Honkongo oro uoste pirmadienį krovininiam lėktuvui nuslydus nuo nusileidimo tako ir nulėkus į jūrą, žuvo du antžeminės įgulos nariai, pranešė pareigūnai.
Vietos žiniasklaidos nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti, kad orlaivio korpusas iš dalies plūduriuoja vandenyje, o ant jo matomi dideli įtrūkimai ir avarinio išėjimo kalnelis.
Lėktuvas atsidūrė vandenyje
Pranešama, kad krovininis lėktuvas „Boeing 744“ į Honkongo tarptautinį oro uostą atskrido iš Jungtinių Arabų Emyratų (JAE). Šis oro uostas yra vienas judriausių pasaulyje krovinių pervežimo srityje.
Apie incidento galimas prielaidas prakalbo ilgametis, 44-is metus skraidantis pilotas, aviacijos ekspertas Kęstutis Zagreckas.
Eksperto teigimu, kad oro sąlygos Honkonge buvo tinkamos skrydžiui, todėl incidentą sukėlė ne ant tako buvęs automobilis, o techninė lėktuvo problema.
„Aš pats pasižiūrėjau orų sąlygas Honkonge – jos buvo geros, pilotams neturėjo kilti jokių problemų leidžiantis tokiu oru.
Kai kur rašoma, esą ant tako buvo išvažiavęs automobilis – tai visiška nesąmonė.
Automobilis važiavo atskiru keliu šalia, o ne per kilimo ir tūpimo taką. Priežastis buvo ne automobilis, o kažkas nutiko su pačiu lėktuvu“, – komentavo jis.
Tikėtinos priežastys, kodėl lėktuvas galėjo nukrypti
Pasak ilgamečio piloto, lėktuvas galėjo nukrypti nuo tako dėl techninio gedimo, tikėtina – hidraulinės sistemos ar padangų pažeidimo, tačiau tiksli priežastis paaiškės išanalizavus juodųjų dėžių duomenis.
„Kai bus išanalizuoti juodųjų dėžių įrašai, paaiškės, kokios konkrečios sistemos sugedo. Mano nuomone, pagal pirminę informaciją, tai buvo techninis gedimas, dėl kurio lėktuvas staiga nukrypo į kairę pusę.
Galbūt sugedo hidraulinė sistema, gal sprogo viena ar dvi padangos – dėl to pilotai galėjo nebesuvaldyti krypties“, – akcentavo jis.
K. Zagreckas įvardijo, jog incidentas įvyko per kritinį skrydžio momentą, kai lėktuvas pereina tarp greičio režimų, todėl praradus valdymo sistemą pilotai nespėjo sureaguoti.
„Tai labai sudėtinga situacija, nes lemiamos būna sekundės dalys. Sunkiausi skrydžio etapai yra pakilimas ir nusileidimas – būtent tada lėktuvas pereina iš vieno greičio režimo į kitą ir tampa visiškai arba iš dalies valdomas.
Manau, šiuo atveju lėktuvas prarado kurią nors valdymo sistemą, o į tai nebuvo suspėta sureaguoti – viskas įvyko akimirksniu“, – dalijosi pašnekovas.
Aviacijos eksperto teigimu, tokie specifiniai atvejai yra labai reti. Pasak jo, lėktuvų sistemos yra kruopščiai tikrinamos, kalibruojamos, bandomos specialiuose skrydžiuose po remonto ar aptarnavimo.
Pasirodo, pirmiausia, visada yra tikrinama, kaip lėktuvas reaguoja į vairavimą ir į stabdžius.
Ilgametis pilotas apie savo patirtis
Ekspertas prisimena panašų atvejį savo praktikoje, kai dėl neteisingai sumontuotos priekinės važiuoklės lėktuvas po nusileidimo traukdavo į šoną, tačiau tai buvo itin retas incidentas.
„Esu pats turėjęs panašią situaciją Kvala Lumpūre, Malaizijoje. Po kapitalinio remonto bandėme lėktuvą, ir nusileidus jis staiga mesdavosi į kairę pusę – kaip ir šiuo atveju.
Inžinieriai ilgai ieškojo priežasties, viskas atrodė pagal gamintojo reikalavimus, tačiau galiausiai paaiškėjo, kad priekinė važiuoklė buvo netiksliai sumontuota.
Kai tai buvo ištaisyta, lėktuvas valdėsi puikiai. Per mano dešimties metų patirtį tai buvo vienintelis toks atvejis“, – atkreipė dėmesį K. Zagreckas.
Aviacijos piloto nuomone, vėjo sąlygos Honkonge nebuvo pavojingos, todėl incidentą greičiausiai sukėlė techninis gedimas, o ne išoriniai veiksniai ar variklių problema.
„Šiuo atveju vėjo sąlygos Honkonge nebuvo stiprios, todėl atmesčiau versiją apie variklių reverserių problemą.
Net jei vienas reverseris nesuveiktų, keturvariklis „Boeing 747“ vis tiek yra stabiliai valdomas. Tad labiausiai tikėtina priežastis – techninis gedimas, o ne išoriniai veiksniai“, – pabrėžė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
