REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kunigų aistros kartais kainuoja gyvenimą

Klebonas važiavo bene 200 kilometrų per valandą greičiu

Nedažnai, tačiau būna, kad laisvalaikio pomėgiai baigiasi nelaimėmis. Nuo jų neapsaugoti visi mirtingieji. Kunigai taip pat. Praėjusią savaitę Šiluvoje vykusiuose atlaiduose trečiadienis buvo Kunigų diena, buvo meldžiamasi ir už žuvusius kunigus.

Dingo kalnuose

Prieš kurį laiką pasirodė informacija, kad Raseinių rajono policija ieško dingusio be žinios Viktoro Aukštakalnio, gimusio 1958 metais. Vyras 2014 metų rugpjūčio 24 dieną išvyko iš savo namų Raseinių rajone, Betygalos miestelyje į poilsinę kelionę. V. Aukštakalnis Prancūzijoje, Šamoni miestelyje ketino kopti į Monblano kalną ir iki šiol negrįžo.

Lietuvoje kasdien dingsta tai vienas, tai kitas žmogus, tačiau ši informacija labiau nei kitos atkreipė visuomenės dėmesį, nes dingo klebonas. Netrukus Lietuvą pasiekė žinia, kad rugpjūčio 29 dieną kalnų papėdėje rastas kunigo automobilis.

REKLAMA
REKLAMA

Savaitraščio „Alio, Raseiniai“ žurnalistai bandė sekti pradingusio kunigo pėdsakais. Rugpjūčio 24-osios rytą iš Betygalos išvykęs klebonas tą pačią dieną apsirūpino maisto produktais viename Kauno prekybos centrų ir pasuko Lenkijos link. Atrodo, kad kaip ir daugelis keliautojų, Lenkiją kunigas pravažiavo beveik nesustodamas. Yra užfiksuota, kad rugpjūčio 25 dieną produktus jis pirko jau Vokietijoje, o kitą dieną – kirto Vokietijos-Šveicarijos sieną. Kunigo automobilis „Opel Vivaro“ buvo surastas Prancūzijos rytuose esančiame kurortiniame Lez Hušo miestelyje prie kalnų kelto. Dabar kunigo ieško Prancūzijos žandarmerijos pareigūnai.

REKLAMA

Parapijoje labai populiarus ir mėgstamas dvasiškis turėjo pomėgį keliauti, nardė, skraidė oro balionu. Tačiau didžiausias kunigo pomėgis buvo kopti į kalnus ir slidinėti. Kartais į kalnus pasiimdavo Staforšyro terjerų veislės šunį Rokį, tačiau šį kartą jį paliko namuose. Sugrįžęs iš kelionių kunigas parapijiečiams visuomet parodydavo filmą apie tolimus kraštus.

Sutraiškė sunkvežimis

Kartais pomėgis baigiasi nelaime. Eismo nelaimė prieš porą metų pražudė Šakių krašto Slavikų ir Sudargo parapijų kleboną Darių Sruoginį (37 m.). Dvasininkas žuvo Vokietijos mieste Rostoke, vairuodamas savo motociklą „Honda Varadero“.

REKLAMA
REKLAMA

Kunigas Darius, jo bičiulių tvirtinimu, buvo patyręs ir drausmingas motociklininkas, todėl jie, sužinoję apie kraupią nelaimę Rostoke, negalėjo patikėti, kad Darių pražudęs nesaugus vairavimas ar neatsakingas požiūris, pavyzdžiui, sėdant prie motociklo vairo pervargus.

Kaip tuokart rašė Vokietijos spauda, nelaimė įvyko vakare, apie pusę septynių. Lietuvis, motociklu aplenkęs sunkvežimį, buvo priverstas staigiai stabdyti. Tuomet iš paskos važiavęs sunkvežimis rėžėsi į ką tik jį pralenkusį motociklą, o šis nuo smūgio bloškėsi į kelio atitvarus. Motociklininkas žuvo vietoje.

Apie 8 metus Slavikuose tarnavęs kunigas D. Sruoginis buvo žinomas kaip aktyvus medžiotojas, fotografas ir ypač – aistringas keliautojas. Apmaudu, bet ši aistra keliautoją ir pražudė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anksčiau kunigas Darius po užsienio šalis keliaudavo automobiliu, o tą vasarą po Islandiją ir Farerų salas (Danijos regionas) keliavo motociklu. Važiavo vienas. Tragiška avarija įvyko kunigui grįžtant į Lietuvą po daugiau nei mėnesį trukusios jo kelionės, kai jis keltu buvo persikėlęs iš Islandijos į Vokietiją.

Ir anksčiau kunigas Darius buvo patyręs kelias nedideles eismo nelaimes, tačiau tai neatbaidė jo nuo aistringo pomėgio keliauti.

Žuvusio kunigo Dariaus gedėjo ir jį laidojo minios žmonių. Dalyvavo ir įspūdinga motociklininkų virtinė, nes kunigas buvo baikerių klubo „Aliens“ narys. Amžinojo poilsio D. Sruoginis atgulė Paluobių kaimo kapinėse. Iš šio Šakių krašto kaimo kunigas ir buvo kilęs.

REKLAMA

Beje, 6 vaikų šeimoje užaugęs D. Sruoginis buvo vienas iš trynių brolių.

Nematė mirksėjimo

Aistra automobiliams ir greičiui pernai nutraukė 22 metus kunigo sutaną vilkėjusio Daliaus Tubio gyvenimą. Tądien Biržų klebonui buvo laisvadienis, ir jis, vairuodamas savo prabangų visureigį, buvo išvykęs į Vilnių pas medikus, nes turėjo sveikatos problemų. Nelaimė įvyko pavakare, kunigui grįžtant Biržų link, kelio Panevėžys-Pasvalys-Ryga 22-ajame kilometre, ties Pumpėnų miesteliu.

Kaip po tragedijos pareigūnams pasakojo iš Rygos į Nyderlandus važiavęs vilkiko DAF vairuotojas rygietis Italas Prieditis, tuo metu jis, pravažiavęs Pasvalį, riedėjo lygiu, švariu, neslidžiu keliu. Staiga latvis iš tolo pamatė prieš eismą atvažiuojančią mašiną – ši artėjo didžiuliu greičiu ir iš lėto krypo į latvio pusę. I. Prieditis mirksėjo automobilio šviesomis, signalizavo, bet artėjančios mašinos vairuotojas nereagavo. Tuomet latvis bandė sukti savo sunkvežimį į šoną. Vis dėlto smūgio nepavyko išvengti.

REKLAMA

Visureigis, trenkęsis į DAF kairę pusę, po smūgio atšoko ir akimirksniu kaktomuša trenkėsi į kitą vilkiką. Šis, vairuojamas šiauliečio Romualdo Danausko, nulėkė nuo kelio – jo kabina atsidūrė griovyje apvirtusi, o puspriekabė liko ant kelio. Šiaulietis, jo žodžiais tariant, „pakibo ant diržo“.

Prie šio vairuotojo skubiai pribėgo minėtas latvis ir sustoję dar keli vairuotojai. Jie įsitikino, kad šiaulietis susižalojęs nesunkiai. O štai tikėtis, kad gyvas ir žmogus visureigyje, patyrę vairuotojai negalėjo. Taip stipriai po smūgio buvo sumaitotas „Lexus“.

Išbandymas greičiu

Nebegyvą kūną iš suknežinto visureigio išlaisvino tik atvykę ugniagesiai gelbėtojai. Tada ir paaiškėjo, kad avariją sukėlęs „Lexus“ vairuotojas – Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas D. Tubys. Jis, anot abiejų vilkikų vairuotojų, važiavo itin dideliu greičiu – bene 200 kilometrų per valandą – ir greičiausiai užmigo prie vairo. Tyrimas dėl šios avarijos buvo užbaigtas tik šį pavasarį. Lengvojo automobilio greičio ekspertams nustatyti nepavyko, nors jo spidometro rodyklė buvo įstrigusi už 200 kilometrų padalos. Paaiškėjo tik tai, kad kunigas prie automobilio vairo sėdo išgėręs. Jo kraujuje rasta daugiau kaip 2,5 promilės alkoholio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Panevėžio vyskupijos vadovų teigimu, kunigas Dalius nuoširdžiai rūpinosi Bažnyčia, stengėsi, kad visų tikėjimas būtų gyvas ir džiaugsmingas. Turėjo Dievo dovaną suburti ir patraukti žmones. Jis rekonstravo Biržų bažnyčios interjerą ir atnaujino jos išorę, įvedė bažnyčioje šildymo sistemą. Jo rūpesčiu šioje bažnyčioje įrengtos modernios varpų pakabinimo ir valdymo konstrukcijos.

Žuvęs kunigas D. Tubys buvo pašarvotas savo parapijos bažnyčioje, o palaidotas – šios bažnyčios šventoriuje.

Tik faktai:

Kalnus labai mėgo Popiežiaus Jonas Paulius II. 85-mečio proga jo vardu pavadinta kalno viršūnė Italijos Abrucio regione. Ant 2424 metrų aukščio kalno pontifiko garbei buvo pastatytas kryžius. Be to, Popiežiaus Voitylos vardu pavadintas takas kalnų masyve.

REKLAMA

Jonas Paulius II, kuris jaunystėje mėgo keliauti po kalnus ir juose slidinėti, dažnai lankėsi Gran Saso kalnų masyve, vėliau buvo vadinamas „kalnų teologu“.

Abrucio kalno viršūnė nėra pirmasis kalnas, pavadintas popiežiaus vardu. Prieš dvejus metus alpinistas ir kunigas Liberio Andreata Popiežiaus Jono Pauliaus II vardu jau pavadino vieną viršūnę Antarktyje.

Alpinizmas traukė ir popiežių Pijų XI. Jis buvo pirmasis asmuo, rytiniu šlaitu įkopęs į aukščiausią Šveicarijos kalną – Monte Rosą. Jis taip pat buvo įkopęs ir į Materhorno kalno viršūnę, o 1980 metais įveikė ir Monblano kalną. Kelias, kuriuo kopė Pijus XI, pavadintas jo vardu.

REKLAMA

Vatikane sportas tikrai nesvetimas. Mūsų jau minėtas Jonas Paulius II buvo aistringas slidininkas, futbolo žaidėjas, plaukikas.

Vatikano švento Petro aikštė jokių būdu neprimena sporto arenos, tačiau ištisus amžius popiežiaus valstybė rengė šimtus sporto varžybų. Be to, dalis Vatikano darbuotojų bei dvasininkų buvo ganėtinai aukšto rango atletai ar tiesiog sporto fanai.

Popiežius Pijus XII taipogi buvo aistringas sporto gerbėjas ir 1955 metų spalio 9 dieną leido, kad švento Petro aikštė laikinai būtų paversta krepšinio arena. Be to, šis popiežius itin mėgo dviračių sportą. „Tour de France“ laimėtojas Gino Bartali buvo toks artimas pontifikui, kad 1948 metais, po laimėto šių lenktynių etapo, Pijui XII atidavė savo geltonus lyderio marškinėlius. Dviračių sportą itin mėgo ir popiežius Jonas XXIII.

2007 metais du Vatikano žandarai pasaulio dviračių čempionate užėmė atitinkamai 8 ir 50 vietas. Tokiu būdu Vatikano komanda pralenkė Kanados, Didžiosios Britanijos, Šveicarijos ir Austrijos dviratininkus.

Žana KAPUSTINA

AKISTATA

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų