„Visi sektoriai, be abejo, turi būt pasiruošę dienai X ir dvigubos paskirties įsigijimai, karinio mobilumo sprendimai, tai irgi yra krašto gynybos dalis“, – LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo politikas.
„Ir visada buvo finansuojama dalis tokių dvigubų įsigijimų ir karinio mobilumo, taip kad nieko naujo nevyktų, tačiau reikia optimaliai pasižiūrėti, kad maksimaliai visos lėšos būtų išnaudojamos tiktai su gynyba susijusioms reikmėms“, – pridūrė jis.
Taip Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) į krašto apsaugos ministrus iškeltas R. Kaunas kalbėjo paklaustas, ar sieks, kad visas gynybai kitąmet numatytas 5,38 proc. šalies BVP dydžio biudžetas atitektų kariuomenei.
BNS rašė, kad anksčiau krašto apsaugos sistemai vadovavusi Dovilė Šakalienė ministrės pareigas paliko praradusi premjerės pasitikėjimą po diskusijų dėl kitų metų gynybos finansavimo.
Reaguodamas į aktualiją, kai ketvirtadienio vakarą dėl iš Baltarusijos skrendančių kontrabandinių balionų vėl sustabdytas Vilniaus oro uosto darbas, R. Kaunas sakė, kad geriausia šiuos balionus būtų perimti dronais.
„Aš ateinu su skatinimu, kad mes tuos sprendimus priimtume ir turėtume maksimaliai greitai, ir procesas jau yra pradėtas. (…) Čia reikia elgtis labai atsakingai ir geriausias būtų variantas, jeigu mes turėtume galimybę galbūt dronais tuos balionus perimti“, – sakė kandidatas į krašto apsaugos ministrus.
Komentuodamas opozicinių politikų kritikuojamą braziliškų „Embraer“ lėktuvų pirkimą, R. Kaunas pažymėjo, kad bet kokie sprendimai bus priimami Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) užbaigus ikiteisminį tyrimą.
„Negalima net judinti tos vietos, kol tyrimas nesibaigs. O toliau yra įvairios galimos diskusijos. Iki 2030 metų mes turime modernizuoti savo „Spartanus“. Tai kainuos 150 arba daugiau milijonų (eurų – BNS)“, – kalbėjo R. Kaunas.
„Ir jeigu yra variantai, kad mes tuos pinigus, kuriuos bet kuriuo atveju turime išleisti „Spartanams“, galime išleisti naujam, pavyzdžiui, vienam orlaiviui, o po 2030 metų per kažkokį laikotarpį išdėlioti likusių pirkimą, „Spartanus“ tuo pačiu dovanojant Ukrainai kaip paramą, tai čia yra kaštų naudos analizė, reikia viską įvertinti, bet tai yra po STT tyrimo“, – sakė politikas.
„Pasižiūrėsime, kokie darbai yra šiuo metu sudėlioti prioritetiškai, galbūt galima ir reikia keisti kai kurių darbų prioritetus“, – pridūrė kandidatas į krašto apsaugos ministrus, paklaustas apie D. Šakalienės darbų tęstinumą.
Apie LSDP sprendimą į šią poziciją deleguoti R. Kauną anksčiau ketvirtadienį pranešęs partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius teigė, kad naujojo ministro komandoje tikriausiai dirbs „didžioji dalis“ buvusių D. Šakalienės politinio pasitikėjimo kolegų.
R. Kaunas patvirtino penktadienį susitiksiąs su vienu iš jų – buvusiu viceministru Karoliu Aleksa.
„Su Karoliu teko bendrauti darbiniais reikalais ir tikrai pasirodė produktyvus, savo sritį išmanantis žmogus. Ir rytoj aš su Karoliu susitinku. (...) Taip, toks šansas (jam tapti viceministru – BNS) yra“, – visuomeniniam transliuotojui sakė LSDP kandidatas į ministrus.
Opozicinių konservatorių lyderiui, buvusiam krašto apsaugos ministrui Laurynui Kasčiūnui pabrėžiant R. Kauno kompetencijos nacionalinio saugumo srityje, vadovavimo valstybiniame sektoriuje patirties stygių, pats kandidatas sako esąs pakankamai patyręs.
„Reikėtų pasižiūrėti į mano istoriją. Daugiau negu dešimtmetį aš dirbau IT sektoriuje ir šiandien mes turime tokią situaciją, kad karas nėra tik tankai ir haubicos. Šiandien mes turime kibernetinį saugumą, šiandien mes turime dronus, šiandien mes turime dirbtinį intelektą. Tai šitos sritys man yra pakankamai artimos“, – sakė R. Kaunas.
Jo kandidatūrą į krašto apsaugos ministrus prezidentui teiks premjerė Inga Ruginienė. Socialdemokratų partijos pirmininkas sakė, kad Gitanas Nausėda yra preliminariai susipažinęs su R. Kauno kandidatūra.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
