo projektus, remdamiesi Skandinavijos ir Jungtinės Karalystės patirtimi, kita pusė stengiasi kurti unikalų gimtos šalies produktą.

63

Pastaruosius dvejus metus visuomenėje vykstantis lūžis socialinės atsakomybės srityje ruošia palankią dirvą socialiniams verslams. Dauguma socialiai aktyvių ir idėjų turinčių žmonių vysto savo projektus, remdamiesi Skandinavijos ir Jungtinės Karalystės patirtimi, kita pusė stengiasi kurti unikalų gimtos šalies produktą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kuo remiantis jie veikia, Nepriklausomoje Lietuvoje turint tik dvidešimties metų nevyriausybinių organizacijų patirtį ir mažiau nei dešimties – socialinio verslo įdirbio? Pasitelkiant europines socialiai atsakingesnių visuomenių patirtis, Lietuvoje plinta idėjinių/patirties dalinimosi inkubatorių idėja.

REKLAMA

Viena iš sėkmingų socialinių pokyčių lyderystės „Reach for Change“ inkubatoriaus sustiprintų socialinių verslininkių yra Violeta Masteikienė, ką tik laimėjusi LR Ūkio ministerijos inicijuotą „Ideas from Europe“ nacionalinę atranką.

Jos globalią maisto švaistymo problemą sprendžianti socialinio verslo idėja varžysis europinio konkurso atrankoje Taline. Jei sėkmė nusišypsos dar kartą, Violetos idėja išsipildys Europos mastu.

REKLAMA
REKLAMA

Violeta, koks buvo kelias iki šio išsipildymo etapo? Prieš 12 metų aš linkstančiais keliais atnešiau pareiškimą dėl išėjimo iš darbo savo tuometiniam darbdaviui. Siaubingai bijojau atsakomybės, tačiau ryžausi pradėti savo renginių organizavimo verslą. Apie socialinį verslą, greičiausiai ne tik aš, bet ir visa Lietuva dar nebuvo girdėjusi.

Žingsnis pasiteisino, sėkmingai organizavai renginius, tad kas patraukė link socialinių idėjų plėtojimo? Iki socialinio verslo mane atvedė prasmės paieškos, nes organizuodama renginius, net jei jie būdavo gerai pavykę, ilgainiui pradėjau jausti ne pasitenkinimą, o tuštumą, man reikėjo kažko, kas užpildytų, teiktų prasmę. Tuo pačiu metu sustiprėjo suvokimas, kad veikimas sukelia didesnį pokytį, nei tūkstančiai išmintingų žodžių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kada išgirdai terminą „socialinis verslas“, ir pradėjai suprasti, kad esi ne pavienė organizatorė, bet atsirandi prasmingų verslininkų kategorijoje? Supratimas, kas yra socialinis verslas pradėjo formuotis kai patekau tarp socialinių pokyčių lyderių po „Reach for Change“ konkurso „Už geresnį pasaulį vaikams” 2014 metais. Iki tol tiesiog dariau, ką intuityviai vertinau ir maniau, kad tai praturtina mane ir kitus, yra teisinga ir reikalinga.

Pirmoji mano iniciatyva buvo „Spalvoto meduolio diena“. Tai mūsų šeimos tradicija, kuri suartina prieš Kalėdas, sustabdo bėgime. Susėdame prie bendro stalo, spalvotais cukraus glaistais marginame meduolius. Pagalvojau, kad šis veikimo būdas yra gera terpė susitikti žmonėms.

REKLAMA

Pirma mintis buvo apie globos namų vaikus ir būsimus įtėvius, kuriems gali būti lengviau susitikti neutralioje aplinkoje. Išeiti iš įprastinių aplinkų ir susitikus veikti štai tokį neįpareigojantį, jaukų, kūrybišką, mielą veiksmą. Ši idėja sėkmingai išsipildė Vilniuje, o šiemet „Spalvoto meduolio diena“ vyks jau 20-yje Lietuvos miestų.

Antroji mano iniciatyva – „Draugų uogienė“. Jos esmė – telefonu arba internetu pranešus apie turimą uogų (serbentų, agrastų, vyšnių, trešnių), vaisių (obuolių, slyvų) ar net daržovių (pvz., cukinijų) perteklių, suderintu laiku gausios šeimos atvyksta surinkti derliaus.

REKLAMA

Surinktas derlius dalijamas į tris dalis: šeimininkui, gausioms šeimoms ir iniciatyvos autoriams. Iš surinkto derliaus gaminamos uogienės, kurias pardavus remiami derlių rinkusių gausių šeimų vaikai. Iniciatyvoje gali dalyvauti visi norintys Lietuvos gyventojai. Nuo šios iniciatyvos Lietuvoje pradžios sukaupta patirtis man padėjo išgryninti europinės platformos, kuri sudarys sąlygas dalytis derliaus pertekliumi, keisti vartojimo įpročius ir skatinti bendruomeniškumą, idėją. Ir šviežiausias mano projektas –„Birutė Bebaimė“ pirmasis Lietuvoje smurto prevencijos komiksas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visos mano iniciatyvos panašios tuo, kad įtraukia naudos gavėjus (gausias šeimas, globotinus vaikus) į aktyvias veiklas, suteikiant galimybes patiems keisti savo mintis ir darbus. Naudos gavėjai, čia tampa naudos davėjais: organizuoja šventes, padeda nurinkti derlių, prisideda savanorišku darbu. Savo projektams vystyti iš valstybės ar Europos fondų nesu gavusi pinigų. Išsilaikau parduodama prekes ir paslaugas verslui, bei privatiems asmenims.

Kokia konkrečiai būna idėjos išėjimo į verslo pasaulį pradžia? Pakanka tik tavo, kaip idėjos autorės, tikėjimo, ar reikia paruošto jos pardavimo paketo? Aš ir iki tol pardavinėjau idėjas, žinojau kaip tai daryti. Sugalvodavau idėją ir išsigrynindavau kokią ji sukurs vertę ir naudą prikėjui. Pradėjus mąstyti socialiau, atsirado dar vienas komponentas – nauda visuomenei. Verslas nuperka idėją, tai sukuria vertę visuomenei, vykdomas pokytis konkrečioje socialinės rizikos srityje. Kai pardavėjo suvokime įvyksta lūžis nuo dviejų iki trijų komponentų naudos kontekste – tai ir yra tapimas socialiai mąstančiu verslininku. Dabar man šis trečias komponentas yra esminis ir suteikia prasmės visai mano veiklai.

REKLAMA

Su kokiais iššūkiais susidūrei? Mano iniciatyvos yra judėjimai, į kuriuos įsitraukia daug žmonių, ir jos tampa tęstinėmis. Todėl be to, kad man tenka suvaldyti gana daug procesų, svarbiausia užtikrinti tvarumą. Pavyzdžiui, „Spalvoto meduolio diena“ šiemet lapkričio 25 d. vyks jau devintą kartą, ir kuo tvirtesne tradicija ji tampa, tuo labiau turiu stengtis užtikrinti reikiamas lėšas. Kitas iššūkis – komanda. Noriu šalia turėti patikimus, kvalifikuotus žmones, tačiau visi turime savo kelius, kurie dabartiniame laike gana dažnai keičia kryptį, tiesa? Tai apsunkina tvarumo palaikymą.

REKLAMA

Nori pasakyti, kad visiems komandos nariams irgi turi „skaudėti“ parduodama idėja? Šioje srityje, neturint vidinės motyvacijos, ilgai neišsilaikysi. Vieną dieną suprasi, kad dirbi daugiau, nei gauni pinigų, ir jei vienintelė motyvacija yra uždarbis, tai reiškia, kad ši veikla – ne tavo kelias. Yra daug lengvesnių būdų uždirbti pinigus, o buvimas socialiniu verslininku yra tarsi manifestas, kad idėja, kuri nepaliaujamai rezonuoja tavo širdy, yra svarbesnė už pelną.

Kita vertus, sutinku daug žmonių, kuriems patinka pati socialinio verslo idėja, bet norint daryti gerus darbus būtinas racionalumas ir praktiškumas. Jei galvoji, kad pakanka gailesčio kažkuriai socialinei grupei ir tai yra pagrindas tapti socialiniu verlininku – tai yra ne taip. Tokiu atveju galima rinktis savanoriavimą, o jei nori daryti socialinį verslą, apie praktiškąją pusę turi galvoti ne mažiau, nei apie moralinę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kuri pusė: ekonominė ar socialinė užima didžiąją dalį Tavo darbo dienos? Pažiūrėkite į žodžių seką: esu socialinė verslininkė. Tas pirmas žodis mane nuneša, ir tikrai sunkiau yra save sugaudyti ir priversti susigeneruoti lėšas. Aš mielai turėčiau šalia savęs žmogų, kuris perimtų vystymo klausimus, o aš didesnį dėmesį galėčiau skirti bendravimui su socialinės atskirties grupėmis.

Kaip verslo žmonės reaguoja į socialinio verslo žmones? Nebegyvename žiauriojo kapitalizmo laikais, kai visi viską matavo piniginėmis naudomis. Korporacinis verslas supranta, kad šiais laikais norint išlaikyti darbuotojus, jiems reikalinga ne tik finansinė, bet ir moralinė motyvacija. Žmonėms reikia galimybių, geros aplinkos ir prasmės.

REKLAMA

80 procentų tų organizacijų, į kurias aš kreipiuosi, supranta ką darau. Aišku yra tokių, kurie iki šiol į visus socialinius dalykus reaguoja stereotipiškai. Tuomet man tenka padaryti įžangą, kad mes nesame labdaros organizacija, negyvename iš fondų ir valstybės, išsilaikome patys. Ir štai, esame sukūrę paslaugų/produktų paketą, ir tikimės, kad jis padės išpildyti organizacijų turimą poreikį daryti gerus darbus.

Gal socialiniams verslininkams reikėtų burtis? Kas padėtų tai padaryti? Didelę paslaugą visiems socialiniams start up’ams yra padarę „Reach for Change“ ir „Socifaction“. Rengdami inkubatorius socialiniams verslininkams ir kalbėdami viešumoje apie socialinį verslą, jie išaiškina, įveda ir plėtoja socialinio verslo terminą.

REKLAMA

Tuomet mums nebereikia būti buldozeriais, kaip man prieš keturis metus, kai ateidama pas būsimus užsakovus pusę savo laiko skirdavau paaiškinimui kas aš esu. Man dalyvavimas „Reach for Change“ konkurse suteikė socialinės lyderės statusą, iki to laiko buvau neapibrėžta ir savo veiklos rezultatus skaičiuodavau pagal išdalinamų meduolių ir aplankytų organizacijų kiekį.

Vertinti žmonių teikiamą atgalinį ryšį – faina, bet orientuotis tik pagal emocinį poveikį – nesolidu. „Reach for Change“ padėjo suvokti kokį pokytį visuomenėje mes vykdome. Ne tik suvokti, bet ir susiskaičiuoti. Tapo aišku kokius darbus reikia padaryti, sumažėjo beprasmių darbų, nes viskas legalizavosi, tapo matomi ir apibrėžiami poveikio rezultatai. Nors ir tingėdama, bet pildžiau poveikio matavimo instrukcijas, tai man padėjo susistruktūruoti.

REKLAMA
REKLAMA

Violeta, kokių žinai naujų Lietuvos ir užsienio socialinio verslo stiprinimo inkubatorių, kur būtų galima pasisemti patirties pradedantiems soc.verslininkams? Žinau, kad Lietuvoje ką tik startavo socialinio verslo inkubatorius „Advanced So“ pažengusiems, o „Reach for Change“ skelbia naują konkursą socialinio verslo idėjai, kuri spręs vaikų saugumo internete klausimą. Iš užsienio inkubatorių paminėčiau The Global Social Benefit Institute (GSBI®), Santa Clara, CA, Impact Hub Global, GoodCompany Group, Acumen, Ashoka.

Džiugina tendencija, kad nemažai tarptautinių įmonių investuoja į socialinius verslus (H&M, IKEA, Facebook).

 

Kitaip sakant, turi turėti platų akiratį ir sekti europinių tendencijų pulsą. Ar tai tau padėjo laimėti Idea for Europe konkursą? Aš visada žinojau, kad mano „Draugų uogienės“ idėja yra verta ir reikalinga visam pasauliui. Dirbdama su šia idėja trejus metus įsitikinau kaip tai veikia ir ką galėčiau padaryti geriau.

Supratau, kad reikalinga techniškai galinga platforma, kad žmonėms būtų paprasčiau pranešti apie turimą derliaus perteklių, šeimoms – paprasčiau užsiregistruoti, o idėja taptų būtų prieinamesnė ir populiaresnė. Perteklius ir maisto švaistymas yra Europos problema. Mano idėjos mechanizmas tinkamas visoms šalims, net jei pasikeistų vienijantis komponentas – socialinės rizikos grupė.

REKLAMA

Pavyzdžiui, Švedijoje ši problema gali būti sprendžiama kitu kampu – ne gausių šeimų naudai, o šalies naujakurių (emigrantų arba pabėgelių) integravimo į bendruomenę kontekste. Po pokalbio su švedais supratau, kad šia idėją reikėtų vystyti ne su namų ūkiais, o su žemės ūkio bendrovėmis.

Violeta, jau esi Lietuvos socialinių verslininkų bendruomenėje. Sakyk, kas vienija socialinius verslininkus? Vertybių skalė, aiškios moralinės nuostatos. Kitu atveju nutiks kaip rytų pasakoje: Drakonas mirė, tegyvuoja drakonas! Norėdami daryti gerus darbus negalime išnaudoti kitų. Socialinėmis idėjomis gyvenantys verslininkai yra jaučiantys pulsą ir praktiški žmonės, turintys daug energijos, pozityvūs. Dažnai jie yra charizmatiški, nes savo idėjomis užkrečia kitus, nesustojantys, kai nesiseka tris kartus iš eilės. Jie yra tie, kurie priekyje minios neša vėliavą.

Ar tai konkurencinga aplinka Lietuvoje? Mes konkuruojame ne tarpusavyje, o su verslu. Mūsų žinutė savo prasme yra stipresnė, tai padeda mūsų verslui, bet yra masto ekonomikos klausimai, kur mes atsiliekame. Aš žinau, kad man reikia trijų, keturių metų, kol mano uogienių kainos galės lygintis su rinkos kainomis.

Tai ar socialinis verslas Lietuvoje yra viltingas? Aš manau, kad taip!

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų