Vykstant talkai paaiškėjo ir kita gausi šiukšlintojų grupė – tai šventes paplūdimiuose organizuojantys tautiečiai.
Klaipėdos paplūdimiuose vyksta talka. Beveik 400 žmonių nešini maišais pliažus švarina keleto kilometrų ruože – nuo pat pirmos Melnragės iki Girulių. Ir kas žingsnį maišai vis pilnėja bei sunkėja:
„Nėra smagu, kada atvažiuoji vasarą ir ant smėlio būna nuorūkų ar stiklo šukių. Vis tiek turime visi vaikus ir patiems turbūt nebūtų smagu užlipti.“
„Randam nuorūkų, plastikų visokiausių ir, aišku, gyvūninės kilmės, tai paukščių sparnai ir dalys visokios.“
„Žaislai, nuorūkos. Pagrindiniai mūsų teršėjai tokie.“
„Randam dažniausiam nuorūkas.“
Būtent poilsiautojų pomėgis pliažuose rūkyti, o tada net nepakilus nuo rankšluosčio ar pledo nuorūkas užkasti čia pat į smėlį ir paskatino akcijos organizatorius talką pavadinti „Žuvys nerūko“.
„Mūsų klaipėdietiška akcija „Žuvys nerūko. Neteršk“. Pradėjome būtent nuo to galo, tai yra visos upės, Kuršių marios išteka į jūrą ir norim pirmiausia sutvarkyti būtent pajūrio ruožą“, – teigia „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.
Talkininkai išskyrė ir kitą gausią šiukšlintojų grupę – tai šventes prie jūros sugalvoję kelti žmonės. Dažniausiai jie būna ne vietiniai, sumąstę išskirtinai – prie jūros – paminėti kokią nors progą. Dažnai jas vainikuoja paleisdami į dangų balionus:
„Baisu dalykas tie balionai paleidžiami. Kažkada rinkom seniau, kitame ruože tai irgi – visur smėlyje ištisai, tai vis tiek jie į jūrą nusileidžia, o po to plaukia visur ir viską teršia aplink. Tai va, tas yra baisus dalykas.“
Anot ekologų, reikia žengti ir dar vieną žingsnį žmonių sąmoningumo link – palaipsniui atsisakyti paplūdimiuose esančių šiukšliadėžių.
„Jei mes susidėjome į krepšelį maistą, mes turėtume išnešti ir surūšiuoti. Nes čia yra vėjas. Tai yra tas dalykas, kad tu paėmęs ir išmetęs, gi vėjas – vienas atidaro šiukšliadėžę ir ką paskui? Gaudo“, – tvirtina ekologė Vaida Griškevičienė.
Maža to, pajūryje paliktos šiukšlės, net tokių talkininkų surinktos, vis tiek atsiduria bendruose sąvartynuose. Jų perdirbti jau nebeįmanoma.
„Neaišku, kiek laiko būna. Dažniausiai randama po metų. Vanduo. Žiūrėkit, mūsų kojos į jūrą įlipus jau yra kažkuo pasinešusios. Ir ta pakuotė yra, ji nėra ilgaamžė, milijoninių metų. Ji praranda savo struktūrą ir gebėjimus. Neretai ir su maistu palieka. Esam radę pusė silkutės Olandų kepurės pakraštyje“, – pasakoja V. Griškevičiūtė.
Vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai sukaupia apie pusę tonos atliekų. Specialistai skaičiuoja, jog daugelis žmonių kasmet atostogauja mažiausiai 14 dienų, tad keturių asmenų šeima per atostogas gali sukaupti net 80 kilogramų atliekų.
