REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dar prieš dvejus metus Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius ragino Vyriausybę atsižvelgti į nepatenkintos laiko keitimu visuomenės poreikius. Nors buvo atliktas ne vienas tyrimas, įrodantis, jog laiko keitimo ekonominė nauda yra abejotina, o laikrodžių rodyklių sukinėjimas yra netgi žalingas kai kurioms visuomenės grupėms, valdžia apsispręsti neskuba.

REKLAMA
REKLAMA

Šį sekmadienį Lietuva pereis prie vasaros laiko. Naktį iš kovo 27-osios į 28-ąją laikrodžių rodykles privalėsime pasukti viena valanda pirmyn.

REKLAMA

Seimo kontrolierius R. Valentukevičius iki šiol nesulaukė Vyriausybės pozicijos šiuo klausimu. Jis yra įsitikinęs, jog bent jau nuo kitų metų šalies valdžiai derėtų baigti eksperimentus su savo žmonėmis, nes Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl vasaros laiko keitimo, kuriai pritarimą yra išreiškusi Lietuvos Vyriausybė, galioja tik iki 2011-ųjų.

"Būtų puiku, kad Vyriausybė išgirstų motinų, turinčių mažamečių vaikų, pensinio amžiaus žmonių, sportininkų, sergančiųjų kai kuriomis lėtinėmis ligomis bei visų kitų šalies gyventojų nuomonę. Todėl raginu Vyriausybę atsižvelgti į visuomenės poziciją dėl vasaros laiko keitimo, o ne tik pritarti Europos siūlymams", - dienraščiui kalbėjo Seimo kontrolierius.

REKLAMA
REKLAMA

Dar 2008 metais R. Valentukevičius savo iniciatyva atliko tyrimą, kuris parodė, jog laiko keitimo ekonominė nauda yra labai abejotina, o medikai vienbalsiai tvirtino, kad laikrodžių rodyklių sukinėjimas labai išbalansuoja pagyvenusių žmonių ir vaikų psichinę būseną.

Seimo kontrolieriaus tarnyba bandė išsiaiškinti, ar prieš pritariant ES direktyvai Lietuvoje buvo atlikti išsamūs tyrimai, kokią ekonominę naudą duoda laiko keitimas. Informacijos apie tokius tyrimus tarnybai taip ir nepavyko surasti.

Tokios studijos neatliko ir Lietuvos energetikos institutas. Šio instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis Jurgis Vilemas mano, jog Lietuva nepajėgi susimokėti už tokį tyrimą. Be to, iš jo esą nebūtų jokios naudos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

"Na, išsiaiškinsime, kad laiką keisti nėra naudos. Ir ką? Vienintelė Lietuva nuspręs nekeisti, kai visa Europa keis? Manau, kad mes privalėsime derintis prie Briuselyje sėdinčių politikų nuomonės. Net jei direktyva baigs galioti, ten sėdintys vis tiek ką nors sugalvos. Lietuva per maža šalis, kad galėtų savarankiškai priimti tokius sprendimus", - mano J. Vilemas.

Nuo 1991 metų Lietuva, geografiškai priskiriama antrajai laiko juostai, gyveno jos ritmu. Bet po 1998-ųjų reformos Lietuva buvo priskirta pirmajai laiko juostai ir pusantrų metų gyveno pagal vadinamąjį tuometės Europos reikalų ministrės Laimos Andrikienės laiką. 2000 m. vasarį tuometinis premjeras Andrius Kubilius nurodė, jog laikas Lietuvoje turi būti nustatomas taip, kaip nori jos gyventojai. Tad 2000-ųjų pavasarį Lietuva pirmą kartą nuo Nepriklausomybės atgavimo neįvedė vasaros laiko. Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė atsižvelgusi į 2000 m. "Vilmorus" atliktos apklausos rezultatus. Tačiau netrukus, atsižvelgus į Europos Sąjungos poziciją, buvo grįžta prie sezoninio laiko.

REKLAMA

Vyriausybė dar neapsisprendė

Aurelija URBONIENĖ, ministro pirmininko tarnybos Socialinės aplinkos reformų skyriaus vedėjo patarėja:

Vyriausybės pozicijos šiuo klausimu dar nėra. Neseniai gavome Seimo nario Audriaus Enzino raštą, kuriame prašoma atlikti tyrimus dėl vasaros laiko įvedimo kenksmingumo. Šį pasiūlymą mes perdavėme visoms ministerijoms. Jų atsakymai ir pozicija turėtų paaiškėti kitą mėnesį. Tuomet ir nuspręsime, ar moksliškai pagrįstą tyrimą būtina atlikti, kas tai turėtų daryti, kiek tai kainuos ir panašiai.

REKLAMA

Šiaip, savo ruožtu, be moksliškai pagrįstų išvadų Vyriausybė negali priimti sprendimo. Laiko iki direktyvos galiojimo pabaigos dar turime. Vienoks ar kitoks sprendimas iki tos datos turėtų būti priimtas.

Išbalansuoja organizmą

Kasmet, paskutinį spalio sekmadienį, laikrodžio rodyklės daugelyje Europos šalių persukamos viena valanda atgal, o kovo paskutinį sekmadienį - valanda į priekį. Tačiau biologai teigia, kad toks nenatūralus perėjimas prie vasaros laiko sutrikdo žmogaus vidinį biologinį ritmą, nes kūnui svarbiausia yra ne laikrodis, o dienos šviesa. Teigiama, kad žmogaus organizmas prie pakeisto laiko prisitaiko per kelias dienas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Miuncheno universiteto chronobiologai T. Renebergas ir T. Kantermanas, pažymi, jog laikrodžių sukinėjimas norimo efekto neduoda - vidinis žmogaus laikrodis reaguoja į sezoninius saulės patekėjimo laiko pokyčius, todėl laikrodžių persukimas ir vasaros laiko įvedimas pažeidžia natūralią žmogaus "vidinio laikrodžio" eigą. Pasak mokslininkų, nors laikrodžių rodyklės yra pasukamos tik per vieną laiko rodmenį pirmyn, toks laikrodžių sukiojimas turi daug rimtesnių pasekmių, nei buvo manoma iki šiol. Tokią pat nuomonę yra pareiškęs ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas Algis Abaravičius. Jo žodžiais, laiko keitimas - stresas organizmui.

Endokrinologai mano, kad, pasikeitus žmogaus ritmui, kuriam laikui sutrinka ir hormonų veikla. Pasukus laikrodžio rodykles į priekį, bene blogiausiai ima jaustis tie, kurių miego ritmas yra sutrikęs. Žmogaus endokrininė sistema reguliuoja viso organizmo veiklą - psichiką, emocijas, nuotaiką, lytinį gyvenimą.



Vaida JUTKONĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų