2011 metais dvi čečėnų motinos, kurių vaikai šiuo metu yra mūsų šalyje, kreipėsi į įvairias Lietuvos institucijas dėl savo vaikų grąžinimo namo, į Čečėniją. Vėliau prašymai buvo ne kartą kartojami, tačiau jokio sprendimo nesulaukė. Kai moterys panoro atvykti į Lietuvą aptarti šios problemos ir pasimatyti su dukromis, joms nebuvo išduota viza.
Kvietimą moterims išsiuntė Seimo narys Rytas Kupčinskas ir Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis. Jie stebisi, kodėl ši problema Lietuvoje laikoma paslaptyje ir kodėl siekiama jokiais būdais neleisti vaikams augti su tėvais.
„Tėvai tikrai norėtų matyti savo vaikus, norėtų, kad jie grįžtų į Čečėniją. Jie ne kartą kreipėsi į įvairias Lietuvos valdžios institucijas. Deja, susidaro įspūdis, kad ta problema vilkinama. Niekaip nenorima pasiekti baigtinį rezultatą, kad jie grįžtų“, – pasakoja parlamentaras R. Kupčinskas.
Seimo narys sako, kad tėvams, kurie prašė vizų, atsiuntė visus būtinus raštus, buvo išsiųsti kvietimai, tačiau Lietuva vizas suteikti jiems ir dar keliems žmogaus teisių gynėjams iš Čečėnijos atsisakė bei nepateikė jokio deramo paaiškinimo.
„Tokio atvejo kaip šitas Lietuvos istorija nežino, ir vargu ar taip yra buvę kokioje Europos valstybėje“, – tvirtina signataras A. Endriukaitis. Jis klausia: „Kokiomis teisėmis Lietuva siekia integruoti šiuos vaikus, jei jie nėra Lietuvos piliečiai? Kaip galima vaikus išskirti su jų motinomis?“
A. Endriukaitis cituoja Vilniuje esančios SOS Vaikų kaimo, kuriame šiuo metu ir gyvena minėti čečėnų vaikai, direktorių, kuris tvirtina, kad vaikai jaučiasi gerai, priprato naujoje vietoje, yra „patenkinti ir nenori grįžti“. A. Endriukaitis yra įsitikinęs, kad jie specialiai primokomi šnekėti panašius dalykus.
„Kokia jų laukia ateitis, jei šiandien auginami mankurtišku supratimu?“ – klausia jis ir tvirtina, kad vaikai Lietuvoje yra laikomi izoliuotai ir neteisėtai, jei jiems neleidžiama susitikti su motinomis.
Problemą į viešumą siekiantys iškelti R. Kupčinskas ir A. Endriukaitis nesiryžta spėlioti, dėl ko taip yra elgiamasi. Tarp potencialių versijų – nuo priglaustų vaikų skaičiaus priklauso iš įvairių Europos fondu gaunamų lėšų dydis. Minimas žiniasklaidoje pasirodęs straipsnis, kuriame tyrimą atlikusi žurnalistė iš Estijos tvirtina, kad Vilniaus SOS Vaikų kaime klesti vaikų prostitucija, su kuria susiję aukšti valdžios pareigūnai.
„Lietuvoje šitas reikalas yra tarsi įslaptintas, laikomas paslaptyje, nieko nekalbama“, – piktinasi A. Endriukaitis. „Tai ką, tu nori atiduoti vaikus Kadyrovui?“ – tokį atsakymą gavo A. Endriukaitis, Seimo koridoriuje apie šią problemą paklausęs užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus.
„Sunku prisiminti tokį beprecedentį atvejį, kai trukdoma vaikams susijungti su savo šeimomis“, – A. Endriukaičiui pritaria Stasys Kaušinis, Piliečių gynybos paramos fondo vadovas. Pasak jo, Lietuvos Konstitucijoje yra įtvirtintos nuostatos, pagal kurias pati Lietuva turėjo imtis iniciatyvos, kad surastų šių vaikų tėvus ir padėtų jiems susijungti.
„Per 2 metus Lietuva nesugebėjo rasti sąlygų vaikams susitikti su savo tėvais“, – teigia S. Kaušinis.
R. Kupčinskas ir A. Endriukaitis tikisi artimiausiu metu gauti bent kokių nors atsakymų į dabar jau į viešumą iškeltą problemą ir viliasi, kad motinoms iš Čečėnijos vis dėlto bus sudarytos sąlygos pasimatyti su savo vaikais ir sugrąžinti juos į tėvynę.
