REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Visuomenėje kyla klausimų dėl karo grėsmės stebint, kaip politikai ar analitikai piešia blogiausius scenarijus – kad konfrontacija tarp Rusijos ir NATO gali įvykti, kad kliūtų Baltijos šalims. Žinių radijo laidoje „Pasiaiškinam?“ ekspertai neslėpė, kad ekonomika dėl karo baimės Lietuvoje keičiasi, nes žmonių reakcijų yra įvairių. Tačiau efektai Lietuvos ekonomikai yra ne tik neigiami, dalyje sektorių reakcija į karą rodo Lietuvos ekonominį pranašumą.

Visuomenėje kyla klausimų dėl karo grėsmės stebint, kaip politikai ar analitikai piešia blogiausius scenarijus – kad konfrontacija tarp Rusijos ir NATO gali įvykti, kad kliūtų Baltijos šalims. Žinių radijo laidoje „Pasiaiškinam?“ ekspertai neslėpė, kad ekonomika dėl karo baimės Lietuvoje keičiasi, nes žmonių reakcijų yra įvairių. Tačiau efektai Lietuvos ekonomikai yra ne tik neigiami, dalyje sektorių reakcija į karą rodo Lietuvos ekonominį pranašumą.

REKLAMA

Pasak „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovės Jekaterinos Rojakos, Lietuvos verslai stengiasi pasiruošti visiems įmanomiems variantams, nes garsiai eskaluojamas karo efektas. O didesnės korporacijos svarsto gamybinių pajėgumų persikėlimus.

„Kaip labai seniai yra pasakyta: „Jeigu nori taikos, ruoškis karui“. Tai vėlgi kiekviena įmonė stengiasi turėti net ir tokį super atsarginį planą“, – pabrėžė J. Rojaka. 

REKLAMA
REKLAMA

Kai kurie planuoja pabėgti iš Lietuvos, kiti  tvirtai nusprendę likti 

Namų ūkiai taip pat reaguoja bandydami daugiau susitaupyti, nedėdami terminuotų indėlių baimindamiesi, kad nepavyktų atsiimti pinigų. Tuo tarpu, kai kurie verslai dėl to praplečia savo paslaugų asortimentą.

REKLAMA

„Stato namų ūkiams, tarkim, bunkerius, statybininkai taip pat turi tam specifinių produktų ir paslaugų“, – pateikia pavyzdžių, kaip verslai prisitaiko prie vartotojų karo baimės. 

„Real Data“ vadovas ir NT analitikas Arnoldas Antanavičius Žinių radijo laidoje patvirtino, kad žmonių reakcijų yra visokių. Kai kurie sustabdo savo sprendimus iš baimės arba dairosi būstų užsienyje, bet kita dalis, kurie planuoja likti, atsveria skirtumą. 

„Yra pavyzdžių, kurie tą turtą užsienyje nusipirko per pirmą karo mėnesį, kai pagalvojo, kad gal čia greitai Ukraina kapituliuos ir reikės bent jau šeimai kažkur pabėgti. Žmonės, kurie turėjo pinigų toje pačioje Ispanijoje jau seniai yra nusipirkę tą turtą. 

REKLAMA
REKLAMA

Tai tų sprendimų yra įvairių, bet jeigu sandoris įvyksta pirkimo pardavimo, kažkas parduoda su mintimi išvažiuoti iš Lietuvos, kažkas kitas ir nuperka“, – nekilnojamo turto situaciją Lietuvoje apibūdina A. Antanavičius. 

Lietuvių reakcija į karą gali tapti Lietuvos persitvarkymo galimybe

J. Rojaka pastebėjo ir daug neinvestuojamų lėšų į Lietuvos ekonomiką. Jos teigimu, į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis investuotojai žiūri atsargiau dėl karo grėsmės ir žaliavų kainų svyravimų. Verslų, namų ūkių ir užsienio investuotojų susilaikymas, J. Rojakos vertinimu, mažina Lietuvos ekonominį augimą.

Tačiau užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Elijaus Čivilio teigimu, žiūrint į tiesioginių investicijų projektus, Lietuva ir visa vidurio, rytų Europa fiksavo augimą. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai yra investicijos į ilgalaikį turtą, daugiausia į gamybos linijas, robotus. Tai buvo patys geriausi metai mūsų, kaip organizacijos, istorijoje. Tai čia iš vienos pusės yra tas karas, yra sunkumas, labai miglota ateitis, bet rezultatai demonstruoja, kad mes tikrai turim tų projektų“, – apie Lietuvos situaciją Žinių radijo laidoje kalbėjo E. Čivilis. 

Jo vertinimu, Lietuvos akcentavimasis į gynybos pramonę duoda Lietuvai pranašumo.

„Dabartinio ministro tas teiginys, kad mes susitiksim su visais, patikėkit, tai turi labai pozityvų atgarsį tokį, kad kompanijos supranta, kad čia vyksta reikalai, mes čia norim būti, nes mezgasi kompetencija ir konkurencinis pranašumas. 

REKLAMA

Ta tokia juodoji gulbė gali tapti Lietuvos persitvarkymo galimybe“, – teigia jis. 

Siūlo pritraukti daugiau investicijų į gynybą ir saugumą

Jo manymu, Lietuvai reikėtų bandyti pritraukti investicijas į gynybą ir saugumą, nes šios pramonės šakos yra sparčiau augančios Lietuvoje. 

O investicijos į šias pramones būtų naudingos ne tik Lietuvai, bet ir Europos saugumo struktūrai.

„Kuo mes daugiau turėsime investicijų iš Amerikos, Vokietijos, tuo mes būsim labiau reikalingi tiekimo ar vertės grandinėse ir tuo labiau mus norės ginti ir su mumis turėti reikalų“, – laidoje „Pasiaiškinam?“ kalbėjo E. Čivilis.

REKLAMA

E. Čivilio teigimu, tiesioginių užsienio investicijų Europoje kritimas yra pats didžiausias visame pasaulyje. Europoje užsienio investicijų sumažėjo beveik 30 proc. nuo laikotarpio prieš karą. 

Taip pat pastebėjo, kad į konkurencinę investicijų dalinimo kovą įsitraukia Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Prancūzija, o Lietuva nėra pasirengusi konkuruoti. 

„Dėl to mums tų išskirtinumų ir  elementų, kurie mūsų vertės pasiūlymą pagerina, kritiškai reikia ir turbūt čia visos valstybės klausimas, nes net jeigu ir įstatymai labai sparčiai skinasi kelią toms investicijom pritraukti, tai nėra viskas“, – tikino užsienio investicijų skatinimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius.

Visą pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „Pasiaiškinam?“ klausykite čia:

Tą pačią mintį galite išgirsti bent iš kelių mūsų šviesuolių - didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui yra ne krašto apsaugos spragos, ne finansų trūkumas ir ne apsiniaukusi geopolitinė padėtis. Didžiausia grėsmė yra žiojėjanti praraja tarp piliečių ir valdžios, susidariusi deja dėl pastarosios kaltės.
Mažiau klausykit valdziagyviu propagandos ir gyvensit be karo.
Karo būgnai ir karo komendantūrų kūrimas tikrai neatneš investicijų. Mūsų valdžia beje daro viską, kad motyvacija ginti šalį būtų kuo mažesnė. Laurynai, peržiūrėk vakar dienos dr. Vasiliauskaitės pasisakymą apie tavo komendantūras, nepasigailėsi. Ačiū, Nida.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų