Siekdami užpildyti spragą, kuri Lenkijos darbo rinkoje paliko 1,5 milijono emigravusių tautiečių, šalies darbdaviai ėmėsi importuoti darbininkus net iš Tadžikijos, rašo Ispanijos dienraštis „El Pais“.
Statybų bendrovės „J. W. Construction“ įgaliotasis patarėjas Jerzy Zdrzalka nežino, ką daryti. „Visų Lenkijos kalėjimuose laikomų kalinių neužteks, kad iki 2012 m. Europos futbolo čempionato būtų pastatyti nauji stadionai ir nutiesti reikiami keliai“, - tvirtina jis. Nuo Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą 2004-ųjų gegužę į kitas ES šalis emigravo nuo 0,8 iki 1,5 mln. Lenkijos gyventojų, rašo dienraštis. Toks darbo jėgos atoslūgis be darbo rankų paliko šalies bendroves, tarp jų ir „J. W. Construction“, kuri buvo priversta iš Tadžikijos ir Uzbekijos atsivežti 200 darbininkų, kad atliktų numatytus darbus. Be to, bendrovės atstovai ruošia „ekspediciją“ į Kiniją papildomiems darbuotojams samdyti.
„Sunku rasti bet kokius specialybę turinčius darbininkus, pradedant dažytojais, baigiant santechnikais, o jeigu tai ir pavyksta, dar sunkiau būna juos išlaikyti“, - skundžiasi vienos įmonės vadovas. Nemaža dalis jo pavaldinių pastaraisiais mėnesiai išvažiavo dirbti į D. Britaniją. Lenkijoje jau neatrodo keista svarstyti, kaip darbo rankų trūkumą galėtų kompensuoti kaliniai. Šalies kalėjimų priežiūros tarnybos viršininko pavaduotojas Pawelas Nasilowskis praėjusią savaitę papasakojo, kad Lenkijos valdžia svarsto galimybę pasitelkti 20 tūkstančių kalinių būsimojo futbolo čempionato, kurį Lenkija rengia kartu su Ukraina, infrastruktūros objektų statybai.
Ši iniciatyva kai kam gali priminti komunistinio režimo priverstinių darbų stovyklas, tačiau Nasilowskis vadovaujasi visai kitokiais motyvais. Pasak jo, tokio sumanymo tikslas – „kalinių reabilitavimas“. Dalyvavimas statybos darbų programoje esą bus savanoriškas ir kaliniams naudingas. „Tadžikams ir uzbekams sunku adaptuotis, nemanau, kad su kaliniais būtų paprasčiau. Be to, kas gi juos saugos?“ – skeptiškai kalinių įdarbinimo galimybę vertina vienos statybos bendrovės vadovas.
Lenkijos, kurioje nedarbas siekia 13 proc., darbo rinkos problemos per praėjusius 2 metus dar labiau paaštrėjo, teigia „El Pais“. Panašios problemos kamuoja visą Rytų Europą. Lenkijos darbo ministerijos duomenimis, į kitas ES šalis išvyko 800 tūkstančių darbuotojų. Tuo tarpu darbdavių ir profsąjungų asociacijų teigimu jų skaičius viršija 1,5 mln. Į D. Britaniją išvažiavo 700 tūkstančių, Airiją – 150 tūkstančių, Ispaniją – 60 tūkstančių lenkų, o jų vietą iš užsienio atvyko tūkstančiai naujų darbininkų. Įstojus į ES Lenkijoje išaugo investicijos. Iki 2013 m. šalis turėtų gauti 65 trilijonus eurų, teigia dienraštis.
Darbininkai į Lenkiją traukia daugiausia iš Ukrainos – jų jau atvyko daugiau nei 300 tūkstančių, o taip pat iš Rusijos ir Baltarusijos. Jie dirba statybose, tvarko namus, verčiasi padieniais darbais.Daug lenkų išvyko į Dubliną valyti airių namus, o juos Krokuvoje pakeitė ukrainiečiai. Varšuva veda derybas su Indija, kad būtų palengvintas IT specialistų „importas“, ir planuoja tokias pat derybas pradėti su Kinija. Kai kurios įmonės jau naudojasi atskirais susitarimais dėl darbo jėgos įvežimo, teigia dienraštis.
Lenkai važiuoja į Londoną norėdami daugiau uždirbti, tačiau kinas atlyginimu Varšuvoje gali likti visiškai patenkintas. „Darbo jėgos labiausiai trūksta sparčiai augančiuose statybos, tekstilės, elektronikos, technikos, informatikos ir žemės ūkio sektoriuose“, - sako Lenkijos privačių darbdavių asociacijos „Lewiatan“ vadovas Jacekas Mecina.
„Lewiatan“ ataskaitoje teigiama, kad dėl kvalifikuotų darbininkų stygiaus su problemomis susiduria 43 proc. šalies įmonių. Vyriausybės duomenimis trūksta apie 0,3 mln. specialistų. Ką daryti, kad jie nebevažiuotų į užsienį? Bandant juos sulaikyti atlyginimai keliami greičiau, nei tai buvo daroma praeityje (po 9 proc. kasmet, infliacija sudaro 2 proc.). „Kai kurios įmonės praranda viltį ir suteikia darbuotojams neterminuotas atostogas, suteikiančias galimybę jiems tam tikram laikui išvykti į užsienį, o po to sugrįžti“, - sako J. Mecina.
Tačiau profesinės sąjungos OPZZ viceprezidentė Wieslawa Taranowska nusiteikusi ne taip optimistiškai. Dauguma atvykstančių darbininkų – nelegalūs. „Vyriausybė neturi jokios imigracijos strategijos“, - susirūpinusi tvirtina ji. Atlyginimai tebėra maži. Minimali alga – 936 zlotai (250 eurų), vidutinė – 2600 zlotų (700 eurų). „70 procentų lenkų dirba už 1800 zlotų (486 eurus), o imigrantai gauna dar mažiau“, - teigia ji.
Masinis lenkų bėgimas iš tėvynės turi svarbių socialinių pasekmių. „Pastebimai išaugo nėščių paauglių, kurias tėvai paliko išvykę į užsienį, skaičius“, - teigia psichologė Monika Bilas-Henne. Uzbekijoje ir Tadžikijoje ko gero taip pat ne viena šeima iširo dėl to, kad vyrai išvyko į Lenkiją dirbti bendrovės „J. W. Construction“ statybvietėse, kuriose rusų kalba vėl tampa tarpnacionalinio bendravimo priemone, rašo „El Pais“.
