Užsienyje dirbantys mūsų šalies prekybininkai jau pastebėjo, kad kaimyninėse valstybėse pastaruoju metu sumažėjo gyventojų perkamoji galia, tačiau baiminamasi, kad ši banga netrukus gali atsiristi ir į Lietuvą.
Lietuvos bankas ir dalis komercinių bankų, sekdami Estijos ir Latvijos pavyzdžiu, gegužės pradžioje rengiasi paskelbti pakoreguotas šių metų šalies bendrojo vidaus produkto (BPV) augimo prognozes.
Didžiausi optimistai kalba apie 7 proc., pesimistai - 4 proc., rašo „Lietuvos rytas“.
Dar metų pradžioje Lietuvos bankas prognozavo, jog šalies ekonomika augs beveik kaip pernai - kiek daugiau nei 8 proc. Kuklesnė buvo Finansų ministerijos prognozė - 5,3 proc.
Estijos centrinio banko sprendimas sumažinti BPV augimo prognozes iki 2 proc. paprastiems šalies gyventojams ir daugeliui ekonomistų sukėlė šoką. Juk dar praėjusių metų pradžioje jis buvo 5 kartus didesnis.
Latvijos Finansų ministerija BVP augimo prognozes praėjusią savaitę sumažino iki 5,5 proc. Tai - optimistinis planas. Praėjusiais metais ekonomikos augimas buvo beveik dvigubai didesnis.
Sumažėjusį vartojimą jau pajuto Baltijos šalyse didelį parduotuvių tinklą turinčios lietuviškos kilmės bendrovės „Maxima“, „Topo centras“, „Apranga“.
„Bendra „Aprangos“ apyvarta šiose valstybėse auga, nes atidarėme daugiau parduotuvių. Tačiau jei analizuotume kai kurių seniau veikiančių parduotuvių apyvartą, ji šį ketvirtį, palyginti su praėjusiais metais, apie 10 proc. mažesnė“, - sakė bendrovės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas.
Apie 10 proc. apyvarta sumažėjo ir „Topo centro“ parduotuvėse. Jų Latvijoje - 17. Anot tinklo vadovo Česlovo Steigvilos, latviai mažiau perka buitinės technikos - šaldytuvų, skalbiamųjų mašinų.
„Tai galima susieti su apmirusia nekilnojamojo turto rinka. Bankams sugriežtinus skolinimąsi, mažiau perkama ir išperkamosios nuomos būdu“, - teigė Č. Steigvila.
„Žmonės pirmenybę teikia maisto produktams, o brangesnių prekių įsigijimą atideda geresniems laikams“, - prekybos pokyčius Latvijoje ir Estijoje apibūdino „Maxima“ grupės Įvaizdžio ir komunikacijos centro vadovas Giedrius Juozapavičius.
Banko „DnB Nord“ prezidento patarėjas Vadimas Titarenka sakė, kad sunku prognozuoti, kiek augs Lietuvos BVP, nes skaičiai labai prieštaringi. Jūrų ir geležinkelių transportas kol kas dirba sėkmingai. Tam įtakos turi pablogėję Rusijos ir Estijos santykiai. Mažmeninė prekyba pirmuosius metų mėnesius taip pat augo stulbinamais tempais.
Tačiau, anot jo, bet kokiu atveju Lietuvoje padėtis turėtų būti geresnė nei Estijoje.
„Jei Lietuvos augimas siektų 5 proc., tai būtų dar neblogas scenarijus. Jei rezultatai bus prastesni, mūsų galimybės dar labiau pasivyti Vakarų Europos valstybes sumažės“, - kalbėjo analitikas.
