REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
7
Klaipėdietė Paryžių iškeitė į atokesnį bažnytkaimį: ten atrado ir mylimą veiklą (nuotr. tv3.lt fotomontažas)

Prancūzijoje beveik dešimtmetį gyvenanti klaipėdietė Dominyka Idzelytė-Brunelle pasakoja, kad grįžti atgal artimiausiu metu į Lietuvą neketina, kadangi šiuo metu jaučiasi itin laiminga, o ir planų ateičiai turi iki kaklo. Apie tai, kaip atsidūrė Prancūzijoje ir kodėl meilės miestą Paryžių iškeitė į ramų bažnytkaimį bei kas pastūmėjo pradėti kurti sūrius, sužinosite jau šį vakarą, 17.15 val., laidoje „Lietuvis pas lietuvį“.

7

Prancūzijoje beveik dešimtmetį gyvenanti klaipėdietė Dominyka Idzelytė-Brunelle pasakoja, kad grįžti atgal artimiausiu metu į Lietuvą neketina, kadangi šiuo metu jaučiasi itin laiminga, o ir planų ateičiai turi iki kaklo. Apie tai, kaip atsidūrė Prancūzijoje ir kodėl meilės miestą Paryžių iškeitė į ramų bažnytkaimį bei kas pastūmėjo pradėti kurti sūrius, sužinosite jau šį vakarą, 17.15 val., laidoje „Lietuvis pas lietuvį“.

REKLAMA

Dominyka Idzelytė-Brunelle net ir susisiekus telefonu spinduliuoja pozityvu trykštančią energiją, o ir pasiteiravus, iš kurio krašto kilusi Lietuvoje yra, ji juokauja: „Nenoriu girtis, bet esu iš Klaipėdos.“

Šiek tiek pajuokavusi, Dominyka priduria, kad toks posakis laikais, kuomet dar gyveno Klaipėdoje, buvo itin populiarus tarp daugumos gyventojų.

REKLAMA
REKLAMA

„Augau ir mokiausi Klaipėdoje, čia taip pat baigiau ir Klaipėdos valstybinę kolegiją, kurioje ne tik įgijau informatikos studijų magistrą, tačiau vėliau ir studentus mokiau programavimo“, – sako ji.

REKLAMA

2010-aisiais metais, netikėtai mirus mamai ir pašlijus santykiams su tėvu, moteris užsinorėjo pokyčių, kurie vėliau jos gyvenimą pakeitė iš esmės. Vieno žygio metu, kuomet paklydo, D. Idzelytė-Brunelle netikėtai susipažino su keliautoju, kuris buvo iš Prancūzijos.

Apsikeitusi kontaktais, ji sužinojo apie galimybę atvykti į Prancūziją ir ten praleisti laiką savanoriaudama:  

„Į Prancūziją atvykau kaip savanorė ir taip savanoriavau apie mėnesį. Tuomet pasiklausiau, ar galėčiau likti ilgiau, tad gavusi teigiamą atsakymą, grįžau į Lietuvą, kur su visam nutraukiau darbo sutartį.

REKLAMA
REKLAMA

Savanoriavau apie metus laiko, tačiau galiausiai užsimaniau pabandyti ką nors naujo. Per tą laikotarpį pramokau šiek tiek kalbos, o netikėtai Paryžiuje pavyko ir rasti darbą pagal specialybę, kuriame galėjau bendrauti programavimo kalba.“

Po dviejų metų praleistų Paryžiuje, ji šiame meilės mieste sutiko ir dabartinį savo vyrą Guillaume Brunelle. Pora 2017 metais apsigyveno kartu, tačiau, kaip pasakoja pati Dominyka, atėjo noras „bakstelėti“ toliau nuo vyro tėvų, kadangi iš jų jie Paryžiuje nuomavosi namelį.

Atrasta nauja mylima veikla

Šiuo metu kartu su vyru, D. Idzelytė-Brunelle gyvena viename iš Pikardijos regiono bažnytkaimių – Morienvalyje, kuriame turi įsigiję namą su sodu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Teko prie visko priprasti, kadangi esame 80 kilometrų nuo Paryžiaus į šiaurės rytus. Iš tiesų, prieš prasidedant pandemijai, čia, Prancūzijoje tapo mama kraustytis į užmiesčius ir dirbti darbą didmiestyje. Taip susitaupo ne tik pinigų pragyvenimui, tačiau ir daug smagiau gyventi – grynas oras, kaimas, fermos ir kokybiški produktai“, – sako moteris.

Prasidėjus pirmiesiems karantinams, šeima ne tik išnarpliojo visas regiono apylinkes, tačiau tuo pačiu Dominykai gimė ir dar viena smagi, karantininė veikla. Išsiilgusi lietuviškos varškės sūrio, ji savo namuose pradėjo gaminti ne tik juos, tačiau ir visus kitus prancūziškus sūrius.

REKLAMA

Jiems gaminti ji net ir varškę išmoko padaryti pati, kadangi Prancūzijoje jos nėra kur įsigyti:

„Sužinojau, kad aplink mūsų namus yra keturios karvių fermos, tačiau viena jų užsidarė, todėl iš jū galėjau viską pirkti niekur toli nekeliaudama.

Kažkas iš pažįstamų netikėtai pasiūlė pačiai namuose pabandyti pasigaminti sūrį, o kadangi esu gerai įvaldžiusi kalbą, pasiklausiusi pamokų internete, patarimų iš gyventojų, ėmiau ir pradėjau juos daryti. Taip gaminu sūrius jau daugiau nei metai laiko, o manau, kad viskas visai gerai išeina.“

Pasiteiravus, ar neketina ateityje pradėti verslauti šioje srityje, moteris tvirtina, kad šiuo metu tvarkosi visus reikiamus dokumentus tam, kad pirmiausiai galėtų baigti Prancūzijoje kulinarijos studijas. O vėliau galvos, verta pradėti imtis verslo ar ne, kadangi šioje šalyje, pasak jos, yra taikomi itin aukšti reikalavimai.

REKLAMA

„Pavyzdžiui, tam, kad galėtum dirbti savarankiškai maisto srityje, Lietuvoje užtenka baigti kursus, gauti patentą, praeiti tam tikrus higienos mokymus ir daugiau jokių problemų nebėra. Prancūzijoje viskas daug sunkiau – yra keliami labai aukšti reikalavimai patikroms, gamintojai turi turėti specialias maisto laboratorijas, į viską yra žiūrima labai atidžiai.

Žinoma, sulaukiu pasiūlymų pardavinėti savo sūrį, tačiau kol kas nerizikuoju. Dabar galiu tik pasidžiaugti, kad nors yra daugiau nei tūkstantis įvairiausių sūrio rūšių, tačiau yra gal tik dvylika skirtingų grupių  kaip juos padaryti, tad iš jų moku jau apie penkias-šešias. Namuose turiu rūsį, kuriame visos puikiausios sąlygos sūrio brandinimui“, – džiaugiasi Dominyka.

Apie tai, kas labiausiai Dominykai Idzelytei-Brunelle užkliūna gyvenant Prancūzijoje, kaip ir kokius sūrius ji gamina bei koks iš tiesų yra gyvenimas bažnytkaimyje, sužinosite jau šį vakarą, 17.15 val., laidoje „Lietuvis pas lietuvį“ per žiūrimiausią TV3 televiziją!

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų