Gal gerai, kad gyvūnai kalba tik Kūčių naktį, nes gatvės aidėtų nuo jų skundų. Už priterštą kambarį, dingusį batą ar vištos šlaunelę šunys skraido per mūsų daugiabučių langus kaip lakūnai. Katės šaudomos už tai, kad kniaukia ar net dėl pramogos. Europoje jau nuskambėjome ir kaip gandrus šaudančių laukinių barbarų kraštas. Lietuvoje veikia gyvūnus ginantys įstatymai, bet bausmes simboliškos, todėl ir gyvūnėlius kankinančių bei žudančių sadistų armija vis didėja. Kartais atrodo, kad kai kurie žmonės gyvūnus laiko tik tam, kad turėtų ant ko išlieti įniršį.
Sutrypė kačiuką
Štai Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas išplatino pranešimą, kad Ukmergės rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.– baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų) ir žiauraus elgesio su gyvūnais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. – baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų).
Paauglio žaurumas pribloškė net jo artimuosius – septyniolikmetis agresiją išliejo ant mažo katinėlio, kuris nuo sužalojimų nudvėsė. Apie smurtaujantį sūnų Ukmergės policijai pranešė tėvas, prašydamas sutramdyti jo atžalą. Deltuvos seniūnijoje gyvenanti šeima pareigūnams gerai žinoma, ne kartą lankyta.
Įtariamas smurtu nepilnametis yra įrašytas į policijos probleminių vaikų sąrašą, jis ne kartą baustas už alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimą bei už chuliganizmą. Pernai jam buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kovo 28 dieną Ukmergės rajono apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu nepilnametį nuteisė 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, mokytis arba pradėti dirbti, neatlygintinai išdirbti 100 valandų. Taip pat buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Policija informuoja, kad nuvykus paaiškėjo – pirmadienio vakarą šioje šeimoje buvo švenčiama. Nuo stalo pakilęs septyniolikmetis savo metais vyresnei seseriai nei iš šio, nei iš to pasakė, kad sumuš jos kačiuką. Tada, nuėjęs į kitą kambarį, kojomis ėmė trypti trijų savaičių amžiaus gyvūnėlį. Smūgių lavina teko ir seseriai, bandžiusiai apginti savo augintinį. Kačiukas netrukus nudvėsė. Policijos pareigūnai nepilnametį pristatė į policijos komisariatą. Jam nustatytas 1,78 prom. girtumas. Jaunuolis buvo sulaikytas ir dviem paroms uždarytas į areštinę.
Augintinių negaili
Panašūs tyrimai vykdomi ir kituose policijos komisariatuose. Kelmės rajono policijos komisariato pareigūnai aiškinasi, kodėl Kražiuose gyvenantis 41 metų S. J. surengė egzekuciją savo šuniui. Subadytas gyvūnas nugaišo.
Niekuo dėtą šunį girtas šeimininkas subadė peiliu. Apie siautėjantį vyrą policijai pranešė kaimynai. Atskubėję pareigūnai S. J. sulaikė ir uždarė į areštinę, tačiau keliomis areštinėje praleistomis paromis vyras neatsipirks – dėl žiauraus elgesio su gyvūnu pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Vos ne tą pačią dieną Kybartuose dėl „netinkamo“ elgesio moteris lazda uždaužė katiną. Tai nufilmavo neabejingi gyvūnų skausmui žmonės ir medžiagą pateikė policijai. Tad moteris iš karto prisipažino, jog gyvūną užmušė.
Gyvūnų kankinimo motyvai patys įvairiausi. Neblaivus 40 metų vyras įsiuto pamatęs, kad jo šuo priteršė kambaryje ir savo augintinį sviedė per langą iš 4 aukšto. Gyvūnas žnektelėjo ant žolyno, todėl išgyveno, bet prisitrenkė, lūžo letena.
Šunys ir katės Lietuvoje pro langus skraido gan dažnai. Nebūtinai, kad priteršė ant kilimo, bet ir už tai, kad ką nors apgraužė. Rokis pro langą iš 5 aukšto „išskrido“, nes apgraužė sofos kampą. Toks pats kitas nelaimėlis – irgi iš penkto aukšto – pro langą buvo išmestas, nes paslėpė šeimininko batus. O dar vienas šuniukas per langą iš ketvirto aukšto buvo išmestas, nes pagriebė nuo stalo vištos gabaliuką. Kieme žaidusių vaikų akivaizdoje gyvūnas tėškėsi ant šaligatvio ir, gailiai suinkštęs, nugaišo vietoje.
Jei šunys baudžiami už vištos šlaunelę ir dingusius batus, tai katės kenčia net dėl kniaukimo. Šunys ir katės galabijami supykus, pristigus pinigų, naminiai gyvuliai tvartuose dvasinami badu. Benamiai tvenkiniuose duona vilioja gulbių jauniklius, kuriuos pagavę kepa ant laužų. Iš kur mūsų žiaurumas, nemeilė mažesniems broliams? Galima kaltinti sunkias ekonomines sąlygas ar blogą auklėjimą sovietmečiu, tačiau dar tarpukariu dėl elgesio su gyvūnais Lietuvoje būta problemų. Tada veikė gyvulių globos įstatymas, kuriame buvo rašoma, „kad draudžiama įvairiais būdais kankinti, kaip antai, naudoti netinkamus pakinktus, kirsti uodegas, stuburus, karves tyčia neišmilžti į turgų vesti. Kas įstatymo nepildys, tie bus baudžiami ligi 300 litų, arba 1 mėnesio arešto“.
Gailestingi teismai
Kažin, ar ateityje sadistų mažės, nes už nukankintus gyvūnus piktavaliai sulaukia gana švelnių bausmių ir dar jomis piktinasi.
Štai Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už žiaurų elgesį su gyvūnu nubausti du 34 metų šio rajono Juknėnų kaimo gyventojai. Abiems paskirtos keturių mėnesių viešųjų darbų bausmės, jie buvo įpareigoti neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 valandų per mėnesį. Abu nuteistieji taip pat solidariai turėjo atlyginti nusikaltimu padarytus nuostolius – beveik 6000 litų turtinės ir 1000 litų neturtinės žalos nukentėjusiajam šuns savininkui.
Bylos duomenimis, Juknėnų kaimo gyventojas, radęs atidarytą voljerą ir pasigedęs jame laikyto augintinio – vokiečių jagdterjero veislės medžioklinio šuns – ilgai ieškojo savo ištikimo draugo. Tik vėliau paaiškėjo, kad šuo buvo pagrobtas ir žiauriai nukankintas.
Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu to paties rajono 48 metų gyventojas pripažintas kaltu dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, jam paskirta 10 MGL, t.y. 1300 litų bauda.
Kaip rašoma Panevėžio apygardos prokuratūros pranešime, nuteistajam taip pat teko atlyginti beveik 1900 litų neturtinės žalos dviem nukentėjusiesiems bei 1200 litų už advokato jiems suteiktas paslaugas.
Valstybinį kaltinimą nagrinėjant bylą teisme palaikiusios Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorės Virginijos Kliaugienės teigimu, kaltinamasis visiškai nepaisydamas humaniško elgesio su gyvūnais, tyčia šaudė į Vakarų Sibiro laiką, taip priversdamas gyvūną kęsti didelį fizinį skausmą.
Griežtins įstatymus
Pasak seimo nario Vytauto Juozapaičio, kuris siekia sugriežtinti bausmes už gyvūnų kankinimą, daugeliu atvejų dėl baudžiamojo nusikaltimo, kvalifikuojamo kaip lengvo, ikiteisminiai tyrimai net nepradedami, nes žiaurumo įvykiai prieš gyvūnus laikomi antrarūšiais. „Todėl gyvūnus kankinę ar kitaip žiauriai su jais pasielgę asmenys dažniausiai atsakomybėn nėra traukiami ir lieka nenubausti“, – sako parlamentaras V. Juozapaitis.
Jo nuomone, Lietuvos įstatymuose už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta pernelyg švelni ir visiškai neadekvati atsakomybė. „Tačiau žiaurumas, nukreiptas prieš gyvūną, labai greitai atsigręžia ir prieš vaiką, senelį ar kitą silpnesnį ir negalintį apsiginti asmenį. Stebimės vaikų ar nepilnamečių žiaurumu, tačiau nematome esmių esmės ir pagrindo, iš kur kyla šis žiaurumas. Todėl būtina sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę, kuri būtų adekvati padarytam nusikaltimui“, – įsitikinęs kodekso pataisos iniciatorius Seimo narys V. Juozapaitis.
Panašios nuomonės laikosi ir Seimo kaimo reikalų komitetas, įvertinęs Lietuvos kinologų, Lietuvos gyvūnų globos draugijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovų, pavienių asmenų pasiūlymus ir informaciją. Komitetas yra konstatavęs, kad įstatymuose už žiaurų elgesį su gyvūnais numatyta pernelyg švelni ir neadekvati atsakomybė. Gyvūnus kankinę ar kitaip žiauriai su jais pasielgę asmenys dažnai lieka nenubausti ir netraukiami baudžiamojon atsakomybėn, todėl žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų daugėja.
Agresyvūs žmonės Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad tyčinis žiaurumas gyvūnų atžvilgiu yra susijęs su smurtu ir žiaurumu žmonėms. Psichologų žiniomis, individai, kurie jaučia malonumą skriausdami gyvūnus, yra labiau linkę smurtauti prieš žmones. Kai kuriais atvejais žmones žudę asmenys prieš tai buvo kankinę gyvūnus. JAV Federalinis tyrimų biuras nustatė, jog serijinių prievartautojų ir žmogžudžių gyvenimo aprašymuose dažnai pasikartoja faktai apie žiaurų elgesį su gyvūnais. Psichiatrijos klinikų pacientų tyrimai rodo, kad tie asmenys, kurie ne kartą kankino šunis ir kates, pasižymi dideliu agresyvumu žmonėms. Todėl nemažai pasaulio šalių, griežtai vertindamos žiaurumą gyvūnams, yra įstatymais įtvirtinusios bausmes už tokio pobūdžio nusižengimus.
Pažymėtina, jog žiaurūs gyvūnams dažnai būna vaikai, kurie patys matė ar patyrė smurtą. JAV humaniško elgesio su gyvūnais draugija paskelbė, kad dviejų atskirų studijų rezultatai parodė, jog trečdalyje šeimų, susiduriančių su buitinio smurto problema, bent vienas vaikas yra sužalojęs ar užmušęs naminį gyvūną. Manoma, kad žiauraus elgesio su gyvūnais mastą gali sumažinti tinkamas vaikų ugdymas, laiku įdiegiant pagarbą ir gailestį gyvūnams.
Griebėsi peilio
Nereikia ieškoti pavyzdžių už okeano. Ir Lietuvoje gyvūnų kankintojai žudo ir žmones, o kartais žūsta ir patys. Štai už sugyventinio ir katino nužudymą Joniškio rajono Bariūnų kaimo gyventoją Eleną Jankūnienę (43 m.) Šiaulių apygardos teismas nuteisė 14 metų laisvės atėmimo bausme.
Tas nusikaltimas buvo įvykdytas praėjusių metų sausio 6-ąją. Tą dieną Joniškio rajono Bariūnų kaimo žmonės sprendė galvosūkį, kas gi nutiko vienoje jų kaimo sodyboje, kad joje iš karto rasti net du lavonai – 44 metų šio namo gyventojo Arūno A. bei toje pačioje troboje gyvenusio... katino palaikai.
Iškviesti Joniškio policijos kriminalistai, pildydami įvykio vietos apžiūros protokolą, konstatavo, jog vyras guli kraujo klane. Ant rankų, pilvo ir krūtinės – dešimtys žaizdų, taigi į geresnį pasaulį iškeliavo tikrai ne savo mirtimi. Šalia jo, po apklotu, gulėjo ir katinas perpjauta gerkle.
Policininkai nedelsdami susirado mirusiojo metais jaunesnę sugyventinę E. Jankūnienę. Paklausta, kas įvyko, moteris pratrūko ašaromis ir buvo sulaikyta kaip pagrindinė įtariamoji. Jai nustatytas 2 promiles viršijantis girtumas.
Bariūnuose visi žino šios moters, kai pasigeria, ūmų būdą. Tad kaime niekas neabejojo, kad būtent ji nužudė savo žmogų. Taip pat buvo nustatyta, kad prieš tragediją kaimynas abu sugyventinius pasamdė sukrauti malkas. Uždarbį talkininkai iškeitė į svaigalus. Pareigūnams moteris papasakojo, kad abu su sugyventiniu nusipirko vyno. Naktį jau gerokai įkaušęs Arūnas įsiuto, kai, pasak moters, jų katinas pridergė virtuvėje. Moteris tikino, kad ji norėjo apginti katiną, kuriam girtas sugyventinis grasino nusukti galvą, tad ji atėmė gyvulėlį ir žarstekliu trinktelėjo per ranką. O kai gavo atgal, griebėsi peilio. Ekspertai nustatė, kad vyrui buvo bent 10 kartų uždrožta žarstekliu ir daugiau nei 70 kartų durta peiliu.
Įdomiausia, kad moteris padūrusi sugyventinį papjovė ir katiną, kurį gynė ir dėl kurio kilo barnis. Tragedija aplinkinius sujaudino, bet tikrai nenustebino, nes ši pora mėgo išgerti, o apsvaigę abudu būdavo aršūs.
Nepagamino pietų
Dėl katino gyvybės neteko ne tik Arūnas A. Prieš keletą metų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija Zitai D. (75 m.), kuri nudūrė savo vyrą, skyrė vos 2 metų laisvės apribojimo bausmę.
Gerokai švelniau, nei numatyta Baudžiamajame Kodekse, garbaus amžiaus anksčiau neteista moteris buvo nubausta atsižvelgiant į sunkias jos ligas, nuoširdų prisipažinimą ir apgailestavimą dėl įvykdyto nusikaltimo. Taip pat teismas konstatavo, kad nusikaltimui turėjo įtakos ir provokuojantis vyro elgesys.
Tą dieną Zitos sutuoktinis Vincas D. (65 m.) virtuvėje sūdė išvakarėse paskerstos kiaulės mėsą. Vėliau jau nuo pat ryto gerokai kauštelėjęs vyriškis ėmė kibti prie serialą per televizorių žiūrėjusios bei kopūstus smulkinusios žmonos, kodėl ši iki vidurdienio dar neparuošė pusryčių! Moteris nekreipė dėmesio į vyro piktus bambėjimus ir toliau dirbo savo darbus.
Nerasdamas preteksto naujiems priekaištams, Vincas pradžioje iš trobos išvijo apie skerdieną besisukinėjusį žmonos mylimą katiną, o paskui išėjo į kiemą ir, pagavęs keturkojį, pakorė.
Vyriškis ir anksčiau nemėgo kačių, kurias nuolat vydavo iš namų, tačiau šis jo poelgis Zitą sukrėtė.
Susijaudinusi moteris griebė peilį ir dūrė vyrui. Teisme moteris tikino, kad jokiu būdu nenorėjo nužudyti neblaivaus sutuoktinio, o tuo peiliu tenorėjo tik kiek pagąsdinti, kad šis prie jos nebesikabinėtų. Tačiau tuo metu Vincas staiga pasisuko ir peilio ašmenys susmigo jam į šoną. Iš atsivėrusios žaizdos plūstelėjo kraujas, kurį moteris bandė sustabdyti užklijuodama pleistrą. Zita paskambino seseriai, kad ši iškviestų greitąją pagalbą, tačiau medikams atvykus vyriškis jau buvo miręs dėl vidinio nukraujavimo. Velioniui buvo nustatytas sunkus 3,21 promilės alkoholio girtumo laipsnis.
Liudininkai patvirtino, kad nužudytasis buvo geras žmogus, tačiau išgėręs tapdavo ūmiu, mėgdavo pašūkauti ir kartais apstumdydavo žmoną.
Tik faktai
Lenkija Nepateisinamas arba nehumaniškas gyvūno nužudymas arba sužalojimas užtraukia laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų arba laisvės apribojimą, arba piniginę baudą. Jeigu gyvūnas nužudomas ypatingai žiauriai, gali būti skiriamas įkalinimas iki dvejų metų. Teismas gali papildomai skirti baudą iki 2500 zlotų. Lėšos perduodamos Žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos draugijai arba panašiai organizacijai, užsiimančiai gyvūnų globa.
Bulgarija Gyvūnų globos įstatyme už ypatingai žiaurų elgesį su gyvūnais (sąmoningas gyvūno užmušimas, tyčinis neišgydomas suluošinimas, gyvūnų kovų organizavimas, benamių, naminių ir laukinių gyvūnų šaudymas) numatyta nuo 500 iki 1000 levų bauda. Jei asmuo žiauriai elgiasi su nuosavu gyvūnu, tai iš jo gyvūnas paimamas. Jei tokį nusižengimą padaro veterinarijos gydytojas arba laborantas, pareigūnas arba oficialus asmuo, arba asmuo, atliekantis savo pareigas, kurios susijusios su gyvūnų globa, jam gali būti skirta nuo 1000 iki 1500 levų bauda.
Rumunija Gyvūnų gerovės įstatyme numatytos 50-500 lėjų baudos už netinkamą elgesį su gyvūnais. Jei per dvejus metus asmuo nusižengia tris kartus, gyvūnas iš jo yra paimamas.
Suomija Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir skausmo sukėlimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 2 metų arba piniginė bauda. Už menkesnius nusižengimus skiriama tik bauda. Asmeniui, nuteistam už Gyvūnų gerovės įstatymo pažeidimus, gali būti laikinai arba visam laikui uždrausta laikyti gyvūnus (visokius arba kokios nors konkrečios rūšies) ir/ar juos prižiūrėti. Turimi gyvūnai iš tokio asmens gali būti paimti.
Švedija Asmuo sąmoningai ar dėl aplaidumo sukėlęs gyvūnui skausmą ir privertęs jį kentėti, baudžiamas laisvės atėmimo iki dvejų metų bausme ir/ar pinigine bauda.
Jungtinė Karalystė Už žiaurų elgesį su gyvūnais gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 51 savaitės ir/ar bauda iki 20 000 svarų sterlingų.
Petras Ivanauskas
