Du pirmojo tipo cukriniu diabetu sergantys žmonės šeimoje – toks scenarijus atrodo sunkiai įsivaizduojamas net gydytojams. Tačiau Dovilė su šeima nepalūžo. Jie stojo į kovą su nematomu priešu, išmoko gyventi tarp adatų, skaičių ir sensorių, ir šiandien ne tik puikiai valdo ligą, bet ir nori dalintis įgyta patirtimi, kad padėtų kitiems.
Sūnus atsidūrė renimacijoje
Kretingiškės Dovilės šeimos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis 2019-ųjų gruodį. Vos ketverių su puse metų sūnui Gabrieliui staiga pasireiškė sunkūs simptomai – jis neteko net keturių kilogramų svorio, tapo vangus. Tada dar niekas neįtarė, kad tai – 1 tipo cukrinio diabeto pradžia.
„Buvo dideli ir staigūs požymiai, kamavo didžiulis troškulys, dažnai eidavo į tualetą. Sūnus pasidarė irzlesnis, o vieną kartą darželyje net apsivėmė, tačiau taip sutapo, kad tai buvo po mano gimtadienio, tai galvojome, kad galbūt taip sureagavo dėl maisto“, – prisimena Dovilė.
Tačiau būklė tik blogėjo. Berniukas pasidarė visai apatiškas – sėdėjo ant kėdės, žiūrėjo į vieną tašką ir neturėjo jėgų. Išsigandusi mama nedelsdama nuvedė sūnų pas gydytoją. Atlikus bendruosius kraujo ir gliukozės kiekio tyrimus, situacija paaiškėjo.
„Cukrus buvo virš 20. Kadangi turiu studijų laikų draugę, kuri serga šia liga, iškart supratau, kad toks didelis cukraus kiekis kraujyje reiškia 1 tipo cukrinį diabetą. Išvykome į Klaipėdos vaikų ligoninę, ten parą sūnus praleido reanimacijoje“, – pasakoja moteris.
Reanimacijos Gabrieliui reikėjo skubiai – berniukui buvo prasidėjusi diabetinė ketoacidozė (aut. past. komplikacija, atsirandanti sergant diabetu). Laimei, per kateterį lašintas insulinas stabilizavo jo būklę.
Po paros Gabrielius buvo perkeltas į ligoninės skyrių, kur šeimai prasidėjo intensyvūs dviejų savaičių apmokymai, kaip gyventi su diabetu.
„Prasidėjo nuolatinės insulino injekcijos – prieš kiekvieną valgį, t. y. bent trys kartai per dieną. Tuomet bazinis insulinas ir keli dūriai korekcijai, suleisti insulinui ar matuoti cukraus kiekį kraujyje“, – sako Dovilė.
Laimei, dar esant ligoninėje, Gabrieliui klubas „Diabeto IQ“ padovanojo nuolatinį gliukozės jutiklį, kuris leidžia realiu laiku stebėti cukraus kiekį kraujyje. Medikų pagalba ir slaugytojų diabetologių mokymai palengvino kasdienybę, tačiau ligos šešėlis vis dar tvyrojo virš šeimos – tik niekas nesitikėjo, kad netrukus likimas smogs dar kartą.
Pirmieji ligos simptomai
Gabrieliaus mama Dovilė prisimena, kad pirmieji sūnaus 1 tipo cukrinio diabeto simptomai buvo labai ryškūs – tiesiog neįmanomi ignoruoti.
„Kartą naktį net pasišlapino į lovą, o ketverių metų vaikas to dažniausiai nedaro. Tai buvo įtarimas, kad kažkas negerai. Taip pat jį kamavo didelis nuovargis ir noras gerti vandens. Tas troškulys buvo nepasotinamas“, – sako ji.
Po diagnozės, gydytojai patarė šeimai, kad mažasis Gabrielius pats pamatuotų cukraus kiekį kraujyje ir mamai, ir tėčiui – ne tik kaip žaidimą, bet ir tam, kad parodytų, jog dūris į pirštą visai nebaisus. Mat kiekvienas matavimas sūnui keldavo ašaras. Tačiau šis simbolinis gestas netikėtai atskleidė kai ką labai svarbaus.
„Pamatavus vyrui vieną ir kitą rytą, cukraus kiekis kraujyje viršijo 7, tai yra daugiau negu norma. Nebuvo jokių įtarimų, kad ir jam galėtų būti 1 tipo cukrinis diabetas, nes tuo metu jam buvo 35 metai, o šio tipo liga yra vadinama vaikų ir paauglių liga“, – pasakoja Dovilė.
Tačiau laikai keičiasi. Pasirodo, 1 tipo cukriniu diabetu suserga ir suaugusieji, senjorai.
„Pamatavus tuos kelis rytus ir pamačius, kad norma viršijama, vyras nuvyko pas endokrinologą. Gydytojas atliko tyrimus dėl antikūnų, kurie parodo, ar organizme vyksta autoimuninis procesas. Tai leidžia nustatyti, ar tai 1 tipo cukrinis diabetas.
Gavus rezultatus paaiškėjo, kad taip – yra autoimuninis procesas ir prasideda liga, nors jokių simptomų, kaip buvo pas mūsų sūnų, jis neturėjo“, – sako moteris.
Šeima tą akimirką patyrė antrą smūgį – kai tik atrodė, kad pamažu įprato prie sūnaus diagnozės, paaiškėjo, jog ir vyras serga ta pačia liga.
Technologijos ir kasdieniai iššūkiai
Dovilė pasakoja, kad dabar abu jos šeimos nariai serga 1 tipo cukriniu diabetu, tačiau jų gydymo būdai skiriasi.
„Mano vaikas dabar turi insulino pompą, kuri veikia kaip prietaisas, pavaduojantis kasą ir atliekantis jos darbą. O vyras leidžiasi insuliną su insulino švirkštikliais.
Abu jie turi nuolatinius gliukozės jutiklius, kurie kompensuojami valstybės, o vaikas dar turi dirbtinės kasos sistemą (Android APS (Artificial Pancreas System), kurią mes pagal instrukcijas pasidarėme patys“, – dalijasi moteris.
Ši sistema, pasak Dovilės, yra programėlė telefone, kuri automatiškai reguliuoja cukraus kiekį kraujyje pagal esamą situaciją.
„Jeigu cukrus kyla, sistema mato ir pagal algoritmą suleidžia insuliną, o jei jis krenta – insulino tiekimą sustabdo, bet žmogaus įsikišimo ir žinių vis tiek reikia, o ypač sistemos naudojimo pradžioje“, – paaiškina ji.
Tačiau gyvenimas su diabetu, pasak jos, kelia ne tik fizinių, bet ir psichologinių iššūkių.
„Tai liga visam gyvenimui, nors pasaulyje daug metų atliekama daug tyrimų išgydymo būdui atrasti. Tačiau yra daug lėtinio nuovargio ir nuolatinio streso, nes „atostogų“ nuo šios ligos nėra – pavaduoti neveikiančią kasą reikia septynias dienas per savaitę: ir dieną, ir naktį.
Sergantysis visą laiką yra priklausomas nuo insulino, turi apskaičiuoti kiekvieną kąsnį ir pagal jį susišvirkšti reikiamą insulino kiekį, o tai suvaldyti tėvams, kai serga vaikas, yra daug sudėtingiau nei pačiam suaugusiajam“, – atskleidžia Dovilė.
Siunčia patarimą
Dovilė pataria nesibaiminti ir nedelsti, jei atsiranda įtarimų dėl cukrinio diabeto, o svarbiausia – atlikti reikiamus tyrimus pas šeimos gydytoją ir neignoruoti simptomų.
„Yra ir 2 tipo cukrinis diabetas, kuriuo Lietuvoje serga apie 160 tūkst. žmonių ir panašiai tiek net nežino, kad serga, nes nesitikrina“, – atkreipia dėmesį Dovilė.
Be to, ji pabrėžia, kad 1 tipo cukriniu diabetu Lietuvoje serga beveik 10 tūkst. žmonių, todėl svarbu žinoti šios ligos požymius ir nesidrovėti kreiptis į gydytoją, kai pasirodo įspėjamieji signalai.
„Svarbu tikrintis, daryti gliukozės kiekio kraujyje tyrimą pas šeimos gydytoją, ypač jei yra stipriai išreikšti simptomai, kaip dažnas šlapinimasis, nepasotinamas troškulys.
Nenumokite ranka į tokius požymius ir kreipkitės į gydytoją, prašykite atlikti tyrimus. Laiku nustatyta diagnozė gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę ir padėti išvengti rimtų komplikacijų“, – sako moteris.
Ji taip pat pabrėžia, kad jei liga yra patvirtinta, svarbu nepasijusti vienišiems ir ieškoti pagalbos.
„Sergantieji diabetu turi galimybę tapti dalimi „Diabeto IQ“ bendruomenės, kur galima pasidalinti patirtimi, gauti nemokamų įvairių specialistų konsultacijų ir morališkai palaikyti vieni kitus“, – pažymi ji.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
