Jungtinės Karalystės (JK), Vokietijos ir Prancūzijos vadovai nori derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu prieš jo pirmadienio pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl konflikto Ukrainoje, pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
F. Merzas sakė, kad diskutavo su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio apie planuojamą abiejų lyderių pokalbį telefonu, sakoma sekmadienį paskelbtame Vokietijos vyriausybės pranešime.
„Mes (Prancūzijos, JK ir Vokietijos valstybių ir vyriausybių vadovai) sutarėme dar kartą pasikalbėti su Amerikos prezidentu, kad pasiruoštume šiai diskusijai“, – pridūrė jis.
F. Merzas kalbėjo iš Vatikano, kur dalyvavo popiežiaus Leono XIV inauguracinėse mišiose.
Romoje dalyvavo dar keli politiniai lyderiai, tarp jų Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Bayrou, JAV viceprezidentas J. D. Vance'as ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Europiečiai ir amerikiečiai yra pasiryžę kryptingai dirbti kartu, kad šis baisus karas greitai baigtųsi“, – sakė F. Merzas.
„Pastarosiomis dienomis žengėme keletą nedidelių žingsnių į priekį (...), konflikto šalys kalbasi tarpusavyje“, – pridūrė jis.
Penktadienį Stambule vykusiose Rusijos ir Ukrainos derybose, kurios buvo pirmas tiesioginis abiejų šalių kontaktas per daugiau nei trejus metus, paliaubų pasiekti nepavyko.
Penktadienį trys Europos vadovai kartu su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku jau buvo surengę derybas su D. Trumpu.
Sekmadienį Romoje, po susitikimo su popiežiumi, V. Zelenskis buvo apie pusvalandžiui susitikęs su JAV viceprezidentu J. D. Vance'u, naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas.
Vokietija yra antroji po Jungtinių Valstijų didžiausia karinės pagalbos Kyjivui teikėja.
Zelenskis susitiko su Vance`u ir Rubio: pasakė, apie ką kalbėjo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį Romoje susitiko su JAV viceprezidentu J. D. Vance‘u. Pokalbiuose taip pat dalyvavo valstybės sekretorius Marco Rubio.
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, informaciją apie susitikimą patvirtino Ukrainos prezidento atstovas Serhijus Nykyforovas.
„Susitikimas (su JAV viceprezidentu J. D. Vance‘u), kuriame dalyvavo Marco Rubio, ką tik baigėsi“, – pareiškė S. Nykyforovas.
Vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas naujienų agentūrai AFP sakė, kad V. Zelenskis ir J. D. Vance‘as trumpo susitikimo metu, be kita ko, aptarė būsimą JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbį telefonu.
V. Zelenskis ir J. D. Vance‘as aptarė „padėtį fronte, pasirengimą (D. Trumpo ir V. Putino) pokalbiui pirmadienį, sankcijų Rusijai galimybę, jei nebus rezultatų, paliaubas“, tvirtino šis pareigūnas, kuris kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.
Pareigūnas pridūrė, kad viskas klostėsi „geriau“, nei vasario mėnesį Baltuosiuose rūmuose kilęs katastrofiškas ginčas.
D. Trumpas šeštadienį nurodė, kad telefonu kalbėsis su V. Putinu, jog būtų padarytas galas „kraujo praliejimui“ Ukrainoje. Jis apie tai prabilo praėjus dienai po to, kai pirmosios per daugiau kaip trejus metus tiesioginės Maskvos ir Kyjivo derybos nesibaigė paliaubomis.
„Žinutė yra tokia pati, kaip ir anksčiau: mes norime užbaigti karą, o jie – ne“, – teigė šaltinis, kalbėdamas apie tai, ką susitikimo metu V. Zelenskis pasakė J. D. Vance‘ui.
Kiek anksčiau V. Zelenskiui buvo suteikta audiencija su popiežiumi Leonu XIV po šio inauguracijos Vatikane.„Dėkojame Vatikanui už ryžtą tapti tiesioginių Ukrainos ir Rusijos derybų platforma“, – po susitikimo su pontifiku sakė jis.
Ukrainos prezidentas su J. D. Vance‘u susitiko pirmą kartą po to, kai prieš tris mėnesius Ovaliajame kabinete užvirė įnirtingos diskusijos, kurių metų JAV viceprezidentas apkaltino jį „nepagarba“ D. Trumpui. Ginčą dar labiau pakurstė pats JAV prezidentas, kuris pasakė V. Zelenskiui, kad jis turėtų būti „dėkingesnis“ ir kad jis neturi „kortų“ derybose su Rusija.
V. Zelenskis Romoje
Šiandien Ukrainos prezidentas dalyvauja popiežiaus Leono XIV inauguracinėse mišiose.
Pontifikas sakė savo pirmąją pamokslą, kurio metu paminėjo ir Ukrainą.
Po inauguracinių mišių popiežius Leonas XIV susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pirmąja ponia Olena Zelenska.
Leidinys „Bloomberg“ pranešė, kad Vatikane buvo delegacijos iš daugiau nei 100 šalių. Šv. Petro aikštėje Ukrainos prezidentas buvo pasitiktas plojimais.
J. D. Vance'as Romoje susitiko su Ukrainos Volodymyru Zelenskiu
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as sekmadienį Romoje susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o tai buvo pirmasis jų pokalbis po vasarį vykusio konflikto Baltuosiuose rūmuose, pranešė JAV pareigūnas.
„Viceprezidentas J. D. Vance'as dabar susitinka su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu“ JAV ambasadoriaus rezidencijoje, teigė viceprezidento komandos narys. Politikai buvo trumpai susitikę per naujojo popiežiaus inauguracijos mišias ir paspaudė vienas kitam ranką.
Ukrainos žvalgyba: Lenkijoje vykstant rinkimams, Kremlius intensyviau skleidžia dezinformaciją
Lenkijos prezidento rinkimų išvakarėse Rusija ėmė intensyviau vykdyti savo specialiąją operaciją „Antrininkas“, kurdama tinklalapius ir socialinių tinklų puslapius, imituojančius tikras Vakarų žiniasklaidos priemones.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos gynybos žvalgyba.
Pastebėtina, kad tai – viena iš didžiausių ir Rusijos ilgiausiai vykdomų dezinformacijos kampanijų, kurios taikiniu yra ES ir NATO šalys.
„Vykdant šią operaciją, Kremliaus specialiosios tarnybos kuria tinklalapius ir socialinių tinklų puslapius, savo išvaizda ir turiniu primenančius tikrą vakarietišką žiniasklaidą. Tokiuose šaltiniuose, prisidengdamas tikromis žiniomis, Kremlius skleidžia propagandą“, – rašoma pranešime.
Be to, siekiant daryti įtaką lenkų rinkėjams, nuo 2025 m. kovo rusų specialiosios tarnybos skleidžia melagingas ir manipuliacijai skirtas žinutes, kurių ypač daug socialiniame tinkle „X“, o joms plisti aktyviai padeda „botų“ ūkiai ir netikros neva tikrų rinkėjų paskyros.
Kalbant apie pagrindines Rusijos skleidžiamas žinutes, jose Lenkija kritikuojama dėl pagalbos Ukrainai, šalis raginama pasitraukti iš Europos Sąjungos bei diskredituojama Donaldo Tusko vyriausybės politika.
Be to, karinės žvalgybos teigimu, prorusiškos žiniasklaidos priemonės formuoja neigiamą Ukrainos įvaizdį, vadindamos ją pagrindiniu Lenkijos politikoje tvyrančio „chaoso“ veiksniu.
„Tokie šalies agresorės veiksmai – platesnės Maskvos hibridinio spaudimo ES ir NATO šalims strategijos, kuria siekiama nusilpninti jų vidaus vienybę, dalis“, – apibendrindama teigė Ukrainos žvalgyba.
Sekmadienį, gegužės 18 d. ryte prasidėjo balsavimas Lenkijos prezidento rinkimuose.
Ukrainos žvalgyba: Rusija šiąnakt planuoja balistinės raketos paleidimą
Rusija planuoja gegužės 19-osios naktį neva pratybų tikslais paleisti tarpkontinentinę balistinę raketą „RS-24 Yars“, siekdama daryti spaudimą ir įbauginti Ukrainą, Europos Sąjungą ir NATO nares.
Ukrainos gynybos ministerijos Centrinės žvalgybos valdybos (HUR) teigimu, raketoje bus sumontuotas mokomasis užtaisas.
Rusijos strateginių raketinių pajėgų 31-osios divizijos 42-ojo pulko 433 daliniui buvo nurodyta raketą paleisti iš mobiliojo antžeminio komplekso.
Paleidimo vieta yra netoli Svobodno kaimo Sverdlovsko regione.
Trijų pakopų kietuoju kuru varoma raketa gali įveikti didesnį nei 10 000 kilometrų nuotolį.
Visuomenei nuogąstaujant, kad Rusija gali smogti Ukrainai sistemos „Orešnik“ balistine raketa, Centrinės žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas patikino, kad žvalgybos departamentas nuolat skelbia perspėjimus, jei įvyksta kas nors reikšmingo.
Per Leono XIV inauguracijos mišias – žinia Ukrainai
Popiežius Leonas XIV sekmadienį surengs privačią audienciją Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui po inauguracijos mišių, sakoma Vatikano pranešime.
„Nukankinta Ukraina laukia derybų, kad pagaliau būtų pasiekta teisinga ir ilgalaikė taika“, – prieš susitikimą sakė popiežius.
V. Zelenskis kartu su kitais pasaulio politikais, karališkaisiais asmenimis ir religijų lyderiais buvo pakviestas dalyvauti inauguracinėse mišiose, kurios žymi Leono XIV pontifikato pradžią.
V. Zelenskis Šventojo Petro aikštėje paspaudė ranką JAV viceprezidentui J. D. Vance'ui.
Mišių pabaigoje sakydamas „Dangaus karalienės“ (lot. Regina Coeli) maldą jis taip pat pažymėjo, kad „Gazos Ruože vaikai, šeimos ir pagyvenę žmonės badauja“.
Jis priminė, kad „Mianmare nauji karo veiksmai sunaikino nekaltų jaunų žmonių gyvybes“.
Ukrainos atstovas pasakė, kas dėjosi derybų metu Turkijoje: „Rusija yra pasirengusi kariauti amžinai“:
Užsienio reikalų viceministras Serhijus Kyslycia, kuris kartu su Ukrainos delegacija dalyvavo vykusiose derybose Stambule, teigė, kad Rusijos Federacijos atstovai elgėsi kaip gangsteriai.
Kaip „SkyNews“ teigė S. Kyslycia, Rusijos delegacijai tiesioginėse derybose su Ukraina Stambule vadovavęs Vladimiras Medinskis tiesiogiai grasino Ukrainos atstovams.
„Buvo baisus momentas, kai rusai pradėjo grasinti savo pašnekovams kaip gangsteriai. <...> Rusija yra pasirengusi kariauti amžinai“, – teigė S. Kyslycia.
Kaip pažymima publikacijoje, Rusijos pusė surengtų derybų metu nebuvo pasirengusi konstruktyviam dialogui, o priešingai – Kremliaus atstovai nurodė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms atsitraukti iš keturių laikinai okupuotų Ukrainos regionų, taip pat ir dar dviejų regionų.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dar penktadienį vykusiose pirmosiose tiesioginėse Maskvos ir Kyjivo derybose nepavyko pasiekti paliaubų.
V. Putinas savo ruožtu atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymą susitikti akis į akį Turkijoje po to, kai pats pasiūlė surengti tiesiogines derybas, nors ir ne prezidento lygmeniu, kaip alternatyvą 30 dienų paliauboms, kurių reikalauja Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės, įskaitant JAV.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad pirmadienį planuoja telefonu kalbėtis su V. Putinu.
Po šio pokalbio jis kalbėsis su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu ir NATO pareigūnais dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Volodymyras Zelenskis sako su Kanados premjeru aptaręs naujas sankcijas Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pranešė, kad susitikime su Kanados ministru pirmininku Marku Carney aptarė naujas sankcijas Rusijai.
„Išsamiai aptarėme, kokios sankcijos gali būti veiksmingos, įskaitant antrines sankcijas, su energetika susijusias priemones ir sankcijas šešėliniam laivynui“, t. y. Rusijos laivams, kurie apeina esamas priemones, socialiniame tinkle parašė V. Zelenskis.
Vladimiras Putinas sako norintis pašalinti karo Ukrainoje priežastis
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė norintis pašalinti karo Ukrainoje priežastis ir užtikrinti Rusijos saugumą.
Maskvos tikslas – „pašalinti šią krizę sukėlusias priežastis, sukurti sąlygas ilgalaikei taikai ir užtikrinti Rusijos saugumą“, sakė V. Putinas Rusijos valstybinei televizijai, praėjus dviem dienoms po to, kai per pirmąsias taikos derybas su Ukraina nuo Rusijos invazijos pradžios 2022-aisiais nepavyko pasiekti paliaubų susitarimo.
R. Sikorskis: Kinija galėtų užbaigti karą Ukrainoje
Duodamas interviu Vokietijos dienraščiui „Tagesspiegel“, Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pasakė, kad Kinija yra ta šalis, kuri galėtų pastatyti rusų prezidentą Vladimirą Putiną į vietą, mat Rusija šiuo metu yra „ekonominė Kinijos vasalė“.
R. Sikorskio, teigimu, jei Kinija pagrasintų įvesti prekybinį embargą, Rusija būtų priversta paklusti.
Tačiau neatrodo, kad reikalai judėtų ta kryptimi, paaiškino R. Sikorskis.
R. Sikorskis sakė, kad V. Putinas mėgina laimėti laiko ir toliau siekia pavergti visą Ukrainą, manydamas, kad karą vis dar gali laimėti.
R. Sikorskio nuomone, Rusija karą baigti galėtų „per penkias minutes“.
Užsienio reikalų ministro teigimu, būtina toliau padėti Ukrainai, kol Rusija supras, kad invazija buvo klaida ir kad savo tikslų už priimtiną kainą pasiekti jai nepavyks.
Paklaustas, ką derėtų padaryti, siekiant užkirsti kelią imperialistinėms V. Putino ambicijoms, R. Sikorskis pasakė, kad visos NATO šalys gynybai turėtų skirti po 5 proc. savo BVP.
Pripažindamas, kad tiek daug leisti nenori niekas, jis pasakė, kad tai V. Putinas „privertė mus taip pasielgti“.
Rusija surengė vieną didžiausių dronų atakų Ukrainoje, pr kurią žuvo mažiausiai vienas žmogus
Rusija naktį į sekmadienį pradėjo intensyviausią dronų ataką prieš Ukrainą nuo pat plataus masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį.
Ukrainos karinės oro pajėgos pranešė, kad Rusija per naktį iš viso paleido 273 sprogtamuosius dronus ir dronus-jaukus.
Iš jų 88 buvo perimti, o dar 128 prarasti, nes greičiausiai buvo elektroniniu būdu užblokuoti.
Kyjivo srities gubernatorius Mykola Kalašnykas sakė, kad per drono ataką regione žuvo viena moteris ir dar trys žmonės buvo sužeisti.
Šis išpuolis buvo surengtas po to, kai penktadienį vykusiose pirmosiose tiesioginėse Maskvos ir Kyjivo derybose nepavyko pasiekti paliaubų.
JAV valstybės sekretorius užsiminė apie D. Trumpo ir V. Putino susitikimą
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio patvirtino, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas nori susitikti su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu kaip įmanoma greičiau.
Interviu „CBS News“ M. Rubio teigė, kad vienintelis būdas, kaip būtų galima pagreitinti derybas tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos, yra asmeninis D. Trumpo ir V. Putino susitikimas.
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad D. Trumpas savo ruožtu išreiškė norą individualiam susitikimui su V. Putinu.
„Šio susitikimo suorganizavimas reikalaujas tam tikrų pastangų, tad negalėčiau teigti, kad viskas yra planuojama, siekiant parinkti vietą ir laiką [susitikimui].
Tačiau prezidentas [D. Trumpas] to nori. Jis nori [susitikti] kaip įmanoma greičiau“, – kalbėjo M. Rubio.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą neutralizuota dar 1 130 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 18 d. rusų armija Ukrainoje jau prarado maždaug 973 370 karių, iš kurių 1 130 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 10 832 rusų tankus (+1), 22 554 šarvuotąsias kovos mašinas (+4), 27 980 artilerijos sistemų (+38), 1 387 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 167 oro gynybos sistemas, 372 karo lėktuvus, 336 sraigtasparnius (+1), 36 385 nepilotuojamuosius orlaivius (+107), 3 197 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 48 900 transporto priemonių ir kuro cisternų (+91), 3 892 specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys apie priešų nuostolius nuolat atnaujinami.
JAV valstybės sekretoriaus žinutė Kremliui: apie tai rusus jau įspėjame kelias savaites
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė, kad jeigu nebus matoma taikos derybų pažangos su Rusija, kad ši nutrauktų ugnį Ukrainoje, ateityje Senatas įgalins naujas sankcijas Rusijos Federacijai.
Interviu „CBS News“ M. Rubio tikino, kad JAV siekia išsiaškinti, ar Rusija neblefuoja ir iš tiesų yra suinteresuota nutraukti karo veiksmus Ukrainoje.
Be to, kaip teigė M. Rubio, neseniai surengtame susitikime Turkijoje abi delegacijos – Rusijos ir Ukrainos – susitarė apsikeisti pasiūlymais dėl ugnies nutraukimo.
Tad JAV tikisi, kad šiuose dokumentuose bus išreikštos „realistiškos ir pagrįstos“ valstybių pozicijos.
Tačiau jei Rusija ir toliau kels nepriimtinas taikos darybų sąlygas, pasak JAV valstybės sekretoriaus, tai lems didelę įtaką tolimesnei Vašingtono pozicijai.
„Mes nenorime įsitraukti į nesibaigiančias diskusijas – mums reikia progreso“, – pareiškė M. Rubio.
Negana to, jis pridūrė, kad Vašingtono kantrybė nėra neribota ir Kongresas rengia naują sankcijų paketą, kuris smogtų Rusijos Federacijai.
M. Rubio pastebėjimu, jei Rusija ir toliau vilkins derybas ir neparodys realaus ryžto pasiekti kompromisą, Senatas sprendimą priims savarankiškai, nepriklausomai nuo to, kokia bus Baltųjų rūmų pozicija.
„Tai procesas, kurio negalime sustabdyti. Ir tai yra faktas, apie kurį jau kelias savaites įspėjame rusus“, – pridūrė jis.
Putinas atsisakė aptarti JAV, Ukrainos ir europiečių parengtą taikos planą – „Financial Times“
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas atsisakė svarstyti JAV, Ukrainos ir Europos partnerių pasiūlytą taikos planą.
Apie tai rašo leidinys „Financial Times“, remdamasis trijų asmenų, susipažinusių su situacija, teiginiais.
Kaip teigiama publikacijoje, Rusijos pareigūnai praėjusį ketvirtadienį – gegužės 8 d. – apie tai specialiai pranešė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniui Steve‘ui Witkoffui.
Surinktais duomenimis, taikos planą sudaro 22 punktai. Taip pat pažymima, kad apie šį dokumentą buvo išsamiai diskutuota su Ukrainos ir JAV atstovais – Andriju Jermaku, Rustemu Umerovu, Marco Rubio, Steve’u Witkoffu ir Ketihu Kelloggu.
Taip pat užsimenama, kad parengtame taikos plano dokumente buvo siekiama ne tik įpareigoti abi šalis nutraukti ugnį, tačiau taip pat įtrauktas punktas, kuriame minima, kad Ukraina negalėtų tapti NATO nare.
Tačiau, V. Putinui neišreiškus susidomėjimo, tokia Kremliaus laikysena privertė D. Trumpo pasiuntinį S. Witkoffa atidėti būsimą susitikimą su Rusijos vadovu.
JAV atstovas bendravo su Lavrovu
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio per pokalbį su Rusijos užsienio reikalų ministru palankiai įvertino naujausią Ukrainos ir Rusijos susitarimą dėl apsikeitimo karo belaisviais, tačiau pabrėžė būtinybę nedelsiant nutraukti ugnį, šeštadienį pranešė jo atstovė spaudai.
Per pokalbį telefonu su Sergejumi Lavrovu, kuris buvo surengtas po tiesioginių Maskvos ir Kyjivo derybų Stambule, „sekretorius pabrėžė prezidento [Donaldo] Trumpo raginimą nedelsiant nutraukti ugnį“, sakė atstovė Tammy Bruce.
Apie S. Lavrovo ir M. Rubio pokalbį telefonu kiek anksčiau pranešusi Rusijos užsienio reikalų ministerija savo pranešime nurodė, kad JAV valstybės sekretorius per pokalbį palankiai įvertino Stambulo derybų rezultatus.
„S. Lavrovas pažymėjo teigiamą Jungtinių Valstijų vaidmenį padedant Kyjivui galiausiai priimti Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą atnaujinti Stambulo derybas“, – sakoma užsienio reikalų ministerijos pranešime, kuriame taip pat priduriama, kad Rusija yra pasirengusi toliau bendradarbiauti su JAV šiuo klausimu.
Rusija ir Ukraina penktadienį Stambule susitarė apsikeisti po 1 tūkst. karo belaisvių, pareiškė, jog apsikeis idėjomis dėl galimų paliaubų, ir aptarė galimą Volodymyro Zelenskio bei V. Putino susitikimą.
Pasibaigus itin lauktoms deryboms Stambule, kurios truko kiek ilgiau nei 90 minučių, buvo nedaug ženklų, kurie rodytų didesnę pažangą siekiant užbaigti ketvirtus metus besitęsiantį karą.
Kyjivas siekė „besąlygiškų paliaubų“, kad sustabdytų konfliktą, tačiau Maskva nuolat atmesdavo šiuos raginimus ir vienintelis konkretus susitarimas, kurį pavyko pasiekti, regis, buvo susitarimas dėl apsikeitimo karo belaisviais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Trumpo pasiuntinys Kelloggas atskleidė pirmą JAV taikos plano punktą
Pirmasis 22 punktų JAV „taikos plano“ punktas kalba apie visišką ugnies nutraukimą. Tai atskleidė JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas savo pranešime platformoje „X“, rašo UNIAN.
Pasak jo, ugnies nutraukimas gali sustabdyti karą jau dabar.
„Stambule Rubio (JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, – red.) aiškiai leido suprasti, kad mes pateikėme tvirtą taikos planą.
Po susitikimų Londone mes parengėme 22 punktų planą, kuris tapo taikos pasiekimo pagrindu.
Pirmasis punktas – visiškas ugnies nutraukimas, kuris gali nedelsiant sustabdyti žudynes", – atskleidė K. Kellogg.