Dronų smūgiai
Rusai penktadienio vakarą surengė dronų ataką prieš Ukrainą. Kaip rašo „Kanal 24“, Brovarų rajone yra nukentėjusiųjų.
Ukrainos oro gynyba veikti pradėjo 21:36.
Sužeistas 54 metų vyras ir 50 metų moteris. Jie buvo paguldyti į vietos ligoninę. Taip pat per ataką buvo apgadintas privatus namas ir automobilis.
Ataka tęsiasi.
Sprogimai griaudėjo ir Kyjive. Čia krentančios nuolaužos apgadino keturis automobilius ir vieno pastato langus. Apie aukas nepranešama.
Sprogimai Kyjive
Kyjive nugriaudėjo sprogimai, rusai Ukrainą atakuoja dronais, praneša „Ukrinform“. Prieš dronus veikia oro gynyba.
Rusija teigia, kad pasibaigus apsikeitimui belaisviais pateiks Ukrainai taikos sąlygas
Rusija penktadienį pareiškė, kad, užbaigusi svarbų abiejų šalių apsikeitimą kaliniais, nusiųs Ukrainai savo taikos susitarimo sąlygas, tačiau nenurodė, kokios jos bus.
Penktadienį abi šalys apsikeitė po 390 žmonių, vykdydamos pirmąjį etapą apsikeitimo belaisviais „1 000 už 1 000“, kuris buvo išdėstytas per tris dienas.
Pastarosiomis savaitėmis diplomatinės pastangos užbaigti karą tapo intensyvesnės. Praėjusią savaitę Stambule Rusijos ir Ukrainos pareigūnai surengė pirmąsias tiesiogines derybas per daugiau nei trejus metus.
Tačiau Kremlius nerodo jokių ženklų, kad būtų atsisakęs savo maksimalistinių karo nutraukimo reikalavimų, tarp kurių – Ukrainos atsisakymas siekti NATO narystės ir jau kontroliuojamos teritorijos atidavimas.
Rusija šiuo metu rengia „dokumento projektą, kuriame išdėstomos sąlygos, norint pasiekti tvarų, ilgalaikį ir visapusišką susitarimą dėl sureguliavimo“, sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Kai tik bus baigti karo belaisvių mainai, mes būsime pasirengę perduoti Ukrainos pusei dokumento projektą, kurį Rusijos pusė šiuo metu baigia rengti“, pridūrė jis.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuo sausio mėnesio, kai pradėjo eiti pareigas, siekia tarpininkauti dėl karo veiksmų nutraukimo, tačiau jam nepavyko išsiderėti jokių didesnių nuolaidų iš Kremliaus.
Tuo tarpu Maskva nepaiso Europos spaudimo dėl visiškų ir besąlygiškų paliaubų Ukrainoje ir tęsia trejus metus trunkantį puolimą, per kurį jau žuvo dešimtys tūkstančių žmonių.
Rusams apšaudžius Čuhujivą Charkivo srityje žuvo moteris
Rusijos pajėgoms apšaudžius Čuhujivo miestą Charkivo srityje žuvo moteris. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.
„Priešas apšaudė Čuhujivo miestą. Preliminariais duomenimis, okupantai paleido raketą. Iki šiol žinoma apie vienos moters mirtį“, – nurodoma pranešime.
Ukraina kaltina Rusiją nuo 2022 metų nužudžius 268 karo belaisvius
Ukraina penktadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl 268 ukrainiečių karo belaisvių egzekucijų, kurias, kaip įtariama, nuo Maskvos invazijos pradžios 2022 m. vasarį įvykdė Rusijos kariai.
Kyjivas jau seniai kaltina Maskvą žudant nelaisvėje esančius karius, įskaitant tuos, kurie buvo sužeisti arba pasidavė mūšio lauke.
Jis ne kartą ragino įsteigti tarptautinį tribunolą, kuris vykdytų tyrimus Rusijos vadovų ir kariuomenės vadų atžvilgiu dėl įtarimų karo nusikaltimais.
Vasario mėnesį Jungtinių Tautų misija Ukrainoje pranešė užfiksavusi, kad „smarkiai padaugėjo pranešimų apie Rusijos ginkluotųjų pajėgų egzekucijas pagrobtiems Ukrainos kariams“ – nuo 2024 m. rugpjūčio pabaigos užfiksuoti 79 nužudymai.
Ukrainos generalinis prokuroras pareiškime nurodė, kad pradėjo 75 baudžiamąsias bylas „dėl Rusijos kariškių įvykdyto 268 ukrainiečių karo belaisvių nužudymo nuo plataus masto invazijos pradžios“.
57 egzekucijos įvykdytos 2022 m., 11 – 2023 m., 149 – 2024 m. ir 51 – iki dabar 2025 m., teigė prokuroras.
„Šis padidėjimas susijęs su Rusijos Federacijos aukščiausiosios politinės ir karinės vadovybės duotais nurodymais“, – teigiama pranešime.
Internete pasirodė keletas vaizdo įrašų, kuriuose tariamai matyti, kaip mūšio lauke, kartais visai iš arti, šaudomi paimti į nelaisvę Ukrainos kariai.
Kremlius neigia kaltinimus, kad Ukrainoje vykdė karo nusikaltimus, ir ne kartą apkaltino Ukrainą paimtų į nelaisvę Rusijos karių žudymu.
Jungtinės Tautos teigia, kad per trejus metus trunkantį karą belaisviai abiejose pusėse „patyrė kankinimus ir žiaurų elgesį“.
Kyjivas ragina Vakarus padėti nugalėti Rusiją, nes tai – vienintelis kelias į taiką
Ukraina paragino savo Vakarų sąjungininkes padidinti ginklų tiekimą ir įvesti dar daugiau sankcijų Rusijai, teigdama, kad netiki, jog Maskva nori diplomatiniu būdu išspręsti konfliktą.
„Šiuo metu nėra vietos kompromisui“, – penktadienį „Telegrame“ parašė prezidento patarėjas Mychailas Podoliakas.
Pasak jo, tai vienintelis būdas priversti Rusiją sudaryti taiką. „Taika ateis tik tada, kai Rusija nebegalės atakuoti“, – rašė jis.
Maskvos reikalavimai, tarp kurių yra teritorijos, Ukrainos nuginklavimas ir neleidimas Kyjivui prisijungti prie NATO, yra nediskutuotini, nes jie atimtų iš Ukrainos nepriklausomybę, sakė V. Podoliakas.
Jis taip pat pasisakė už įšaldyto Rusijos turto perdavimą Kyjivui, kad būtų sustiprintas jo biudžetas.
Iš Lenkijos – niūrios užuominos dėl karo Ukrainoje: tai gali tęstis ir dešimtmečius
Rusijos karas prieš Ukrainą gali trukti kelis dešimtmečius, sako Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Apie tai jis kalbėjo „Le Monde“, rašo UNIAN.
Naikintuvai iš Lietuvos kilo nuvyti rusų Su-24: „Baltijos jūra tampa vis pavojingesniu regionu“
Gegužės 22 d. vakare Lenkijos naikintuvai F-16 perėmė Rusijos naikintuvą Su-24, skridusį virš tarptautinių Baltijos jūros vandenų ir atlikusį „pavojingą manevrą“. Apie tai pranešė gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyszas.
Tarp Rusijos ir Ukrainos – pirmasis apsikeitimo belaisviais etapas: „Tikriname kiekvieną pavardę“
Penktadienį tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko pirmasis belaisvių apsikeitimo „1 000 už 1 000“ etapas, rašo „Kanal 24“. Namo grįžo 390 ukrainiečių.
Ukrainos ir Rusijos delegacijos Stambule susitarė dėl belaisvių mainų „1 000 už 1 000“ susitarė dar gegužės 16 d.
„Grąžiname savo žmones namo. Įgyvendinta pirmoji susitarimo dėl 1 000 už 1 000 mainų dalis. Šis susitarimas buvo pasiektas susitikime Turkijoje, ir svarbu jį pilnai įgyvendinti.
Šiandien – 390 žmonių. Šeštadienį ir sekmadienį tikimės mainų tęsinio.
Dėkoju visiems, kurie padeda, kurie 24 valandas per parą dirba, kad ukrainiečiai ir ukrainietės galėtų grįžti namo. Labai svarbu grąžinti visus, kurie yra nelaisvėje. Tikriname kiekvieną pavardę, informaciją apie kiekvieną žmogų.
Tęsime diplomatinį darbą, kad tokie žingsniai taptų įmanomi“, – cituojamas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Rusija į Odesą paleido balistines raketas: yra aukų
Penktadienį Rusijos pajėgos į Odesos uostą paleido dvi balistines raketas, rašo UNIAN. Vienas žmogus žuvo, dar aštuoni buvo sužeisti.
Ukrainos smūgis: atakuota strategiškai svarbi Rusijos vadavietė
Ukrainos karinės oro pajėgos surengė smūgį vienai iš rusų vadaviečių, skelbia „Ukrinform“. Smūgis įvykdytas gegužės 21 d. laikinai užimtame Donecko srities Bachmute.
„Dėl smūgio buvo smarkiai apgadintas pastatas, kuriame buvo įsikūręs priešas. Šis smūgis smarkiai sumažina Rusijos Federacijos gebėjimą planuoti ir vykdyti operacijas Pokrovske, vienoje iš labiausiai įtemptų fronto atkarpų“, – cituojamas generalinis štabas.
Ukraina pasiūlė ES šalims finansuoti jos kariuomenę
Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenko pasiūlė, kad, siekiant toliau priešintis nuo 2022 m. besitęsiančiai rusų invazijai, Ukrainos kariuomenę tiesiogiai finansuotų ES šalys.
„Šiandien Ukrainos kariuomenę rūpinasi ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos apsauga“, – penktadienį platformoje „Telegram“ pasirodžiusiame vyriausybės pranešime rašė S. Marčenko.
Jis užsiminė, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms skirtų išlaidų dalis sudarytų vos nedidelę dalį viso ES ekonomikos išdirbio. Be to, jo teigimu, tokias išlaidas gynybai galima būtų priskirti prie privalomojo NATO valstybių narių gynybos finansavimo.
Pagalba net sudarius taikos sutartį
Ukrainos kariuomenė turėtų gauti užsienio finansavimą net tuo atveju, jei su Rusija būtų sudaryta taikos sutartis, tvirtino S. Marčenko.
„Net susitarus dėl tvarios taikos, esminė grėsmė, kurią Europos saugumui kelia Rusija, niekur nedings“, – pabrėžė ministras, pridurdamas, kad būtent todėl padėdama Ukrainai Europa investuoja į savo stabilumą.
2025 m. Ukrainos biudžete numatyta gynybai skirti maždaug 28 mlrd. JAV dolerių. Tačiau kai kurie parlamento nariai atkreipia dėmesį, kad faktinė išlaidų suma iki metams pasibaigiant bus gerokai didesnė.
Užsienio donorai, tarp kurių yra Vokietija ir kitos Europos Sąjungos valstybės, jau dabar finansuoja daugiau nei pusę Ukrainos valstybės biudžeto.
Žengtas pirmasis susitarimo Stambule žingsnis: Trumpas iš jo daug tikisi
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė apie „didelius“ Ukrainos ir Rusijos karo belaisvių mainus.
„Ką tik įvykdyti dideli Rusijos ir Ukrainos karo belaisvių mainai“, – savo platformoje „Truth Social“ pranešė D. Trumpas.
Tiesa, vėliau Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad didelio karo belaisvių mainų procesas „dar tęsiasi“.
„Tai galėtų baigtis kažkuo reikšmingu???“
Paskelbęs apie didelio masto karo belaisvių mainus, D. Trumpas užsiminė, kad tai gali baigtis „kažkuo reikšmingu“.
„Sveikinimai abiem šių derybų šalims. Tai galėtų baigtis kažkuo reikšmingu???“, – rašė jis, plačiau šių savo žodžių nekomentuodamas.
Mainai „1000 už 1000“ truks 3 dienas
Maskva ir Kyjivas susitarė surengti karo belaisvių mainus „1000 už 1000“ per pirmas per trejus metus tiesiogines derybas Stambule, kurios vyko gegužės 16 d.
Rusijos parlamentaras Šamsailas Saralijevas sakė, kad tokiu mainus techniškai bus sudėtinga įgyvendinti per vieną dieną, todėl perdavimo procesas bus suskirstytas į kelis etapus, rašo „The Moscow Times“.
Rusijos Federacijos visuomenės rūmų komisijos suvereniteto klausimais pirmininkas Vladimiras Rogovas pranešė kad šalys keisis belaisviais tris dienas – nuo gegužės 23 iki 25 d.
Jo duomenimis, per pirmąjį mainų etapą Maskva ir Kyjivas perduos viena kitai po 300 karo belaisvių.
Rusai Chersone vėl atakavo vaikų darželį
Rusų pajėgos Chersono Dniprovskio rajone vėl atakavo vaikų darželį, platformoje „Telegram“ pranešė Chersono karinė administracija.
„Po dienos pertraukos rusų teroristai Dniprovskio rajone vėl atakavo vieną iš ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Šįkart apgriautas pastatas, išdaužta daugiau nei 10 langų“, – rašoma pranešime.
Karinė administracija taip pat įkėlė vaizdų, kuriose matyti, kaip po priešų artilerijos apšaudymo atrodo vienas iš Chersono vaikų darželių.
Gegužės 21 d. rusų pajėgos Chersono Dniprovskio rajone smogė dviem ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.
Trumpas: ką tik įvykdyti dideli Rusijos ir Ukrainos karo belaisvių mainai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė apie „didelius“ Ukrainos ir Rusijos karo belaisvių mainus.
„Ką tik įvykdyti dideli Rusijos ir Ukrainos karo belaisvių mainai, – savo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas. – Sveikinimai abiem šių derybų šalims. Tai galėtų baigtis kažkuo reikšmingu???“
Įtampa Trumpo administracijoje: Rubio ir prezidentas nesutaria dėl sankcijų Rusijai, skelbia šaltiniai JAV žiniasklaidoje
Maskvai nesutikus su ugnies Ukrainoje nutraukimu, JAV valstybės sekretorius Marco Rubio įtikinėja prezidentą Donaldą Trumpą įvesti sankcijas Rusijai. Tačiau pats D. Trumpas kol kas to vengia.
Apie tai praneša „New Lines Magazine“, remdamasis šaltiniais, cituoja UNIAN.
Gegužės 20 d. M. Rubio stojo prieš Senato tarptautinių santykių komitetą, kuriam jis kadaise vadovavo. Kai jo buvo klausiama apie D. Trumpo administracijos nuolaidas Rusijai, valstybės sekretorius pažymėjo, kad JAV sankcijos nebuvo panaikintos, o amerikiečių ginklai ir žvalgybos duomenys toliau tiekiami Ukrainai, išskyrus savaitės pertrauką kovo mėnesį.
Baltijos jūroje stebėti Rusijos šešėlinį laivyną dislokuotas Prancūzijos karo laivas
Helsinkyje švartuojasi Baltijos jūroje stebėti Rusijos šešėlinio laivyno dislokuotas Prancūzijos karo laivas, aprūpintas pažangia stebėjimo įranga, pranešė „Postimees“.
Prancūzijos karinio jūrų laivyno žvalgybos laivas „Dupuy de Lôme“ pradėjo savo pirmąją misiją stebėti Rusijos karinį jūrų laivyną, o ypač – jos šešėlinį laivyną, jis atvyko į Helsinkį, neseniai praplaukęs Danijos sąsiaurį. Specializuotas laivas pradėjo patruliuoti pagrindiniuose jūrų keliuose gegužės 21 dieną.
Laivas yra tikras milžinas, aprūpintas specialiai sukurtais elektromagnetinės žvalgybos įrankiais. Kiekviena radijo banga, radiolokatoriaus signalas ir kita elektromagnetinė spinduliuotė palieka savotišką skaitmeninį pirštų atspaudą. „Dupuy de Lôme“ buvo sukurtas aptikti ir analizuoti šiuos silpnus pėdsakus.
Tai vienas iš svarbiausių Prancūzijos karinio jūrų laivyno žvalgybos išteklių, sukurtas siekiant atskleisti subtilius įkalčius, kurių paprastai nepastebi kiti. Laivas, valdomas Prancūzijos karinės žvalgybos valdybos (DRM), skirtas signalų žvalgybai (SIGINT) ir surinktų duomenų apdorojimui, siekiant paremti bendras karines operacijas.
Nuo 2005 m. spalio mėnesio tarnaujantis laivas nuo 2006 m. liepos 1 d. ne kartą išplaukė iš savo uosto Breste į misijas visame pasaulyje, o dabar veikia Baltijos jūroje. „Dupuy de Lôme“ misija Baltijos jūroje – stebėti vadinamąją Rusijos šešėlinę armiją ir šešėlinį laivyną. Jį paprastai sudaro pasenę naftos tanklaiviai, naudojami siekiant apeiti tarptautines sankcijas, dažnai plaukiojantys su kitų valstybių vėliavomis. Jų savininkai neaiškūs ir dažnai keičiami, jie neturi tinkamo draudimo ar identifikavimo sistemų ir kelia rimtą pavojų jūrų saugumui ir aplinkai.
Pažangiu SIGINT pajėgumu aprūpintam „Dupuy de Lôme“ pavesta aptikti radijo ryšius, pėdsakus radiolokatoriuose ir kitą elektromagnetinę spinduliuotę, galinčią atskleisti slaptas logistikos ar karines operacijas.
Apie laivo atplaukimą į Baltijos jūrą pirmasis pranešė Baltarusijos leidinys NEXTA, vizualiai tai patvirtino Suomijos gynybos stebėtojas Toni Mikkola, gegužės 20 d. nufotografavęs „Dupuy de Lôme“ Helsinkio uoste.
Rusijos kariai Ukrainos Donecko srityje pražudė dar tris civilius
Gegužės 22 d. Rusijos pajėgos Ukrainos Donecko srityje pražudė tris civilius, o dar keturi buvo sužeisti, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė šio regiono valstybinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas.
Pasak jo, žuvusieji gyvybių neteko Kostiantynivkoje, Pokrovske ir Raihorodoke.
V. Filaškinas pažymėjo, kad bendras nukentėjusiųjų skaičius Donecko srityje (3 218 žuvusiųjų ir 7 161 sužeistasis) pateikiamas neatsižvelgiant į Mariupolį ir Volnovachą.
„Stebuklo nebus“ – Zalužnas ragina Ukrainą atsisakyti minčių atkurti 1991 metų sienas
Ukraina turėtų atsisakyti bet kokių minčių atkurti savo sienas, nustatytas 1991 m. žlugus sovietų valdžiai, ar netgi tas, kurios buvo nustatytos tuo metu, kai Rusija 2022-aisiais pradėjo visapusišką invaziją, ketvirtadienį pareiškė buvęs šalies kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas, informuoja agentūra „Reuters“.
V. Zalužnas, kuris dabar eina Ukrainos ambasadoriaus Londone pareigas, 2024 m. vasarį buvo pakeistas vyriausiojo vado poste. Remiantis pranešimais, iki tol jis kelis mėnesius nesutarė su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Ukrainos vadovas ir kiti visuomenės veikėjai jau kurį laiką ragina išvyti Rusijos pajėgas ir atkurti 1991 m. posovietines Ukrainos sienas, apimančias Krymą, kurį Rusija 2014-aisiais neteisėtai aneksavo. Kadangi pastaraisiais mėnesiais pastangos buvo sutelktos į galimybę pradėti derybas dėl paliaubų, vieši Kyjivo pareiškimai teritorijos perleidimo klausimu buvo nuosaikesni.
Putinas įsiuto dėl dronais užtvindyto Maskvos dangaus: liepė sukurti „buferinę saugumo zoną“
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė nurodęs sukurti „buferinę saugumo zoną“ pasienyje su Ukraina. Jo teigimu, šalies kariai jau neva sprendžia šią problemą, praneša valstybinė rusų žiniasklaida.
„Jau sakiau, kad buvo priimtas sprendimas sukurti būtiną buferinę saugumo zoną palei sieną. Mūsų ginkluotosios pajėgos šiuo metu sprendžia šią užduotį, aktyviai slopina priešo apšaudymo taškus, darbas vyksta“, – sakė V. Putinas.
Tai jau aštuntas kartas per 2 metus, kuomet V. Putinas žada įvesti „buferinę zoną“. Pirmąkart jis tai paminėjo 2023 m. birželio 13 d. Tuomet Rusijos prezidentas sakė, kad jei Ukraina toliau apšaudys Rusijos regionus, rusai imsis atitinkamų priemonių.
V. Putinas taip pat pavadino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų naudojamus metodus „teroristiniais“. Jis apkaltino Ukrainos kariuomenę, kad ši esą „renkasi apšaudyti pasienio taikinius, kurie neturi jokios karinės reikšmės“.
Ukraina trečią dieną iš eilės atakavo Rusiją dronais
Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė ilgiausią ir didžiausią dronų ataką prieš Rusijos regionus po to, kai V. Putinas atsisakė nutraukti ugnį.
Vakare gegužės 20 d. prasidėjusi Ukrainos dronų ataka tęsėsi beveik be pertraukos iki gegužės 23 d. ryto. Remiantis oficialiais Rusijos gynybos ministerijos pranešimais, per šį laiką oro gynybos pajėgos numušė iš viso 756 lėktuvų tipo dronus.
Smūgiai suduoti 15 Rusijos regionų ir okupuotam Krymui.
Uždarė Maskvos oro uostus
Dėl Ukrainos atakų penktadienį laikinai buvo uždaryti Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostai.
Taip pat šešiuose Rusijos regionuose buvo apribotas mobiliojo interneto veikimas.
Ukraina atakavo Rusijos gynybos ministerijai akumuliatorius tiekiančią gamyklą
Gegužės 23-osios naktį Rusija pranešė apie nepilotuojamųjų orlaivių antskrydžius keliuose regionuose, kurių metu suduota smūgių Jeleco akumuliatorių gamyklai ir Ivanovo Severno oro bazei.
Apie tai pranešė naujienų agentūros BBC skyrius Rusijoje.
Lipecko gubernatorius Igoris Artamonovas nurodė, kad po drono smūgio viename iš Jeleco pramoninių rajonų kilo gaisras, pranešama ir apie galimas aukas. Jis pridūrė, kad „Jelece toliau dirba“ elektroninės karybos ir oro gynybos sistemos.
Vietos gyventojai pranešė apie keletą nepilotuojamųjų orlaivių smūgių, suduotų gamyklai „Energija“, kuri gamina Rusijos gynybos ministerijai skirtus akumuliatorius.
Šaltiniai socialiniuose tinkluose taip pat minėjo dronų antskrydį Severno oro bazėje Ivanovo mieste. Regioninis operatyvinis štabas patvirtino, kad miesto prieigose nukrito nuolaužų, tačiau konkrečios atakos vietos nenurodė.
Suomija sako atidžiai stebinti Rusijos karinių pajėgų stiprinimą prie sienos
Suomija atidžiai stebi Rusijos karinę veiklą prie savo rytinės sienos, suomių ginkluotosioms pajėgoms ir tarptautinei žiniasklaidai pranešus apie pajėgų stiprinimą, ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP teigė gynybos ministras.
Suomija, kuri atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir 2023-iaisiais įstojo į NATO, turi 1 340 km sieną su Rusija.
Leidinio „The New York Times“ paskelbtose palydovinėse nuotraukose matyti, kad prie sienos plečiama Rusijos karinė infrastruktūra.
„Rusija stato daugiau infrastruktūros, kad po karo (Ukrainoje) galėtų atvesti daugiau karių“, – pranešė Suomijos gynybos pajėgos AFP.
Kartu su sąjungininkais Suomija „atidžiai stebi ir vertina Rusijos veiksmus ir ketinimus“, AFP teigė gynybos ministras Antti Hakkanenas.
Jis sakė, kad Rusijos veiksmai „stiprinant savo ginkluotąsias pajėgas Suomijos nenustebino“.
Maskva ne kartą perspėjo Suomiją dėl pasekmių įstojus į NATO po 2022-ųjų invazijos į Ukrainą.
„Turime puikių pajėgumų stebėti Rusijos operacijas. Suomija, kaip Aljanso narė, užima stiprią saugumo poziciją“, – teigė A. Hakkanenas.
Anot jo, Suomija turi „tvirtą nacionalinę gynybą“, grindžiamą šaukimu į kariuomenę ir didelėmis atsargos pajėgomis.
„Visa mūsų visuomenė daug investavo į pasirengimą visų rūšių neramumams ir krizėms“, – pridūrė jis.
Gynybos pajėgų štabo viršininko pavaduotojas strategijai generolas majoras Sami Nurmi Suomijos transliuotojui „Yle“ sakė, kad Rusijos pajėgų stiprinimo prie sienos buvo galima tikėtis.
„Viskas atitinka atliktą vertinimą. Tai nėra masinių (infrastruktūros) statybų klausimas“, – teigė jis „Yle“.
Jis sakė, kad ši veikla nekelia tiesioginės grėsmės Suomijai.
Įstojusi į NATO, šalis padidino savo karines investicijas ir parengtį.
Balandį ji paskelbė, kad iki 2029-ųjų padidins išlaidas gynybai bent iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir pradės gynybos pajėgų reformą, kovodama su grėsme saugumui.
2023-iųjų gruodį Suomija uždarė savo sieną su Rusija po to, kai atvyko apie 1 tūkst. migrantų be vizų. Helsinkis tvirtino, kad migrantų antplūdį organizavo Rusija, o Maskva tai neigė.
Ukrainos Chersono srityje dėl Rusijos atakų žuvo trys žmonės, dar šeši buvo sužeisti
Per pastarąsias 24 valandas dėl Rusijos agresijos Ukrainos Chersono srityje žuvo trys žmonės, o dar šeši buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė šio regiono karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas.
Pasak jo, Chersono miestas bei kelios regiono gyvenvietės patyrė bepiločių orlaivių terorą, apšaudymą iš artilerijos ir antskrydžius. Per atakas buvo apgadintas daugiabutis pastatas, 17 privačių namų, dujotiekis, sandėlis, garažas ir keletas privačių transporto priemonių.
O. Prokudinas pažymėjo, kad dėl smūgių trys žmonės žuvo, o dar šeši patyrė sužalojimų.
Rusija gniuždo Trumpo viltis dėl derybų Vatikane – „Bloomberg“
JAV ir Europos lyderiai tikisi, kad Vatikanas padės įtraukti Rusiją ir Ukrainą į taikos derybas, po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad popiežius Leonas XIV išreiškė susidomėjimą šia idėja, o tai patvirtino Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.
Tačiau Kremlius nėra suinteresuotas, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas vyktų į Vatikaną derybų, rašo „Bloomberg“.
„Vatikanas, kurį atstovauja popiežius, pareiškė, kad būtų labai suinteresuotas surengti derybas. Tegul procesas prasideda!“, – rašė D. Trumpas savo „Truth Social“ paskyroje.
Pasak leidinio šaltinių, Rusijos pareigūnai neplanuoja V. Putino kelionės į Vatikaną ar kur nors kitur deryboms, o vietoj to jie sutelkė dėmesį į techninio lygio derybas, kurios prasidėjo Stambule praėjusią savaitę. Tuo pačiu Kremlius tikisi, kad šios derybos bus atnaujintos taip pat Stambule.
Tačiau Europos pareigūnai teigia, kad šiuo metu svarstoma Vatikano kaip potencialaus derybų šeimininko ar tarpininko vaidmuo. Derybos gali įvykti jau kitą savaitę, nors tai priklauso nuo Rusijos pasirengimo jose dalyvauti.
Pasak leidinio pašnekovų, JAV atstovai palaiko ryšius su ukrainiečiais, siekdami užtikrinti, kad derybos įvyktų: „Jie taip pat signalizuoja savo Rusijos kolegoms, kad norėtų išvengti susitikimo su griežtos linijos šalininkų, tokių kaip Putino padėjėjas Vladimiras Medinskis, kuris vadovavo Maskvos delegacijai Stambule“.
Politinis konsultantas Sergejus Markovas mano, kad Putinas nevažiuos į Italiją, NATO narę, saugumo sumetimais, o Rusija nelaiko Vatikano neutraliu šio konflikto atžvilgiu.
Derybas Vatikane komplikuoja katalikų ir stačiatikių santykiai
Klausimą dar labiau komplikuoja santykiai tarp Romos katalikų bažnyčios ir Rusijos stačiatikių bažnyčios, vadovaujamos patriarcho Kirilo, atkaklaus Putino ir karo Ukrainoje šalininko: „Šaltinių duomenimis, Rusijos bažnyčia prieštarauja Vatikano dalyvavimui taikos derybose, laikydama jį istoriniu priešininku Ukrainoje, kuris taip pat nekritikavo valdžios uždarytų Maskvai lojalių bažnyčių“.
Be to, Italija yra Tarptautinio baudžiamojo teismo, kuris 2023 m. kovo mėn. išdavė Putino arešto orderį dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje, narė. Ji būtų priversta jį areštuoti, jei jis atvytų į Romą.
„Net jei visos šios kliūtys bus įveiktos, derybų metu dar toli gražu nebus pasiektas susitarimas. Tam reikės aukščiausio lygio susitikimo, kuriame dalyvautų D. Trumpas, V. Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Putinas ir Trumpas per telefoninį pokalbį nekalbėjo apie aukščiausio lygio susitikimą“, – priduria „Bloomberg“.
„Bloomberg“: Putinui liko nedaug laiko – JAV Senatas grasina Rusijai griežtomis sankcijomis
JAV Senato respublikonų partijos atstovai įspėjo Rusiją, kad yra pasirengę įvesti griežtas sankcijas, jei Rusijos prezidentas V. Putinas atsisakys dalyvauti derybose dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje arba pažeis galimą susitarimą.
Apie tai rašo „Bloomberg“, cituoja UNIAN. Įstatymą remia daugiau nei 80 senatorių, todėl jis gali būti greitai priimtas. Pažymėtina, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija priešinasi naujoms sankcijoms, teigdama, kad apribojimai gali atstumti Rusiją nuo derybų.
Rusijos kariuomenė per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 050 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. gegužės 23 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko maždaug 978 700 karių, įskaitant dar 1 050 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusijos kariai taip pat neteko 10 841 tanko (+2), 22 575 šarvuotųjų kovos mašinų (+1), 28 165 artilerijos sistemų (+43), 1 390 reaktyvinės salvinės ugnies sistemų (+2), 1 167 oro gynybos sistemų, 372 lėktuvų, 336 sraigtasparnių, 36 945 bepiločių orlaivių (+148), 3 197 kruizinių raketų, 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 49 407 automobilių (+139) ir 3 895 specialiosios technikos vienetų.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
G-7 žada maksimaliai didinti spaudimą Rusijai, jei ši priešinsis ugnies nutraukimui Ukrainoje
Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrai ketvirtadienį sutarė maksimaliai didinti spaudimą Rusijai, taip pat ir tolesnėmis sankcijomis, jei ji priešinsis pastangoms dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje.
„Jei dėl tokio ugnies nutraukimo nebus susitarta, mes toliau studijuosime visas galimybes, įskaitant galimybes maksimaliai didinti spaudimą, tokį, kaip tolesnis sankcijų griežtinimas“, – sakoma Kanadoje įvykusio susitikimo baigiamajame komunikate.
Diplomatinės pastangos užbaigti konfliktą pastaruoju metu intensyvėjo, Rusijos ir Ukrainos pareigūnai praėjusią savaitę Stambule surengė pirmas per daugiau kaip trejus metus tiesiogines derybas.
Tačiau Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad dėl naujų taikos derybų su Ukraina dar reikia sutarti, nors buvo pranešimų, kad abi šalys netrukus surengs derybas Vatikane.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį telefonu kabėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, bet nei šis kontaktas, nei ankstesnės derybos Stambule nenulėmė jokių Rusijos nuolaidų.
G-7 komunikate septynios didelės ekonomikos sako smerkiančios „Rusijos tęsiamą brutalų karą prieš Ukrainą“ ir nurodo, kad Rusiją šio konflikto metu remiantys subjektai negalės gauti Ukrainos atstatymo kontraktų.
„Sutariame dirbti drauge su Ukraina siekdami užtikrinti, kad jokios šalys ar subjektai, ar subjektai iš tų šalių, kurie finansavo ar aprūpino Rusijos karo mašiną, negalėtų turėti naudos iš Ukrainos atstatymo“, – sakoma dokumente.
Trečia naktis iš eilės: dėl Ukrainos atakų rusai uždarė Maskvos oro uostus
Rusijoje dėl ukrainiečių dronų atakų praėjusią naktį vėl teko uždaryti Maskvos oro uostus, penktadienį pranešė rusų pareigūnai ir valstybinė žiniasklaida.
Laikinai buvo uždaryti Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostai, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė naujienų agentūra TASS, remdamasi Rusijos aviacijos institucija „Rosaviacija“.
Ji citavo Maskvos merą Sergejų Sobjaniną, sakiusį, kad Rusijos oro gynyba numušė šešis Rusijos sostinės link skriejusius dronus.
Kiek vėliau S. Sobjaninas pranešė, kad buvo numušti dar trys dronai.
Oro eismas aplink Maskvą buvo sutrikdytas ir ketvirtadienį – Rusijos sostinė buvo smarkiai atakuojama dronais, pranešė miesto meras ir civilinės aviacijos administracija.
Skrydžiai ketvirtadienį buvo sustabdyti pagrindiniame miesto Šeremetjevo oro uoste, taip pat Vnukovo, Domodedovo ir Žukovskio oro uostuose, per „Telegram“ skelbė „Rosaviacija“.
Ukrainiečių dronai Maskvą taip pat atakavo trečiadienį. Pasak S. Sobjanino, tądien sostinės link buvo paleisti 27 dronai.
Rusija savaitgalį prieš Ukrainą pasiuntė rekordinį dronų skaičių, sekmadienį pranešė Kyjivas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
3 etapai: Ukrainos ministras išvardijo karo pabaigos žingsnius
Šiuo metu Ukraina yra pirmajame etape siekiant užbaigti karą, sako Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, rašo „Kanal 24“. Anot jo, Ukraina jau yra pasirengusi nutraukti ugnį, tačiau dėl to susitarti nepavyksta.
„Ukraina siekia taikos. Mes buvome pasirengę (nutraukti ugnį – red. past.), bet, deja, mums nepavyko to pasiekti. Tačiau mes toliau dirbame šia linkme“, – cituojamas jis.
Anot jo, pirmuoju žingsniu karo pabaigos link tapo susitarimai dėl karo belaisvių ir civilių mainų, kurių pirmasis etapas jau įvyko penktadienį.
Antrasis etapas – ugnies nutraukimas.
Trečiasis – vadovų susitikimas.
R. Umerovas pažymi, kad Volodymyras Zelenskis vyko į Turkiją gegužės 16 d. ir buvo pasirengęs susitikti su Vladimiru Putinu. Tačiau pastarasis nusprendė nevykdyti vizito ir vietoj to išsiuntė žemesnio rango delegaciją.