REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pieno gamintojai norėtų, kad valdžia nubrėžtų aiškią skirtį tarp tikrų žemdirbių kooperatyvų ir tų, už kurių nugarų esą velkasi perdirbėjų šešėlis. Kaip atskirti tikrus ir tariamus kooperatyvus, kurie esą tik imituoja žemdirbių kooperaciją, jei ir vieni, ir kiti gauna Žemės ūkio ministerijos pripažinimą? Pieno gamintojams ypač dabar svarbu, kad būtų išgryninta kooperacija, nes netrukus prasidės europinės paramos dalybos. Žemės ūkio ministerija žada taisyti Kooperatinių bendrovių įstatymą, kad liktų mažiau spragų tariamiems kooperatyvams gyvuoti.

Kyšo perdirbėjų ausys?

Tvirtinama, kad apie trečdalį pieno Lietuvoje pagamina kooperatyvai. Atrodytų, tai – ne toks ir prastas rezultatas. Tačiau kas slepiasi už kooperatyvų, superkančių pieną iš gamintojų? Žemdirbiams atrodo, kad ne už vieno iš jų esą kyšo pieno perdirbimo įmonių ausys.

„Pieno perdirbėjai turi ne po vieną tokį kooperatyvą. Per juos mus, tikruosius kooperatyvus, kurie nepasiduoda pieno perdirbimo įmonių įtakai, ir dusina“, – tiesiai šviesiai rėžė pienininkų asociacijos „Karvutė“, žemės ūkio kooperatyvo „Rešketėnai“ direktorius Algirdas Leščiauskas.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, tokie kooperatyvai, norėdami pakirsti žemdirbių kooperaciją, esą daugiau moka už pieną ir pervilioja pieno gamintojus, ir europinę paramą nusunkia. „Prisipirko naujų pienovežių ir vežioja žaliavą įmonėms. Bet dabar nieko nepadarysi: jei jie nepažeidžia įstatymų, gali sau veikti. Surinkai 5 narius ir vežiok pieną“, – sakė jis.

REKLAMA

Turi tik 5 narius

Viso labo 5 narius turi Vilkaviškio rajone registruotas žemės ūkio kooperatyvas „Normas“, o pieno gamintojų, iš kurių kooperatyvas superka pieną, – daugiau kaip 400. Jie išsibarstę per kelis rajonus nuo Suvalkijos, Aukštaitijos iki Žemaitijos.

„Mūsų kooperatyvas teikia pieno surinkimo paslaugą ir taip padeda pieno gamintojams“, – paaiškino kooperatyvo „Normas“ direktorius Vytautas Geležiūnas.

Kodėl pieno gamintojai nekviečiami tapti kooperatyvo nariais? „O kaip suvaldyti 400 narių, kurių kiekvienas turi po balsą? Kaip juos surinkti? Taigi kooperacija – ir gerai, ir blogai“, – savo požiūrį į kooperaciją išsakė kooperatyvo vadovas. V.Geležiūnas užtikrino, kad jo vadovaujamas kooperatyvas neišskirtinis Lietuvoje: „Iš šalyje veikiančių žemės ūkio kooperatyvų gal trys ketvirtadaliai – tokie, kaip mūsiškis.“

REKLAMA
REKLAMA

Susidarė klaidingas įspūdis?

Kooperatyvą „Normas“ žemdirbiai sieja su pieno perdirbimo įmone „Marijampolės pieno konservai“. „Mes su šia gamykla nesame susiję“, – paneigė V.Geležiūnas ir pridūrė, kad pieno gamintojams, matyt, toks įspūdis susidaro, nes jis anksčiau ne vieną dešimtmetį dirbo šioje įmonėje.

„Maždaug nuo 1970 m. dirbau gamykloje „Marijampolės pieno konservai“, daug žemdirbių asmeniškai mane pažįsta, todėl ir dabar mano, kad esu jų žmogus“, – argumentus rinko prieš 5 metus įsteigto kooperatyvo vadovas. V.Geležiūno, ilgamečio Vilkaviškio rajono tarybos nario, biografijoje nurodyta, kad jis buvo „Marijampolės pieno konservų“ Virbalio pieninės, vėliau – UAB „Virbalio pieninė“ direktorius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Virbalio pieninė jau 5 metus nevykdo jokios veiklos. Dabar ji – tik popierinė bendrovė, o buhalterė ir direktorius egzistuos, kol ji bus galutinai uždaryta“, – aiškino vilkaviškietis. Perdirbimo įmonės įtaką kooperatyvui paneigęs V.Geležiūnas vis dėlto pripažino, kad didžiąją dalį surenkamo pieno „Normas“ parduoda „Marijampolės pieno konservams“: „Truputį vežėme į Lenkiją, pardavėme kitiems, bet dauguma mūsų supirktos žaliavos tenka pieno konservų gamyklai.“

Sėdi ant dviejų kėdžių

„Atvirai kalbant, Lietuvoje greičiausiai nerasi nė vieno tikro kooperatyvo. Tikras kooperatyvas gale metų nariams turėtų mokėti dividendus, gaminti kažkokią produkciją, o dabar esantys kooperatyvai tik perka ir parduoda – tėra perpardavinėtojai“, – pareiškė Kelmėje registruoto žemės ūkio kooperatyvo „Džiaugsmelis“ direktorius Rimas Bertašius.

REKLAMA

Jis neneigė, kad, be šių pareigų, dar spėja darbuotis žaliavų pirkimo vadybininkų perdirbimo įmonėje Vilkyškių pieninėje. Todėl logiška, kad pieno gamintojai kooperatyvą „Džiaugsmelis“ sieja su stambiais perdirbėjais. R.Bertašius taip pat neslėpė, kad surinktą pieno žaliavą „Džiaugsmelis“ parduoda Vilkyškių pieninei. Tačiau neigė, kad jo vadovaujamam kooperatyvui įtaką daro perdirbėjai.

„Kooperatyvas su Vilkyškių pienine tikrai neturi nieko bendro. Bendrovės vadybininku tapau, kai ji nupirko Kelmės pieninę, kurioje dirbau“, – aiškino ant dviejų kėdžių sėdintis R.Bertašius.

Gavo milijonus paramos

Maždaug dešimt metų veikiančio „Džiaugsmelio“ vadovas pasigyrė, kad kooperatyvas aktyviai dalyvauja europinėmis ir valstybės biudžeto lėšomis remiamose programose: „Ne kartą gavome paramą. Įgyvendinę pirmą projektą, įsigijome 5 pienovežius, paskui – dar 2 ir dar 10 pienovežių.“

REKLAMA

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos interneto puslapyje nurodyta, kad iš Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšų buvo paremti trys kooperatyvo „Džiaugsmelis“ projektai, kuriems skirta apie 2,4 mln. litų. Dar vienas stambus projektas įgyvendintas gavus paramą pagal 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumentą. R.Bertašius sakė, kad kooperatyvui priklauso iki 100 narių, o pienas superkamas Raseinių, Radviliškio ir Šilalės rajonuose.

Be žaliavos eksporto būtų riesta

Jau 15 metų gyvuojantis „Rešketėnų“ kooperatyvas vienija apie 600 narių iš Plungės, Kelmės, Telšių, Mažeikių ir Skuodo rajonų, pieną superka ir iš kooperatyvui nepriklausančių pieno gamintojų. Tačiau pasigirti tokiomis paramomis ir investicijomis, kaip „Džiaugsmelis“, negali.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„2004–2006 m. gavome paramą žemės ūkio paslaugoms teikti, o paskui investavome iš apyvartinių lėšų. Taupome, perkame techniką, atsinaujiname, kai ką nuomojame – verčiamės, kaip išgalime. Į Lenkiją pieno su sena mašina nenuveši. O be žaliavos eksporto mums bus visai riesta. Perdirbėjai jau kalba, kad balandį vėl rėš kainas, bent jau kooperatyvams. Lenkijoje pieno supirkimo kaina nekrenta, o pas mus kitos taisyklės“, – apgailestavo „Rešketėnų“, kartu su kitais žemdirbių interesus ginančiais kooperatyvais gyvuojančio kone apgulties sąlygomis, direktorius.

Lietuvos pieno gamintojams atstovaujantys kooperatyvai stojo į žūtbūtinį mūšį. Dabar visi tokie kooperatyvai bando susitelkti ir kartu parduoti visą žaliavą. „Bandysime steigti gamintojų grupę, kurį per dieną perdirbėjams gali pasiūlyti iki 500 t pieno. Prie asociacijos „Karvutė“ jungiasi ir kiti stambūs kooperatyvai. Pieno turime pakankamai, tik reikia jį efektyviai suvaldyti“, – pasakojo A.Leščiauskas.

REKLAMA

Kas išsklaidys žemdirbių įtarimus?

„Kooperatyvai, už kurių nugarų stovi perdirbėjai, – tikras „džiaugsmelis“ žemdirbių kooperacijai, kuri turėtų priversti perdirbėjus skaitytis su pieno gamintojais“, – apie sunkų žemdirbių kooperacijos kelią kalbėjo humoro nestokojantis A.Leščiauskas.

Panevėžio rajono pieno gamintojų kooperatyvo „Ėriškių pienas“ vadovas Povilas Nemanis įsitikinęs, kad ne žemdirbių pareiga – aiškintis, kuris kooperatyvas tikras, o kuris – tariamas. „Jei kooperatyvai užregistruoti ir pripažinti, vadinasi, turi būti tikri. O jei ne visi tokie, atitinkamos valstybinės įstaigos turi išsiaiškinti ir išsklaidyti žemdirbių nerimą“, – kalbėjo kooperatyvo, kurio pagaminti sūriai, varškė ir kiti pieno produktai užkariavo vilniečių širdis ir skrandžius, vadovas P.Nemanis.

REKLAMA

Prašo gryninti

Anot Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir kaimo plėtros skyriaus vedėjos Linos Juškevičienės, kooperatyvai, kuriuose yra viso labo 5 nariai, įstatymui nesusižengia. Tačiau pagal tipinę sampratą kooperatyvas lyg ir nėra tikras, jei jo apyvartą sukuria ne jo nariai.

„Pagal Kooperatinių bendrovių įstatymą tikras kooperatyvas – tas, kuriame yra ne mažiau kaip 5 nariai, vykdo apyvartą ir visi jo nariai turi lygias teises. Taigi, kooperatyvas gali vykdyti apyvartą ir ne su kooperatyvo nariais. Siekdami užkirsti kelią įvairiems nesusipratimams, ūkininkai vis dažniau reiškia norą inicijuoti įstatymo pakeitimus. Jei, pavyzdžiui, yra tik 5 nariai, o pienas superkamas iš kelių šimtų statytojų, tai bent pusė jų turėtų būti kooperatyvo nariai“, – aiškino Žemės ūkio rūmų atstovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ketina lopyti įstatymą

Alfredas Gustas , Žemės ūkio ministerijos Kooperacijos poskyrio vedėjas

Įsteigti kooperatyvai turi gauti pripažinimą, kuris suteikiamas žemės ūkio ministro įsakymu. Per dešimtmetį Žemės ūkio ministerijos pripažinimą suteikė 290 kooperatinių bendrovių ar kooperatyvų (apie 70 jų – pieno sektoriuje). Pripažinti žemės ūkio kooperatyvai yra tie, kurie turi ne mažiau kaip 5 narius, daugiau kaip 70 proc. jų narių yra fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurių pajamų iš žemės ūkio veiklos dalis praėjusiais metais sudarė 50 ir daugiau procentų visų pajamų, o jų pajų vertė - daugiau kaip 70 proc. visų kooperatinės bendrovės narių pajų vertės ir kt.

Dabar Žemės ūkio ministerija rengia Kooperatinių bendrovių įstatymo pakeitimus, kad pripažįstant kooperatyvus jie būtų dar labiau išgryninami. Kooperatyvai ir jų asociacijos bus supažindinti su siūlomais įstatymo patobulinimais. Kol kas jie dar svarstomi.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų