Vida Tavorienė

Žemės savininkai sako, kad prieš metus įsigaliojęs vadinamasis saugiklių įstatymas pristabdė prekybą žemės ūkio paskirties žeme, o jos kaina smuko beveik penktadaliu. Ūkininkai tikina, kad žemės ūkio paskirties žemės kaina neadekvačiai kopia aukštyn, todėl ir sandorių sumažėjo. Rinka susitraukė Registrų centro duomenimis, pernai žemės sklypų buvo perleista 22 proc. mažiau nei 2013 metais.

Pieno supirkimo kainų šuolių išvarginti ūkininkai išpardavinėja ilgai kurtus ir karčiu prakaitu aplaistytus savo ūkius. Tokia mūsų ūkininkų padėtis labai paranki užsieniečiams, kurie medžioja europinėmis ir mūsų valstybės iždo lėšomis modernizuotus ūkius. Interneto erdvėje padaugėjo skelbimų apie parduodamus pieno ūkius. Vieni išparduoda tik gyvulius, o pievas verčia ariamais plotais ir sėja javus, kiti norėtų atsisakyti visko ir trauktis iš žemdirbystės.

 Svetimų ir savų sukurtomis nepalankiomis aplinkybėmis žemės ūkio produkcijos rinkose negailestingai plakami žemdirbiai šiemet jaučiasi patekę ir į naujų žaliųjų reglamentų spąstus.

Kaimo plėtros programos lėšų skirstymas kaitina žemdirbių nervus. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija skelbia, kad nenašių žemių ūkininkams iki 2020 m. numatyta beveik perpus mažiau išmokų, nei jų gauta praėjusiu finansiniu laikotarpiu. Jei kompensacinės paramos dalybų taisyklės nebus skubiai pakeistos, nederlingų žemių ūkininkai grasina mitingais sostinėje. „Pieno gamintojai, kiaulių augintojai jau sužlugdyti, atėjo eilė ūkininkaujantiesiems nederlingose žemėse.

Pieno gamintojai norėtų, kad valdžia nubrėžtų aiškią skirtį tarp tikrų žemdirbių kooperatyvų ir tų, už kurių nugarų esą velkasi perdirbėjų šešėlis. Kaip atskirti tikrus ir tariamus kooperatyvus, kurie esą tik imituoja žemdirbių kooperaciją, jei ir vieni, ir kiti gauna Žemės ūkio ministerijos pripažinimą? Pieno gamintojams ypač dabar svarbu, kad būtų išgryninta kooperacija, nes netrukus prasidės europinės paramos dalybos.

Kai kurie pensininkai, atgavę per sunkmetį nusavintų pensijų dalį, gavo dar vieną valstybės niuksą. Pensijų kompensacijos įskaičiuojamos į gyventojų pajamas, todėl kilo grėsmė netekti socialinės paramos už šildymą ir vandenį. Valdžia palaimino sumažintų pensijų grąžinimą, tačiau pamiršo pataisyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą.

Kuriant Kaimo plėtros programos lėšų dalybos taisykles, ryškėja skirtis tarp stambiųjų ir smulkiųjų ūkininkų, kurie paramos paklodę tampo į skirtingas puses. Kai kurie agrarininkai siūlo juos suvienyti, taikant pyrago ir botago principą. Dėl Lietuvos kaimo ateities išgyvenantis buvęs žemės ūkio viceministras Edvardas Raugalas turi pasiūlymą, kaip galima būtų efektyviau paskirstyti europinę investicinę paramą ir pabandyti suvienyti smulkiuosius ir stambiuosius žemdirbius.

Rusijai paskelbus embargą, Vyriausybė žadėjo visokeriopą paramą naujų eksporto rinkų paieškai. Mėsos perdirbėjai sutinka, kad parodų ir verslo misijų padaugėjo, tačiau skundžiasi, kad iš finansinių pažadų lietaus nenukrito nė lašas. Lietuvos rinkoje didelių perspektyvų nematantys mėsos perdirbėjai nuogąstauja, kad naujų eksporto rinkų paieškai užtrukus keletą metų, šalyje gali nebelikti ko skersti. Jau dabar ūkininkai atsisako gyvulių, o mėsos gamintojai mažina gamybos apimtis.

 Valdžia jau pusmetį ramina ir tikina, kad dėl euro įvedimo kainos nedidėja, tačiau gyventojai atakuoja vartotojus ginančias organizacijas ir skundžiasi, kad prekės ir paslaugos brangsta. O euro įvedimą prižiūrintys šimtai inspektorių pluša ir kontroliuoja, ar prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai teisingai atliko aritmetinius veiksmus. Matyt, Lietuvos žmonėms tiek įsipyko sistemiška skurdinimo politika, kad jie šaukiasi valstybinio kainų reguliavimo. Tai parodė „Vilmorus“ apklausa.

 Europos Sąjunga noriai reglamentuoja, kokie turėtų būti vištų ir kiaulių gardai, nustato rinkai auginamų agurkų dydį, tačiau purtosi atsakomybės dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) plėtros. Europos Parlamentas (EP) patvirtino Europos Komisijos (EK) siūlymą, kad valstybės narės galėtų pačios nuspręsti leisti ar ne savo teritorijoje auginti genetiškai modifikuotas kultūras.

Senėjančioje ir emigracijos skaudžiai išpurtytoje Lietuvoje daugėja vienišų žmonių, kuriems Kūčių ir Kalėdų laikotarpis – vienas sunkiausių. Nuraminti širdgėlą ir užpildyti vidinę tuštumą jiems padeda labdaros, socialinių organizacijų, seniūnijų darbuotojai ir geraširdžiai kaimynai. Svetimų žmonių globa neatperka po svečias šalis išblaškytų artimųjų dėmesio ir šilumos.

Prieš Kalėdas maisto paketus gauti įpratę skurstantys gyventojai atakuoja jų dalytojus dėl vėluojančios paramos. Ją administruojanti agentūra tikina, kad šventinis nepasiturinčiųjų stalas bus gausesnis. Jei skurstančiųjų nepasieks maisto paketai, jie galės krimsti lietuviškas morkas ir kopūstus, kurie maišais dalijami nuo lapkričio. Nemažai iš skurdo spąstų ištrūkti negalinčių gyventojų norėtų dirbti ir užsidirbti oriam pragyvenimui, o ne prašyti pašalpų ar laukti maisto paketų.

Įsigaliojus vadinamiesiems dirbamos žemės įsigijimo saugikliams, sumažėjo žemės pardavimo sandorių, sulėtėjo jos pirkimas ir pardavimas. Žemės rinkai gyvybės neįpūtė ir gegužę pasibaigęs draudimas užsieniečiams pirkti dirbamą žemę Lietuvoje. Tačiau žemės, ypač derlingos, paklausa nesumažėjo. Ir pernai, ir šiemet žemės ūkio paskirties žemės rinką veikė žmonių lūkesčiai.

Nuo kitų metų iš emigravusių artimųjų perlaidų sulaukiantiems socialiai remtiniems gyventojams gali tekti rinktis: atsisakyti emigrantų pinigų ar netekti socialinių pašalpų ir kompensacijų už šildymą. Ir dabar apie papildomas pajamas nutylintys socialinių pašalpų gavėjai rizikuoja netekti valstybės paramos. Kitais metais savivalda, vis stipriau per rėtį sijojanti pašalpų gavėjus, pro didinamąjį stiklą tyrinės jų pajamas.

Investicijas į ūkius planuojantys ir europinės paramos laukiantys ūkininkai ir bendrovės priversti mindžikuoti vietoje – naujoji Lietuvos kaimo plėtros programa vis juda tarp Vilniaus ir Briuselio ir nėra vilčių, kad dar šiemet Europos Komisija ją palaimins. Žemdirbiai vylėsi, kad sudorojus derlių dar teks atsiraitoti rankoves ir ruošti bei teikti paraiškas gauti naujo finansinio laikotarpio paramą. Tačiau europinių lėšų dar teks palaukti.

 Rytoj daugiau nei 100 Lietuvos mokyklų ir vaikų darželių turėtų įvykti įspėjamasis streikas. Jį organizuojančių švietimo profesinių organizacijų lyderiai sako, kad švietimo skurdinimas tęsiasi, todėl mokytojai pasiryžę su tuo nesitaikstyti.

Šiemet žemės savininkai ir ūkininkai turės plačiau atverti pinigines. Kai kuriuose rajonuose žemės ūkio paskirties žemės mokestis ūgtelėjo iki trečdalio, o valstybinės žemės nuomos – net kelis kartus. Jau pernai nuogąstauta, kad žemės mokestį pradėjus skaičiuoti nuo vidutinės rinkos vertės, mokesčiai stipriai kirs per kišenę. Tačiau, išskyrus pavienius atvejus, žemės mokestis drastiškai neišaugo.

Šalia Šiaulių miesto, Ginkūnuose, praėjusį penktadienį atidarytas naujas bendrovės „Konekesko Lietuva“ prekybos ir serviso centras, kuriame šiauliečiai ir aplinkinių rajonų žemdirbiai galės greitai gauti atsarginių dalių, remontuoti techniką ar įsigyti naujos. Lietuvoje tai bus penktas šios įmonės, siekiančios kuo kokybiškiau ir sparčiau aptarnauti savo klientus, padalinys.

 Cukinijos, aguročiai, moliūgai, patisonai, mangoldai vieniems yra įprastos, kitiems – netradicinės daržovės. Tad jų augintojams, kitaip nei svogūnų, kopūstų ar morkų, reikia daugiau pastangų, kad išsiugdytų jų vartotojus. Netradicinių daržovių mėgėjai žino kelią į Suvalkiją. Šakių rajone ūkininkaujantis Martynas Laukaitis, dar prieš keliolika metų pradėjęs auginti cukinijas, o vėliau – ir kitas ne taip plačiai vartojamas daržoves, drąsiai sako, kad jos vis labiau populiarėja.