Tai pareiškė Rusijos Valstybės Dūmos deputatas iš Komunistų partijos Renatas Suleimanovas, atsakydamas į klausimą, kaip galimas taikos derybų nutraukimas paveiks šalies biudžetą, rašo „Agentstvo“.
Budrys: Rusija sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į Baltijos šalis ir šias šmeižia
Rusija sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į Baltijos šalis, prieš pastarąsias vykdydamas šmeižto kampaniją, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Kęstutis Budrys.
„Rusija sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į Baltijos šalių oro erdvę, vykdydama šmeižto kampanijas prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją“, – antradienį socialiniame tinkle „X“ skelbė K. Budrys.
„Tai akivaizdus desperacijos aktas – bandymas pasėti chaosą ir atitraukti dėmesį nuo paprastos realybės, kad Ukraina smarkiai smogia Rusijos karinei mašinai. Mano žinutė Kremliui – geras bandymas. Vėl nesėkmingas“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras.
Taip jis kalbėjo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai (SVR) antradienį pareiškus, kad Ukraina esą ruošia smūgius Rusijai iš Baltijos šalių teritorijos ir Ukrainos kariai jau dislokuoti Latvijoje.
Tarnyba minėjo Adažių, Sėlos, Lielvardės, Daugpilio ir Jekabpilio Latvijos kariuomenės bazes, kuriose esą dislokuoti Ukrainos kariai. SVR taip pat grasino Latvijai „teisingu kerštu“, nuo kurio jos esą neišgelbės narystė NATO.
Savo ruožtu, Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius teigė Rusiją meluojant, kad Latvija leidžia bet kokiai šaliai naudotis jos oro erdve ir teritorija rengti atakoms prieš Rusiją ar bet kurią kitą valstybę.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas antradienį naujienų portalo „15min“ laidoje grasinimus Latvijai siejo su Rusijos galimybe lengviau pasinaudoti latvių visuomene, oro gynybos pajėgumais ir vyriausybės krize.
„Agresorius turbūt ieško silpnesnės vietos. Matome, kad Latvijoje šiuo metu yra vyriausybės permainos, tai tokius epizodus bandoma išnaudoti, padaryti papildomą spaudimą ir pasinaudoti atsiradusiomis kad ir menkiausiomis galimybėmis paveikti tiek valdžios institucijas, tiek visuomeninę nuomonę“, – teigė parlamento vadovas.
Jis akcentavo, kad Rusija veiksmais prieš Latviją siekia nukreipti dėmesį nuo pralaimėjimų Ukrainoje.
„Kadangi sėkmės Ukrainos fronte ant žemės nėra, ukrainiečiai susitvarkė ir didina savo galimybes stabdyti agresorių panaudodami naujas technologijas, (...) tai trikdo režimą arba sukelia jam papildomų įtampų“, – kalbėjo J. Olekas.
„Teritoriniai praradimai, kur ukrainiečiai išsikovoja kad ir nedidelius plotus, (...) išmuša iš po kojų Rusijos režimui netgi labai nusiteikusių palaikytojų paramą“, – pažymėjo Seimo pirmininkas.
K. Budrys pabrėžė, kad Aljansas yra vieningas ir pasirengęs ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą ore, sausumoje ir jūroje.
Baltijos šalių ir kiti NATO pareigūnai teigia, kad ukrainietiški dronai į Baltijos šalis pateko po to, kai Rusija juos nukreipė nuo kurso elektroninės kovos priemonėmis.
Po to, kai keli dronai sprogo Latvijos teritorijoje, įskaitant pastarąjį kartą mažai naudojamoje naftos bazėje Rėzeknėje, atsistatydino šalies gynybos ministras, o vėliau žlugo visa premjerės Evikos Silinos (Evikos Silinios) vyriausybė.
Lietuvos prezidento patarėjas Deividas Matulionis portalui „15min“ antradienį sakė negalintis „tiesmukai pasakyti“, kad Baltijos šalyse šiuo metu padidėjusi naujų hibridinių atakų grėsmė.
„Ji visada egzistuoja, tam tikra latentinė grėsmė. Ir mes atitinkamai ruošiamės, mūsų tarnybos stebi situaciją, mūsų sąjungininkai irgi stebi. Kol kas tikrai nėra pagrindo čia kažką gąsdinti“, – teigė jis.
Syrskis apie Rusijos puolimo iš Baltarusijos grėsmę: „Tai tikra“
Rusija turi dvigubai daugiau brigadų ir pulkų nei Ukraina, o fronto linija jau driekiasi daugiau nei 1200 kilometrų ir yra rizika, kad bus išplėsta, interviu „Militarnyj“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Žmonių, žuvusių per Rusijos smūgį Ukrainos Prylukų mieste, skaičius išaugo iki trijų
Žmonių, žuvusių per Rusijos balistinės raketos smūgį Ukrainos Prylukų miesto centrinėje dalyje, skaičius išaugo iki trijų, tarp jų – 15-metis berniukas, kuris mirė ligoninėje, dar 29 žmonės buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė Černihivo srities prokuratūra.
„Iki šiol patvirtinta, kad žuvo trys vietos gyventojai, tarp jų – 15-metis berniukas, kuris mirė ligoninėje. Dar 29 žmonės buvo sužeisti, penki iš jų yra sunkios būklės“, – sakoma pranešime.
Pasak prokurorų, per ataką buvo apgadinti neveikiančiai įmonei priklausantys pastatai, mažmeninės prekybos patalpos, privatūs ir daugiabučiai namai bei transporto priemonės. Informacija apie aukas ir sugriovimus vis dar tikslinama.
Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl aukų pareikalavusio karo nusikaltimo pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 2 dalį.
Rusijos pajėgos atakavo Prylukus apie 10 val. Ankstesniuose pranešimuose buvo teigiama, kad žuvo du žmonės, o dar 21 buvo sužeistas.
Ukraina mano, kad Rusija vasaros puolimą sutelks į visišką Donecko kontrolę
Rusija, Ukrainos vadovybės vertinimu, savo vasaros puolimą sutelks visiškai Donecko srities kontrolei. Tai interviu Ukrainos televizijai pareiškė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas brigados generolas Pavlas Palisa.
Rusijos ginkluotosios pajėgios, anot jo, per pavasario puolimą nepasiekė svarbiausių savo tikslų. Ypač Maskvai nepavyko planas iki balandžio pabaigos užimti Kostiantynivkos miestą.
Tikriausiai nepavyks ir tikslas iki gegužės pabaigos ar birželio pradžios sudaryti sąlygas Kramatorsko ir Sloviansko puolimui, kalbėjo P. Palisa.
Ukrainos vertinimu, Rusija dabar gali susikoncentruoti į tai, kad pasiektų Donecko srities administracinius centrus. Taip pat galimos atakos pasienio teritorijoje tarp Zaporižios ir Dnipropetrovsko sričių.
Nutekėjo slapti duomenys: Kinija apmokė Putino karius
Kinijos ginkluotosios pajėgos praėjusių metų pabaigoje slapta apmokė apie 200 Rusijos kariškių Kinijoje, o dalis jų nuo tada grįžo kovoti Ukrainoje, teigia trys Europos žvalgybos agentūros ir „Reuters“ matyti dokumentai.
Nors Kinija ir Rusija nuo Maskvos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. surengė ne vienas bendras karines pratybas, Pekinas ne kartą tvirtino, kad konflikte laikosi neutralumo, ir pristato save kaip taikos tarpininką.
Slapti mokymai, daugiausia orientuoti į dronų naudojimą, buvo išdėstyti dvikalbiame Rusijos ir Kinijos susitarime, kurį 2025 m. liepos 2 d. Pekine pasirašė aukšto rango Rusijos ir Kinijos karininkai.
„Reuters“ peržiūrėtame susitarime nurodyta, kad apie 200 Rusijos karių bus apmokyti kariniuose objektuose, įskaitant Pekiną ir rytinį Nandzingo miestą.
Šaltinių teigimu, maždaug toks skaičius karių vėliau iš tiesų buvo apmokytas Kinijoje.
Susitarime taip pat nurodyta, kad šimtai Kinijos karių dalyvaus mokymuose Rusijos kariniuose objektuose.
Vienas žvalgybos pareigūnas teigė, kad mokydama Rusijos kariškius operaciniu ir taktiniu lygmeniu, o šiems vėliau dalyvaujant kare Ukrainoje, Kinija yra kur kas tiesiogiau įsitraukusi į karą Europos žemyne, nei buvo žinoma iki šiol.
Kyjivas: per Rusijos smūgius Šiaurės Ukrainoje žuvo keturi žmonės
Antradienį per Maskvos raketų ir bepiločių orlaivių atakas Šiaurės Ukrainoje žuvo mažiausiai keturi žmonės, pranešė Kyjivas, o prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo apie galimus naujus Rusijos puolimus iš šiaurės.
Vietos pareigūnai Černihivo srityje teigė, kad Rusija paleido balistinę raketą į Prylukų miesto, esančio maždaug už 150 km į rytus nuo Kyjivo, centrą.
„Deja, jau žinoma, kad žuvo du žmonės. Mažiausiai 17 buvo sužeista, tarp jų – 14-metis vaikas“, – sakė Černihivo srities vadovas Viačeslavas Čausas.
Jis nurodė, kad per ataką buvo apgadinti prekybos centrai, ir paskelbė nuotraukas, kuriose matyti apgadinti prekystaliai ir išdužę pastatų langai.
Tuo metu šiaurės rytinės Sumų srities pareigūnai informavo, kad Rusijos bepiločiai orlaiviai viename kaime netoli sienos pražudė du žmones.
Sumų srities vadovas Olegas Grygorovas sakė, kad Maskva smogė į „civilinę infrastruktūrą“ Gluchivo kaime.
„Deja, žuvo du 58 ir 52 metų vyrai“, – socialiniuose tinkluose teigė jis ir kartu pridūrė, kad dar keturi žmonės buvo sužeisti.
Kai Rusija 2022 m. pradėjo invaziją, jos kariai įžengė į Ukrainą iš kelių krypčių, įskaitant sienas su Černihivo ir Sumų sritimis.
Ukraina atstūmė juos pirmosiomis karo savaitėmis, o šie regionai nuo to laiko patiria Rusijos atakas.
V. Zelenskis pastarosiomis dienomis įsakė savo kariams sustiprinti Ukrainos šiaurines sienas, kaltindamas Maskvą rengiant naujas atakas iš savo sąjungininkės Baltarusijos teritorijos, tačiau Kremlius šiuos kaltinimus atmetė.
Dronai puolė Leningrado sritį
Antradienio rytą Rusijos šiaurės vakarų regioną vėl puolė dronai, buvo uždaryti Pskovo ir Sankt Peterburgo Pulkovo oro uostai, pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.
„Rosaviacija“ apie 11 val. vietos laiku pranešė, kad Pulkovo oro uoste antrą kartą įvesti laikini orlaivių atvykimo ir išvykimo apribojimai. Agentūra paaiškino, kad šios priemonės buvo būtinos skrydžių saugumui užtikrinti, pranešė Sankt Peterburgo leidinys „Fontanka.ru“.
Pirmą kartą apribojimai buvo įvesti apie 9.45 val., o apie 10.10 val. jie buvo panaikinti, tačiau netrukus oro uostas vėl buvo uždarytas.
Prieš tai Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka paskelbė apie dronų grėsmę regione. 11.48 val. jis socialiniuose tinkluose pranešė, kad Rusijos oro gynybos pajėgos virš Leningrado srities numušė du dronus.
Naujienų agentūra „Interfax“ apie 4 val. ryto pranešė, kad apribojimai įvesti ir Pskovo oro uoste, laikinai sustabdant visus skrydžius.
Oro uostų veiklos sustabdymas Rusijoje dažniausiai siejamas su Ukrainos vykdomomis dronų atakomis regione.
Rusija: Jaroslavlyje – Ukrainos dronų ataka, o Permėje – maldos, siekiant nuo jų apsiginti
Ankstyvą antradienio rytą dronai atakavo vieną didžiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų Jaroslavlio srityje, praneša „Kyiv Post“.
Jaroslavlio srities gubernatorius Michailas Jevrajevas „Telegram“ pranešė, kad regionas patyrė „priešišką Ukrainos bepiločių orlaivių ataką“. Jis pridūrė, kad saugumo sumetimais laikinai apribotas eismas kelyje iš Jaroslavlio link Maskvos.
Vėliau jis teigė, kad dauguma bepiločių orlaivių esą buvo numušti, tačiau patvirtino, kad buvo smogta pramoniniam objektui. Gaisrą gesina gelbėjimo tarnybos, apie sužeistuosius nepranešta.
Gubernatorius taip pat perspėjo, kad numuštų dronų nuolaužų vis dar gali būti rasta vietovėje ir jos renkamos tyrimui.
Vietiniai „Telegram“ stebėsenos kanalai pranešė, kad taikinys galėjo būti „Slavneft-YANOS“ naftos perdirbimo gamykla, šešta pagal dydį Rusijoje, o jos metinis pajėgumas yra apie 15 mln. tonų naftos.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad jos oro gynybos sistemos per naktį perėmė 315 ukrainiečių bepiločių orlaivių, taip pat ir virš Jaroslavlio srities.
Ukraina šios atakos nekomentavo.
Permėje – maldos
Tuo tarpu Permės mieste Rusijos stačiatikių bažnyčios dvasininkai surengė pamaldas ir procesiją su Dievo Motinos ikona, stengiantis apsaugoti miestą nuo dronų atakų po smūgių vietos naftos infrastruktūrai.
Pasak vyskupijos, kurią cituoja leidinys „Komsomolskaja pravda“, procesija įvyko gegužės 12 d., o jos metu buvo sustota „svarbiausiuose taškuose“ visame mieste. Jai vadovavo metropolitas Metodijus.
„Pastaruoju metu kelis kartus buvo skelbta apie dronų atakas mūsų mieste, todėl, siekiant išvengti šios nelaimės, Permės metropolijos vadovas surengė pamaldas“, – pranešė vyskupija.
Permėje, esančioje už daugiau kaip 1 500 km nuo Ukrainos sienos, pastaruoju metu ne kartą buvo smogta energetikos infrastruktūrai.
Balandžio 29 d. po smūgio linijinei gamybos ir dispečerinei stočiai, prijungtai prie „Transneft“ sistemos kilo didelis gaisras. Kitą dieną taip pat buvo atakuota bendrovei „Lukoil“ priklausanti Permės naftos perdirbimo gamykla.
Vėlesni smūgiai, kaip pranešama, sutrikdė įmonės veiklą, kai kurie perdirbimo įrenginiai buvo išjungti. Pasak „Reuters“, pagrindiniai pirminio perdirbimo įrenginiai buvo apgadinti arba sustabdyti, o remontas gali užtrukti ne vieną savaitę.
Vėliau Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) patvirtino prisidėjusi prie smūgių Rusijos naftos infrastruktūrai Permės srityje, teigdama, kad tokios atakos mažina degalų tiekimą Rusijos kariuomenei ir verčia Maskvą nukreipti išteklius remontui.
Ukrainoje per Rusijos raketos smūgį žuvo 2 žmonės, 17 sužeista
Per Rusijos raketos smūgį Ukrainos Prylukų mieste, esančiame maždaug už 150 kilometrų į rytus nuo Kyjivo, antradienį žuvo du žmonės, o dar 17 buvo sužeisti, pranešė vietos pareigūnai.
„Apie 10 valandą rusai smogė Prylukų centrui balistine raketa“, – sakė Černihivo srities vadovas Viačeslavas Čausas.
„Jau žinoma, kad žuvo du žmonės. Mažiausiai 17 sužeista, įskaitant 14 metų vaiką“, – pridūrė jis.
Rusija paleido naują dezinformacijos bombą: kaltina Ukrainą smūgių ruošimu iš Latvijos
Gegužės 19 d. Rusijos Federacijos užsienio žvalgybos tarnyba pareiškė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadovybė tariamai „ruošia smūgius Rusijai iš Latvijos teritorijos“, praneša naujienų portalas „Zerkalo“.
„Remiantis gautais duomenimis, Kijevas neketina apsiriboti tik Baltijos šalių Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms suteiktais oro koridoriais. Planuojama dronus leisti ir iš šių valstybių teritorijos“, – pareiškė Rusijos žvalgyba.
Ten taip pat buvo pridurta, kad į Latviją neva jau buvo „išsiųsti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nepilotuojamųjų sistemų pajėgų kariai“.
„Jie dislokuoti Latvijos Adažų, Sėlijos, Lielvardės, Daugpilio ir Jekabpilio karinėse bazėse“, – teigia rusų žvalgybos tarnyba.
Primename, kad Rusijos Federacijos užsienio žvalgybos tarnyba ne kartą buvo ekspertų grupių ir nepriklausomų tyrėjų apkaltinta dezinformacijos skleidimu ir duomenų klastojimu.
2025 m. rugsėjį ši tarnyba pareiškė, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi iškart po rugsėjo 28 d. vyksiančių parlamento rinkimų įvesti kariuomenę ir faktiškai okupuoti Moldovą, tačiau po rinkimų nieko panašaus neįvyko.
2026 m. vasarį ta pati užsienio žvalgybos tarnyba pranešė, kad Vakarai tikisi susilpninti Minsko ir Maskvos ryšius Sąjunginės valstybės kontekste, siekdami „apsunkinti Rusijos pastangas siekiant tikslų“ plataus masto kare prieš Ukrainą.
Rusija praneša naktį numušusi 315 Ukrainos dronų
Rusijos karinės pajėgos vėl pranešė apie plataus masto Ukrainos dronų smūgius naktį į antradienį. Numušta 315 priešo paleistų skraidančių objektų, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje. Dronai esą perimti beveik visuose vakarinės ir centrinės Rusijos regionuose, įskaitant Maskvos regioną. Paminėtas skaičius rodo, kad ataka buvo intensyvi.
Tiek Rusijos, tiek Ukrainos „Telegram“ kanalų duomenimis, vienas taikinių buvo Jaroslavlio naftos perdirbimo gamykla, esanti į šiaurės rytus nuo Maskvos. Pasak srities gubernatoriaus Michailo Jevrajevo, dronų nuolaužos sukėlė gaisrą vienoje pramonės įmonėje. Apie tai pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS. Buvo uždarytas išvažiavimo kelias Maskvos link. Būtent ten yra perdirbimo gamykla, kuri laikoma viena didžiausių Rusijoje.
Ukrainos pajėgos jau daug mėnesių sistemingai apšaudo naftos perdirbimo gamyklas, siurblines ir Rusijos naftos pramonės eksporto uostus. Taip tikimasi sutrikdyti Rusijos kariuomenės aprūpinimą degalais, o sutrikdytu eksportu norima sumažinti Kremliaus pajamas karui.
Putinas: santykiai su Kinija pasiekė „beprecedentį lygį“
Rusijos ir Kinijos santykiai, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, pasiekė „beprecedentį“ supratimo ir pasitikėjimo lygį. Abi šalys pasirengusios remti viena kitą tokių pagrindinių interesų, kaip nacionalinė vienybė ir suverenumo apsauga, srityje, prieš savo kelionę į Kiniją vaizdo žinutėje pareiškė V. Putinas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Strateginiai santykiai tarp Maskvos ir Pekino vaidina stabilizuojantį vaidmenį pasaulyje, pabrėžė Kremliaus vadovas. Be to, abi valstybės aktyviai plečia savo bendradarbiavimą ekonomikos, politikos ir gynybos srityse.
Draugystė nėra prieš nieką nukreipta, o tarnauja taikai ir gerovei, kalbėjo V. Putinas, turėdamas omenyje planuojamus savo pokalbius su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
V. Putinas lankysis Kinijoje su dviejų dienų vizitu.
Praėjusią savaitę Pekine viešėjo JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Kremlius pažymėjo, kad V. Putino kelionė niekaip nesusijusi su D. Trumpo vizitu. Pasak V. Putino patarėjo užsienio politikos klausimais Jurijaus Ušakovo, Rusijos prezidento vizito data buvo suderinta jau vasarį. Vizito priežastis, be kita ko, yra 25-osios sutarties dėl geros kaimynystės ir draugiško bendradarbiavimo pasirašymo metinės.
„Politico“: Zelenskio ir Magyaro susitikimas gali įvykti jau artimiausiais mėnesiais
Budapešto pranešimas apie derybas su Kyjivu dėl vengrų mažumos teisių Ukrainoje rodo, kad Vengrija greičiausiai palaikys oficialių derybų dėl narystės ES pradžią artimiausiomis savaitėmis, o abiejų šalių lyderių susitikimas gali įvykti artimiausiais mėnesiais. Apie tai praneša portalas „Politico“, remdamasis diplomatinių šaltinių ir ES pareigūnų pateikta informacija.
Buvusio premjero Viktoro Orbano valdymo laikotarpiu Vengrija nuolat žlugdė procesus dėl Ukrainos narystės ES. Dabar, kai valdžią perėmė Peteris Magyaras, ši kliūtis galiausiai gali išnykti, Budapeštui vis labiau linkstant prie paramos pagrindiniams ES politiniams prioritetams.
„Politico“ atkreipia dėmesį, kad santykių su Briuseliu atkūrimą P. Magyaras laiko prioritetu, siekdamas atblokuoti milijardus eurų ES lėšų, įšaldytų dėl teisinės valstybės principų pažeidimų valdant V. Orbanui.
Tačiau, pasak vieno aukšto rango ES pareigūno, dalyvaujančio stojimo derybose, Vengrijos ilgalaikių prieštaravimų dėl Ukrainos narystės ES atšaukimas „turėtų politinę kainą“ P. Magyarui.
„Magyaras gal ir yra Orbano aršiausias priešininkas, tačiau naujasis ministras pirmininkas taip pat yra „Pirmiausia – Vengrija“ politikas. Į tai įeina skepticizmas dėl Ukrainos narystės ES priėmimo. Pirmadienio spaudos konferencijoje Magyaras tvirtino, kad Vengrija nepatvirtins Kyjivo prašymo, kol nebus išspręstas mažumų klausimas“, – rašo „Politico“, kurį cituoja „Ukrinform“.
Tai reiškia, kad Vengrijos užsienio reikalų ministrės Anitos Orban paskelbimas apie ekspertų lygio derybas dėl vengrų mažumos teisių Ukrainoje yra reikšmingas.
„Santykiai įžengė į naują etapą“, – pridūrė su derybų eiga susipažinęs aukšto rango diplomatas.
Jis taip pat užsiminė, kad V. Zelenskio ir P. Magyaro susitikimas galėtų įvykti jau artimiausiais mėnesiais.
„Politico“ priduria, kad Ukrainos narystės ES klausimą pokalbiuose telefonu su P. Magyaru netrukus po jo pergalės Vengrijos visuotiniuose rinkimuose kėlė tiek Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, tiek Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.
Pasak to paties diplomato, U. von der Leyen nori, kad narystės klausimas būtų išspręstas kuo greičiau, idealiu atveju – iki birželio mėnesio ES lyderių viršūnių susitikimo.
Tai suteikia vilties ištikimiausiems Kyjivo rėmėjams, kad sprendimas pradėti derybas dėl pirmojo derybų paketo galėtų būti priimtas jau kitą savaitę.
Tačiau tokio pagreitinto grafiko perspektyvas EVT atstovai ragino vertinti atsargiai. Vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs ES pareigūnas „Politico“ sakė, kad mintis pradėti derybas dėl pirmojo paketo per kitą savaitę vyksiantį Bendrųjų reikalų tarybos susitikimą yra gana optimistinė.
„Iš tiesų manau, kad galimybė atverti pirmąjį derybinį skyrių yra, bet tam bus labai mažai laiko“, – pridūrė kitas aukšto rango ES pareigūnas.
Kaip anksčiau rašė ELTA, naujasis Vengrijos ministras pirmininkas P. Magyaras pirmadienį per pokalbį telefonu informavo A. Costą, kad su Ukrainos puse pradėtos derybos dėl teisinių garantijų Vengrijos bendruomenei Užkarpatėje.
Anksčiau pirmadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad jo šalis pasirengusi atversti naują, abipusiai naudingų santykių su Vengrija lapą bei bendradarbiauti su naująja šalies vyriausybe visais dvišaliais klausimais, įskaitant tautines mažumas.
Rusijoje – rimtas pavojus: štai kokia krizė bręsta šalyje
Anot Ukrainos Užsienio žvalgybos tarnybos, dėl problemų, su kuriomis susiduria naftos perdirbimo gamyklos, Rusijoje kyla pavojus, kad gali imti trūkti benzino.
Kyjivo dronų atakos įvarė Kremlių į kampą? Rusijoje prasidėjo branduolinės pratybos
Rusijos kariuomenė antradienį pradėjo tris dienas truksiančias branduolinio ginklo pratybas, kuriose dalyvauja tūkstančiai karių visoje šalyje.
Tai vyksta Kyjivui intensyvinant dronų atakas prieš Rusiją, o Kremliaus šeimininkui Vladimirui Putinui vykstant į Kiniją.
Rusijoje – neramus rytas: šalį drebina sprogimai
Rusijos vietos žiniasklaidos ir pareigūnų teigimu, antradienio rytą Rusijos Jaroslavlio mieste po pranešimų apie dronų ataką nugriaudėjo sprogimai.
Apie tai praneša „The Kyiv Independent“.
Jaroslavlio srities gubernatorius Michailas Jevrajevas pareiškė, kad regionas patyrė Ukrainos dronų ataką, ir paskelbė apie eismo apribojimus pagrindiniame greitkelyje, vedančiame Maskvos link.
Maskvos meras Sergejus Sobianinas taip pat pranešė apie esą atremtą dronų ataką prieš sostinę, teigdamas, kad buvo numušti keturi dronai, ir užsiminė apie „krentančias nuolaužas“.
Kol kas pranešimų apie nukentėjusiuosius nėra, o smūgio padariniai vis dar tikslinami.
Kyjivas reguliariai smūgiuoja naftos infrastruktūrai giliai Rusijoje ir okupuotose teritorijose, siekdamas sumažinti Maskvos pajėgumus toliau kariauti prieš Ukrainą.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1140 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. gegužės 19 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 351 150 karių, iš kurių 1 140 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 940 priešų tankų (+1), 24 584 šarvuotąsias kovos mašinas (+1), 42 340 artilerijos sistemų (+78), 1 792 raketų paleidimo sistemas, 1 386 oro gynybos sistemas, 436 karo lėktuvus, 353 sraigtasparnius (+1), 1 426 antžemines robotų sistemas, 299 199 nepilotuojamuosius orlaivius (+2 142), 4 632 kruizines raketas (+4), 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 97 600 transporto priemonių ir kuro cisternų (+262), 4 202 specialiosios įrangos vienetus (+2).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Per Rusijos ataką Charkive apgadinti 25 pastatai, atakuotas ir Izmailo miestas
Per Rusijos ataką Charkivo Novobavarskio rajone buvo apgadinti mažiausiai 25 pastatai ir sužeisti žmonės.
Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.
„Po dviejų priešo smūgių Novobavarskio rajone buvo sužeisti trys žmonės. Dvidešimt penki privatūs namai ir vienas daugiabutis namas patyrė įvairaus laipsnio žalą“, – sakoma pranešime.
Charkovo srities karinės administracijos duomenimis, per ataką buvo sužeisti du žmonės.
„Per priešo bepiločio orlaivio smūgį Novobavarsko rajone buvo sužeisti 47 metų vyras ir 50 metų moteris. Vyras patyrė pjautines žaizdas nuo dūžtančio stiklo, o moteris – ūmią streso reakciją“, – „Telegram“ tinkle parašė srities gubernatorius Olehas Syniehubovas.
Atakuotas Izmailo miestas
Rusijos bepiločiai orlaiviai naktį atakavo Izmailo miestą ir apgadino uosto infrastruktūros objektus. Smūgio padariniai buvo likviduoti.
Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Izmailo rajono valstybinė administracija.
„Naktį į gegužės 19-ąją Izmailo rajonas vėl patyrė priešo ataką. Buvo apgadinti Izmailo miesto uosto infrastruktūros objektai. Valstybinės gelbėjimo tarnybos padaliniai operatyviai likvidavo priešo smūgio padarinius“, – sakoma pranešime.
Laimei, nebuvo aukų ir didelių sugriovimų, pridūrė rajono administracija.
Siekdamas sustiprinti partnerystę su Kinija, Putinas vyksta į Pekiną
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pradeda dviejų dienų vizitą Kinijoje, kur su šios šalies vadovu Xi Jinpingu aptars santykių plėtrą ir aktualius pasaulinius klausimus.
Kaip pranešė Kremlius, V. Putiną kelionėje lydės ministrų, verslo lyderių ir aukštų pareigūnų delegacija, kurioje bus ir centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina bei didžiausių energetikos bendrovių, tokių kaip „Gazprom“ ir „Rosneft“, vadovai.
Vakarams dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje įvedus sankcijas, Kinija tapo pagrindine šių oligarchų prekybos partnere.
Šis vizitas vyksta praėjus keletui dienų po to, kai didelio atgarsio sulaukusį valstybinį vizitą Kinijoje baigė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Nors tikimasi, kad Xi Jinpingas informuos V. Putiną apie šias derybas, Kremliaus pareigūnai tvirtino, kad kelionė buvo suplanuota iš anksto ir nėra tiesioginis atsakas į D. Trumpo vizitą.
V. Putino ir Xi Jinpingo derybas numatyta surengti trečiadienį, jų metu daugiausia dėmesio bus skiriama tolesniam abiejų šalių vadinamosios privilegijuotos strateginės partnerystės plėtojimui, taip pat regioniniams ir tarptautiniams klausimams. Kremliaus teigimu, lyderiai ketina pasirašyti bendrą deklaraciją ir aibę dvišalių susitarimų.
Putino užsienio politikos patarėjas Jurijus Ušakovas teigė, kad iš viso gali būti pasirašyta apie 40 dokumentų, apimančių tokias sritis kaip pramonė, prekyba, transportas ir statyba.
Tarp jų bus pareiškimas dėl daugiapolio pasaulio tvarkos ir naujo tipo tarptautinių santykių kūrimo, teigė Kremliaus atstovas.
Jis taip pat pažymėjo, kad planuojamas ir ne toks formalus abiejų lyderių susitikimas bei uždara arbatos ceremonija, kurios metu, kaip tikimasi, bus aptariami konfliktai Irane ir Ukrainoje.
„The Telegraph“: Kremlius rengiasi karo pabaigai be pergalės
Kremliuje vis aktyviau ruošiamasi galimai karo prieš Ukrainą pabaigai, tačiau pats Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas vis dar nedemonstruoja aiškaus plano, kaip pasitraukti iš konflikto. Nepaisant Ukrainos dronų smūgių Maskvai ir augančio vidaus nepasitenkinimo, valdžios sistema Rusijoje faktiškai tebėra paralyžiuota baimės dėl galimo režimo žlugimo. Apie tai savo skiltyje „The Telegraph“ rašo žurnalistas Owenas Matthewsas.
Autorius pažymi, kad masinė Ukrainos dronų ataka prieš Maskvą ir Maskvos sritį tapo rimtu signalu Kremliui. Jo teigimu, Ukraina jau pajėgi smogti labiausiai saugomiems Rusijos rajonams, o tokių atakų potencialas tik didės.
Po atakų Rusijos politikas Dmitrijus Rogozinas pripažino, kad Ukrainos pajėgos ir toliau ieškos silpnų vietų Rusijos gynyboje. „Jų skaičius didės, o maršrutai ir taktika evoliucionuos“, – parašė D. Rogozinas.
Tuo pat metu, kaip pažymi O. Matthewsas, V. Putino elgesyje beveik nematyti ženklų, kad jis būtų pasirengęs kompromisui. Po gegužės 9-osios parado Rusijos prezidentas tik užsiminė, kad karas „artėja prie pabaigos“, tačiau pridūrė, jog dar laukia „didelis parengiamųjų darbų kiekis“.
Autoriaus nuomone, šiuo metu pagrindinė karo tęsimo varomoji jėga jau yra ne Rusijos valstybės interesai, o asmeninis V. Putino užsispyrimas – jis nenori pripažinti savo pradinių planų žlugimo.
Buvęs Rusijos diplomatas Borisas Bondarevas mano, kad Rusijos elitas pateko į pačios sistemos sukurtus spąstus. Dėl visiškos specialiųjų tarnybų kontrolės valdžios sluoksniuose išnyko pasitikėjimas, o kartu ir galimybė surengti kokį nors sąmokslą prieš Putiną. „Šiandien Rusijos sistema labiau primena nacistinę Vokietiją nei SSRS“, – pažymi B. Bondarevas.
Jo teigimu, visa Rusijos valdžios legitimacija laikosi ant vieno žmogaus, o Putino pašalinimas gali lemti visišką sistemos subyrėjimą.
Tuo pat metu žurnalistas atkreipia dėmesį į nutekintus dokumentus iš Kremliaus, rodančius, kad Rusijos prezidento administracijos vadovo pavaduotojo Sergejaus Kirijenkos komanda jau dirba prie „pokarinės Rusijos“ scenarijų. Visų pirma, pareigūnai rengia propagandinius naratyvus, kurie turėtų paaiškinti rusams karo pabaigą nepasiekus deklaruotų tikslų.
Kremliuje taip pat, tikėtina, svarstomi mechanizmai, kaip kontroliuoti radikaliai nusiteikusius karo šalininkus, kurie konflikto pabaigą gali suvokti kaip „išdavystę“.
Vis dėlto, nepaisant šių procesų, V. Putinas, kaip rašo O. Matthewsas, tebėra izoliuotas net nuo savo paties aplinkos ir nedemonstruoja realios vizijos, kaip konkrečiai užbaigti karą prieš Ukrainą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Rusijos Dūmoje – netikėtas raginimas baigti karą
Rusijos ekonomika šiuo metu yra kritinėje padėtyje ir gali neatlaikyti tolesnio jų pačių pradėto karo prieš Ukraina, tad kai kurie Rusijos deputatai ėmė kalbėti apie būtinybę užbaigti vadinamąją „specialiąją karinę operaciją“ – taip okupantai vadina karą Ukrainoje.
Tai pareiškė Rusijos Valstybės Dūmos deputatas iš Komunistų partijos Renatas Suleimanovas, atsakydamas į klausimą, kaip galimas taikos derybų nutraukimas paveiks šalies biudžetą, rašo „Agentstvo“.
Deputatas pažymėjo, kad didelės išlaidos gynybai užtikrina darbo vietas ir atlyginimų stabilumą atitinkamoje pramonės šakoje, tačiau tuo pat metu skatina infliaciją ir verčia mažinti kitas biudžeto išlaidas – socialines ir investicines.
„Oficialiai 40 proc. federalinio biudžeto skiriama gynybai ir saugumui. Apie kokį vystymąsi, investicijas, kapitalo investicijas galima kalbėti? Nei tankai, nei sviediniai neturi vartojimo vertės: ekonomika juos gamina, bet gyventojai jais naudotis negali“, – pabrėžė R. Suleimanovas.
„Agentstvo“ atkreipia dėmesį, kad deputato retorika pasikeitė. Anksčiau jis reikalavo griežtų sąlygų Ukrainai, netgi kapituliacijos, o 2022 m. rėmė mobilizaciją kaip būtiną žingsnį karo tikslams pasiekti.
Dabar R.. Suleimanovas pasisako už kuo greitesnį konflikto užbaigimą, vadindamas jį užsitęsusiu ir lygindamas su Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, išreikšdamas viltį dėl „pergalingo finalo“.
„Todėl kuo greitesnis specialiosios operacijos užbaigimas yra tiesiog būtinas. Ji trunka jau ilgiau nei Didysis Tėvynės karas. Dieve, tegul ji baigsis pergale, o ne tarpiniais rezultatais“, – sakė jis.
Manoma, kad rusų retorika palaipsniui keičiasi dėl Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių giliai Rusijos teritorijoje. Gegužės 19 d. naktį ir rytą Rusija paskelbė atrėmusi daugiau nei 300 Ukrainos dronų, kurie tariamai buvo nukreipti į kelis regionus, įskaitant ir Maskvos sritį.
Taip pat Rusijoje auga kritika dėl interneto apribojimų tiek iš opozicijos, tiek iš dalies valdančiosios partijos „Vieningos Rusijos“ deputatų.
Rusijos žiniasklaida tai sieja ir su artėjančiais parlamento rinkimais, kurių fone pastebimi visuomenės nuotaikų pokyčiai: apklausų duomenys rodo Kremliaus vadovo Vladimiro Putino reitingų smukimą, o valdžia pripažįsta gyventojų nuovargį dėl draudimų ir ribojimų politikos.