REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seime antradienį pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas yra dosnus, tačiau nebūtinai padedantis tiems, kam labiausiai reikia ir nebūtinai skatinantis žmones atsakingiau planuoti finansus bei taupyti, laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sako „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis ir „Verslo žinių“ redaktorius Rolandas Barysas.

Seime antradienį pristatytas kitų metų valstybės biudžeto projektas yra dosnus, tačiau nebūtinai padedantis tiems, kam labiausiai reikia ir nebūtinai skatinantis žmones atsakingiau planuoti finansus bei taupyti, laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sako „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis ir „Verslo žinių“ redaktorius Rolandas Barysas.

REKLAMA

Finansų ministrė Gintarė Skaistė Seimui antradienį pateikė 2023 metų valstybės biudžetą. Toliau jį svarstys Seimo komitetai ir komisijos.  

„Verslo žinių“ redaktorius Rolandas Barysas sako iš dabartinės Vyriausybės tikėjęsis optimistiško 2023-ųjų biudžeto, tačiau išvydęs skaičius liko nustebęs.

„Man buvo labai įdomi vėlesnė reakciją, kurią matėme rinkoje, iš opozicijos, verslo ir paprastų žmonių. Esamomis sąlygomis, turint galvoje kontekstą, infliaciją, karą Ukrainoje, energetikos išteklių kainas, biudžetas viršijo lūkesčius. Duok Dieve, kad jo užtektų“, – pastebi R. Barysas.

REKLAMA
REKLAMA

Valstybės biudžeto pajamos kitąmet augs 3,4 proc. (510 mln. eurų) ir kartu su Europos Sąjungos lėšomis sieks 15,62 mlrd. eurų, o išlaidos – 6,1 proc. (1,07 mlrd. eurų) iki 18,61 mlrd. eurų. Prognozuojamas biudžeto deficitas sieks 4,9 proc., valstybės skola išaugs iki 43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

REKLAMA

Kai kurie apžvalgininkai biudžeto projektą įvardija kaip „pinigų lietų“. „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis mano, kad dabartinė Vyriausybė šiuo metu bando užbėgti už akių ir siekia švelninti ekonomikos kritimus.

„Atsižvelgta į tam tikrus dalykus. Ar skola tiek padidės, kad bus labai reikšminga tolesnei Lietuvos ekonomikos plėtrai, manau, kad ne tiek. Mūsų finansai yra pakankamai sveiki. Negalime atspėti, kas bus po metų, ar kitų. Šiandien pažiūrėta į kitus metus, kad būtų lengvesnis ekonomikos lėtėjimo laikotarpis nei galėtų būti spaudžiant pinigus arba taikant didelį taupymo režimą“, – svarsto R. Dargis.

REKLAMA
REKLAMA

Kompensacijos nebūtinai sprendžia problemą?

Pirmąjį 2023-ųjų pusmetį valstybė žada kompensuoti elektros kainą visiems gyventojams tiek, kad ji būtų ne didesnė nei 28 centai už kilovatvalandę, o antrąjį pusmetį – 33 centai. Jei vartotojai mokės už elektrą mažiau nei atitinkamai 28 ir 33 centus, jiems kompensacijos nebus mokamos.

Verslui iš valstybės biudžeto būtų kompensuojama pusė elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę šių metų paskutinįjį ketvirtį ir 28 centus – kitų metų pirmąjį ketvirtį. Be to, įmonės, kurių sąnaudos energetikai viršys 10 proc. jų išlaidų, iki balandžio pabaigos galės nemokėti mokesčių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Verslo žinios“ prieš keletą dienų rašė, kad tokia negrąžinama parama gyventojams nesprendžia problemos ir neskatina ieškoti sprendimų.

„Taip Vyriausybė ženkliai prisideda prie energetinių išteklių brangimo švelninamojo poveikio. Tuo pačiu mes nematome aiškesnės linijos į vadinamąjį įmonių elgesio pokytį. Galbūt mes norėtume matyti aktyvesnį kompensacijos iš Vyriausybės pusės su daromais pokyčiais pačiuose versluose susisiejimą“, – teigia  leidinio redaktorius R. Barysas.

R. Baryso teigimu, naivu tikėtis, kad lėšų kompensacijoms visiems verslininkams užteks.

„Kadangi nebuvo aiškaus suėjimo su tavo asmenine krize, tokie lūkesčiai lyg ir sukyla. Labai nustebau, kai kai kurie verslininkai pasakė: žinote, skiria tiek pinigų, pasižiūrėsime, bet kitos šalys skiria daugiau ir mes dabar būsime nekonkurencingi, nes jie turės 18 ct už kilovatvalandę, o mes turėsime 25ct.

REKLAMA

Toks įspūdis, kad laukiama, kol Vyriausybė padengs tiek, kad verslininkai būtų konkurencingi su vokiečiais. Pamirštama, kad Vokietijos ekonomika gali skirti 200 mlrd. eurų šių problemų sprendimui. Mes lyginamės su šalimis, kurios finansiškai ir ekonomiškai yra stipresnės.

Bet jei pažvelgsime į mūsų ekonomikos galimybes, mano supratimu, šis paketas yra pakankamai dosnus, bet jame turi būti aiškiai akcentuojamas verslininkų prisidėjimas prie problemos sprendimo“, – sako jis.

Anot R. Baryso, valstybės parama yra viena problemos sprendimo pusė. Kita glūdi pačiose įmonėse, jų idėjose.

„Vyriausybė nori kuo daugiau įmonių, žmonių būti gera. Bet skirtingos įmonės turi skirtingus energetinius kaštus. Yra įmonės, kurioms energetiniai kaštai sudaro ženklią dalį, pavyzdžiui, stiklo pramonė, butelių gamyba. Negalima sustabdyti krosnies, ją reikia laikyti įjungtą. <...>

REKLAMA

Kai kalbame apie paramas, visas velnias slypi detalėse. Žiūrėkime į ekonomikos rūšis, kuriai reikia, žiūrėkime į regionus. Regione užsidaranti įmonė, kuri gavusi paramą galėtų išlaikyti darbo vietas, ji mums yra daug reikalingesnė. Kalbant apie paramas, riekia, kad tikslingai ji pasiektų tuos, kuriems reikia“, – svarsto R. Dargis.

Jam antrina ir R. Barysas. Anot jo, gyventojus reikia ugdyti galvoti savo galva.

„Mes visada turime auginti žmones ir mokytis juos galvoti, nelaukti, kol ateis geroji valdžia, geroji Šimonytė ir gerasis Skvernelis ir viską už jus nuspręs. Girdžiu gaidelių iš verslininkų, kad duotų dar. Be abejo, norisi, kad neturėtume rizikų, bet kai pradėjome verslą, juk žinojome, kad bus rizikų ir sunkių momentų“, – pastebi R. Barysas.

Seimas biudžeto projektą pirmą kartą svarstys lapkričio 10-ąją, tuomet jis bus grąžintas Vyriausybei, o antrą kartą Seimas jį svarstys lapkričio 17 dieną. Biudžeto priėmimas planuojamas lapkričio 22-ąją, tačiau kol kas ši data oficialiai nepatvirtinta.     

Vagiu vyriausybe
pinigu lietus!..nesusigudykit ,zada visada o realybe buna kitokia
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų