Nuo 2007 metų Lietuvoje spalio 10-ąją švenčiama Vietos savivaldos diena ir tik po mėnesio lapkričio 9-ąją jau 220 metų galėtų būti švenčiama Šiaulių miesto savivaldos diena. Beje, „Aušros“ muziejus kaip tik Šiaulių savivaldos ne itin apvalų jubiliejų šįmet ir ruošiasi paminėti kiek neįprastai – ne tik surengdamas dokumentų ir ikonografijos parodą iš muziejaus fondų, bet ir pristatydamas Šiaulių senamiesčio maketo dalį.
Laisvasis miestas – nuo 1791-ųjų
Žymiai vėliau nei Vilnius (1387 metai), Trakai (1409 metai) ar net Vištytis Šiauliai buvo pripažinti savivaldos teisę turinčiu miestu. Tik 1791 metų lapkričio 9–ąją Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis savo privilegija patvirtino Šiaulių kaip laisvojo miesto teises ir miesto herbą.
Laisvojo miesto ar Magdeburgo teisė atleido miestiečius nuo valstietiškų prievolių Šiaulių ekonomijai ir suteikė teisę amatininkams ir pirkliams rinkti miesto tarybą ir kitus savivaldos organus tvarkyti miesto administracinius, iždo ir teismo reikalus. Taip Šiauliams buvo paskirtas pirmasis vaitas (dabartinis meras ar administracijos direktorius) Kazimieras Taliatis, renkami tarėjai ir burmistras (teismo pirmininkas!).
„Ši savivalda garantavo prekybos ir amatų apsaugą bei laisvę, kuria galėjo pasinaudoti ir atvykę iš kitų kraštų pirkliai bei amatininkai, tad Šiauliai greitai pradėjo virsti tikru miestu“, – sako „Aušros“ muziejaus Fotografijos skyriaus vedėja Vilija Ulinskytė-Balzienė.
Kiek tuo metu Šiauliuose buvo gyventojų nežinoma, bet žinoma, kad čia stovėję namai buvo tik mediniai, bet miestiečiai iškart ėmė kurti planus statyti miesto rotušei – kaip pagrindiniam miesto savivaldos, nepriklausomybės simboliui.
Deja, rotušės statybos šiauliečiai taip ir nepradėjo, nes po kelerių metų Lietuva atsidūrė itin centralizuotos Rusijos imperijos valdžioje.
Tačiau Šiauliai su savo 3700 gyventojų (1795 metų duomenys) ir, kaip istorija parodė, labai laiku suteiktomis laisvojo miesto teisėmis per maždaug pusę šimtmečio tapo antruoju pagal dydį ir reikšmę Kauno gubernijos miestu po... Kauno.
Tiesa, savivaldos tuomet čia nebūta nė kvapo – Kauno gubernatorius skyrė miesto galvą ir visa kitą valdė tvirta ranka, nors kažkiek atsižvelgdavo į Šiaulių turtingų pirklių, amatininkų ir galop fabrikantų interesus. O jų čia atsirado nemažai, nes miestą geležinkeliu sujungus su didžiule tuometinės Rusijos teritorija čia pradėta plėtoti ir labai įvairi pramonė, ir statyti mūriniai tiek individualūs, tiek visuomeninės paskirties pastatai. Tad XX amžiaus pradžioje Šiauliuose buvo suskaičiuoti jau apie 17 tūkstančių gyventojų.
Muziejaus leidyklos vedėja Irina Kubilienė sako, kad būtent tuo metu – XIX amžiaus pabaigoje–XX amžiaus pradžioje – pastatyti mūriniai namai ir tapo Šiaulių senamiesčio maketo pagrindu. Senamiesčio maketą rengia daug patirties turintis iš Šiaulių kilęs menininkas Saulius Kruopis, remdamasis istoriografine ir ikonografine medžiaga ne tik iš „Aušros“, bet ir daugelio kitų šalių muziejų, ir šių metų metų lapkričio 9–ąją šiauliečiai parodoje, skirtoje Šiaulių miesto savivaldos 220–mečiui, pirmąją dalį šio maketo galės pamatyti.
Tarpukaryje – statybų bumas
Visas senamiesčio maketas parodys, kokie pastatai ir gatvės buvo Šiauliuose nuo Zubovų rūmų iki Povilo Višinskio gatvės ir nuo Katedros iki Vytauto gatvės masteliu 1:160, o šiemet bus parodoje pristatyta tik pagrindinė jo dalis – su Katedra, turgaus aikšte ir keliais kitais pastatais.
Žodžiu, bus galima pamatyti tuos pastatus, kurie buvo sunaikinti Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų. Tačiau reikia pripažinti, kad būtent po Pirmojo pasaulinio karo, kai Šiauliai buvo beveik visiškai sugriauti, nuo pat pirmųjų nepriklausomos Lietuvos metų miesto valdžia su burmistrais ėmėsi ne tik atstatymo, bet ir rimtų miesto planavimo darbų.
„Mūsų darbuotojai, kurie studijavo archyvuose miesto atstatymo dokumentus, liko sužavėti, kaip Šiaulių valdžia tuomet viską darė atsakingai ir planingai. Jei 1919–1920 metais dar buvo leidžiama statyti miesto centre – senamiestyje – medinius namus, tačiau iš karto statytojai buvo perspėti, kad šie leidimai laikini, kad medinukus laiku bėgant reikės perstatyti į mūrinius pastatus, – sako Fotografijos skyriaus vedėja Vilija Ulinskytė–Balzienė. – Išmintingai buvo tvarkomasi, tiesiog stebina tempai ir mastai, kaip greitai Šiauliai vėl tapo tikru miestu. Juk dauguma svarbiausių miesto pastatų ir buvo pastatyta būtent per dvidešimt tarpukario metų – namai, kurie ir dabar yra naudojami viešosioms reikmėms. Pavyzdžiui visi pastatai Aušros alėjoje: dabartiniai policijos, filharmonijos, pašto, Moksleivių namai, pradėta statyti ligoninė...“
Pastatyta daug ir privačių namų... Šiauliai tuomet labai išaugo ir pasipuošė. Ir kas įdomiausia – tuometinė Šiaulių valdžia pirmiausia rūpinosi miestiečių (jų 1939 metais buvo apie 32 tūkstančius) reikmėmis, o ne savo. Tad taip nors ir suplanuotos rotušės nepastatė – įvairios savivaldos institucijos glaudėsi įvairiuose kituose pastatuose.
Po tinko sluoksniu slepiasi istorija
Antrasis pasaulinis karas Šiaulių senamiestį ir naujuosius tarpukario pastatus dar kartą nuniokojo, o mieste beliko apie 20 tūkstančių gyventojų.
„1944 metų fotografijose miesto centre – vėl tik krūvos griuvėsių, plynės, o likę namai be stogų, – sako Fotografijos skyriaus vedėja. – Tačiau atstatymo darbai vyko gana greit, tik labiau jau buvo galvojama apie praktinius dalykus: tiesinamos ir platinamos gatvės, tvarkingai rikiuojami pastatai. Todėl buvo naikinami senųjų pastatų puošybos elementai – bokšteliai, arkos, portalai, viskas buvo unifikuojama, statomi apskritai nauji pastatai – ne tiek daug restauruojama senųjų namų. Ir dabar turime tai, ką turime“.
Taigi, miestas yra gyvas organizmas – kaip ir žmonės, kurie nori sau susikurti malonią, praktišką ir gerą aplinką. Todėl po negandų, karų jie – ir miestas, ir miestiečiai – tai daro su dar didesniu entuziazmu nei taikos metais.
Vilija Ulinskytė–Balzienė sako: „Senamiesčio maketą mes ir darome tam, kad pamatytume, kokie Šiauliai buvo, kad jie ne tik tas miestas, kurį mes dabar matome – atstatytas, sukurtas, suniveliuotas po Antrojo pasaulinio karo. Kad po tinko sluoksniu pamatytume ir XIX amžiaus pabaigoje statytus išlikusius namus ar jų fragmentus. Juk dabar rekonstruojant Fotografijos muziejų paaiškėjo, kad po storu tinko sluoksniu laiptinėje slepiasi senas užrašas „Aptieka“. Vadinasi, tai buvo išorinė siena iš Vilniaus gatvės pusės“.
Savivalda – galimybė rūpintis savo miestu
Tai ką XVIII amžiaus pabaigoje įgyta savivalda suteikė Šiaulių miestui?
„Aušros“ muziejaus Fotografijos skyriaus vedėja Vilija Ulinskytė–Balzienė atsako nedvejodama: „Tai, kad miestiečiai galėjo daryti įtaką miestui, jo planavimui ir tvarkymui, kad galėjo spręsti, kaip miesto labui panaudoti savo mokesčius, kad galėjo plėtoti amatus, verslus, prekybą, švietimą ir visa kita“.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
