Karas Ukrainoje. NATO vadovas: rizika, kad Rusija Ukrainoje panaudos branduolinį ginklą, nėra didelė

Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:

21:41 | Maskvos primesta valdžia Ukrainos mieste vėl pastatė Lenino statulą

Rusijos okupacinė valdžia Pietų Ukrainos Melitopolio mieste šeštadienį paskelbė vėl pastačiusi Vladimiro Lenino statulą, kuri buvo nugriauta prieš septynerius metus, po Kyjivo proeuropietiškos revoliucijos.

Maskvos primestas Zaporižios srities vadovas Vladimiras Rogovas socialiniuose tinkluose paskelbė nuotrauką, kurioje matyti darbininkai, mieste vėl įrengiantys bolševikų lyderio statulą.

„Po septynerių metų Vladimiro Lenino statula sugrįžo į savo vietą Melitopolyje“, – parašė jis ir pridūrė, kad miesto valdžia ją nuvertė 2015 metais.

Ukraina V. Lenino statulas visoje šalyje nugriovė po 2014 metais įvykusios revoliucijos, per kurią buvo nuverstas Maskvos remtas režimas.

Statulos buvo šalinamos siekiant atsikratyti Rusijos ir sovietinės įtakos. Maskva tokius veiksmus pasmerkė.

Beveik visi Rusijos miestai savo centrinėse aikštėse yra pasistatę Sovietų Sąjungos įkūrėjo statulą.

Melitopolį Maskvos pajėgos okupavo vasario 24 dieną pradėtos invazijos pradžioje.

20:26 | NATO vadovas: rizika, kad Rusija Ukrainoje panaudos branduolinį ginklą, nėra didelė

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nemano, kad Rusija Ukrainoje panaudos branduolinį ginklą.

„Rizika, kad Rusija Ukrainoje panaudos branduolinį ginklą, nėra didelė, bet tokio žingsnio pasekmės būtų milžiniškos, todėl mes tai vertiname labai rimtai“, – pareiškė jis interviu Turkijos televizijai NTV, kurį cituoja „Deutsche Welle“.

Pasak J. Stoltenbergo, Rusija elgiasi neatsakingai ir beatodairiškai.

Jo teigimu, panaudojus branduolinius ginklus, pasikeistų karo Ukrainoje esmė.

„Branduoliniame kare nugalėtojų nėra“, – pridūrė NATO generalinis sekretorius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra paskelbęs menkai užmaskuotų grasinimų panaudoti branduolinį ginklą, jei jam atrodys, kad nebeturi kitų galimybių siekdamas užimti dideles smarkiai besipriešinančios Ukrainos teritorijos dalis.

Šią savaitę Rusija pareiškė, kad pasauliui „svarbiausias prioritetas“ turėtų būti tai, kaip išvengti branduolinių galių susidūrimo, galinčio nulemti „katastrofiškas pasekmes“.

„Mes tvirtai įsitikinę, kad dabartinėje sunkioje ir neramioje situacijoje, kuri yra neatsakingų ir ciniškų veiksmų siekiant pakenkti mūsų nacionaliniam saugumui pasekmė, svarbiausias prioritetas yra užkirsti kelią bet kokiam kariniam branduolinių galių susidūrimui“, – paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Šis pareiškimas pasirodė augant nuogąstavimams, kad rusai savo kare Ukrainoje, besitęsiančiame jau devintą mėnesį, galėtų panaudoti branduolinį ginklą.

Pareiškime teigiama, kad Maskvos branduolinė doktrina yra „vien gynybinio pobūdžio“ ir kad pagal ją Kremlius branduolinį ginklą gali panaudoti tik branduolinės agresijos atveju arba tuomet, „kai iškyla grėsmė pačiai mūsų valstybės egzistencijai“.

Rusija ne kartą yra užsiminusi, kad Ukrainos teritorijos, kurias ji skelbia aneksavusi, yra ginamos pagal jos branduolinę doktriną.

19:01 | Iranas turi suvokti, kad „bendrininkavimas“ turės pasekmių – Ukraina

Iranui pirmą kartą pripažinus, kad šalis siuntė Rusijai bepiločių orlaivių, Ukraina šeštadienį Teheraną įspėjo, kad „bendrininkavimo“ su Maskva „pasekmės bus didesnės už“ Rusijos paramos „naudą“.

„Teheranas turėtų suvokti, kad bendrininkavimas su Rusijos Federacija šiai vykdant agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus turės pasekmių, kurios bus gerokai didesnės už Rusijos paramos naudą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

Irano užsienio reikalų ministras šeštadienį pirmą kartą pripažino, kad jo šalis siuntė Rusijai bepiločių lėktuvų, tačiau tvirtino, kad jie buvo perduoti prieš Maskvai pradedant karą Ukrainoje.

Tokie Irano užsienio reikalų ministro Hosseino Amiro-Abdollahiano komentarai nuskambėjo po kelis mėnesius Teherano skelbtų painių pranešimų, Rusijai dronais atakuojant Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir civilinius taikinius.

„Keli mėnesiai iki karo Ukrainoje Rusijai perdavėme ribotą bepiločių orlaivių skaičių“, – po susitikimo Teherane žurnalistams sakė H. Amiras-Abdollahianas.

Anksčiau Irano pareigūnai neigė, kad ginkluoja Rusiją jos kare su Ukraina. Anksčiau šią savaitę Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų Amiras Saeidas Iravanis pavadino kaltinimus „visiškai nepagrįstais“ ir pakartojo, kad Iranas laikosi neutralumo, kai kalbama apie šį karą.

JAV ir jų Vakarų sąjungininkės JT Saugumo Taryboje paragino generalinį sekretorių Antonio Guterresą ištirti, ar Rusija naudojo Irano bepiločius orlaivius civiliams Ukrainoje atakuoti.

Nepaisant to, Irano Revoliucinė gvardija nekonkretizuodama gyrėsi, kad tiekia bepiločius orlaivius didžiausioms pasaulio valstybėms, o aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei gyrė dronų veiksmingumą ir šaipėsi iš Vakarų nerimo dėl jų keliamo pavojaus.

17:26 | Artėjant žiemai, Ukrainai padovanoti 700 generatorių

Artėjant žiemai, tarptautiniai partneriai Ukrainai padovanojo 700 generatorių, pranešė Lenkijos visuomeninio radijo naujienų agentūra (IAR).

Netrukus bus pristatyti dar 900 generatorių, penktadienį vykusiame vyriausybės posėdyje paskelbė ukrainiečių ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis.

„Rengiamės kiekvienam scenarijui, kaupiame energijos generavimo įrangą kritinėms situacijoms“, – sakė jis.

Ketvirtadienį D. Šmyhalis Ukrainos pasirengimą artėjančiai žiemai aptarė su Jungtinių Tautų Organizacija ir humanitarinės pagalbos agentūra USAID.

Pasak premjero, Ukraina turi pakankamai gamtinių dujų, kad galėtų aprūpinti savo piliečius šiluma iki žiemos pabaigos.

Anot jo, Ukraina turi apie 15 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų, taip pat tikimasi, kad bus patiekta dujų iš užsienio.

„Šiai dienai prie šildymo tinklo prijungta beveik pusė pastatų visoje Ukrainoje. Tai, be kita ko, yra mokyklos, vaikų darželiai, ligoninės ir gyvenamieji pastatai“, – sakė D. Šmyhalis.

Pasak ukrainiečių premjero, sostinėje Kyjive šiuo metu šildomi 78 proc. pastatų.

Šalis toliau stengiasi sutvarkyti elektros energijos tiekimą po virtinės Rusijos smūgių, per kuriuos buvo sunaikinta dalis ypatingos svarbos infrastruktūros.

16:04 | Rusijoje užfiksuotas traukinys iš Šiaurės Korėjos

UNIAN skelbia, kad į Rusiją atvyko traukinys iš Šiaurės Korėjos. Kol kas nėra tikslesnių duomenų, kas galėjo būti atgabenta į Rusiją. Tai pirmasis traukinys, atvykęs iš Šiaurės Korėjos į Rusiją, per pastaruosius kelerius metus. 

Pastebima, kad traukinys iš Šiaurės Korėjos į Rusiją atvyko po JAV pranešimų apie galimą šių dviejų valstybių karinį bendradarbiavimą.

Baltieji rūmai trečiadienį skelbė, kad Šiaurės Korėja slapta tiekia Rusijai „reikšmingą kiekį“ artilerijos sviedinių, taip remdama Kremliaus karą Ukrainoje. 

Nurodoma, kad artilerijos šaudmenys siunčiami prisidengiant prekių gabenimu į Vidurinius Rytus ar Afriką. Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas Johnas Kirby sakė, kad JAV pareigūnai nežino, ar Rusija gavo šiuos šaudmenis, tačiau stengiasi stebėti jų gabenimą.

15:27 | Maskvos okupuotame Ukrainos mieste pašautas teisėjas – separatistų lyderis

Vienas Maskvos kontroliuojamo Ukrainos miesto teisėjas išgyveno pasikėsinimą nužudyti, bet jo būklė yra „sunki“, šeštadienį pranešė Donecko separatistų lyderis.

„Buvo bandyta panaudojant šaunamuosius ginklus nužudyti Donecko Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėją Aleksandrą Nikuliną“, – platformoje „Telegram“ parašė apsišaukėliškos respublikos sukilėlių lyderis Denisas Pušilinas.

Dėl išpuolio, kuris, anot jo, buvo penktadienio vakare įvykdytas Vuhlehirsko mieste rytinėje Donecko srityje, jis apkaltino Kyjivą.

„Ukrainos režimas ir toliau rodo savo niekšiškus teroristinius metodus“, – pareiškė D. Pušilinas ir pridūrė, kad pašautas teisėjas „skyrė nuosprendžius naciams karo nusikaltėliams“.

„Gydytojų vertinimu, jo būklė yra stabili, bet sunki“, – pridūrė jis.

Rusija reguliariai vadina ukrainiečių ginkluotąsias pajėgas „naciais“, o prezidentas Vladimiras Putinas yra sakęs, kad savo pajėgas į Ukrainą vasario pabaigoje nusiuntė siekdamas „denacifikuoti“ šalį.

14:55 | V. Zelenskio patarėjas įvardijo pagrindinę delegacijos sudėtį

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas ironiškai išsakė pagrindinę delegacijos sudėtį, kuri galėtų užmegzti taikos derybas su Rusijos Federacija. 

„Vienintelė įmanoma delegacija deryboms su Rusija turėtų būti sudaryta iš „Abrams“, „Leopard“, „Marder“ ir HIMARS. Susitikimo vieta  – toliausiai į rytus nutolęs ir tarptautiniu mastu pripažintas Ukrainos teritorijos taškas“, – rašė jis.

The only possible delegation for "negotiations" with Russia should consist of Abrams, Leopard, Marder, HIMARS. Meeting place — the easternmost point of the internationally recognized borders of Ukraine.

REKLAMA

REKLAMA

— Михайло Подоляк (@Podolyak_M) November 5, 2022

14:23 | Rusų kariai pražudė civilius

Donecko srities gubernatorius Pavlo Kyrylenko.šeštadienio rytą pranešė, kad penktadienį rusų okupantai pražudė mažiausiai 3 civilius. 

Teigiama, kad 2 asmenys buvo nužudyti Bachmute, dar vienas Družbos mieste. Be to, rusų surengtų atakų metu taip pat buvo sužeisti 8 žmonės. 

13:20 | J. Bidenas pokalbio metu su Zelenskiu pakėlė balsą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kiekvieną kartą po Pentagono paskelbiamo pranešimo apie suteikiamą karinę pagalbą Kyjivui įprastai telefonu kalbasi su JAV prezidentu Joe Bidenu. Tačiau vieno pokalbio metu J. Bidenas pratrūko. 

Kaip rašo „NBC News“, remdamasi 4 asmenų, girdėjusių Ukrainos ir JAV lyderių pokalbį, teigė, kad skambutis, įvykęs birželio mėnesį, buvo kiek kitoks. 

Po to, kai J. Bidenas telefonu pranešė V. Zelenskiui apie tai, kad JAV skirs 1 mlrd. JAV dolerių vertės karinę pagalbą Ukrainai, Ukrainos prezidentas pokalbio metu toliau dėstė, kokios pagalbos dar reikia Ukrainai. Būtent tada J. Bidenas pratrūko. 

Teigiama, kad J. Bidenas, praradęs savitvardą, telefoninio pokalbio metu pakėlė balsą ir V. Zelenskiui pradėjo aiškinti, kad Amerikos piliečiai yra dosnūs Ukrainai, o jo administracija bei JAV kariuomenės atstovai ieško papildomų išeičių, kaip būtų galima dar padėti Ukrainai. J. Bideno teigimu, V. Zelenskis turėtų dėl to parodyti daugiau dėkingumo.

Visgi administracijos atstovai pastebi, kad abiejų lyderių diplomatiniai santykiai po birželį įvykusio pokalbio, kai V. Zelenskis galiausiai išreiškė dėkingumą už suteiktą pagalbą Ukrainai, pagerėjo.

Tačiau toks akibrokštas, įvykęs prieš maždaug 5 mėnesius, tarsi parodė ankstyvą J. Bideno vertinimą, kad ateityje parama Ukrainai, siunčiant milijardus JAV dolerių siekiančią karinę pagalbą Ukrainai gali išblėsti, ypač atsižvelgiant į tai, kad respublikonai reiškia kritiką demokratams dėl siunčiamos paramos Ukrainai.

 Jungtinės Valstijos finansuos tankų T-72 ir oro gynybos sistemų „Hawk“ raketų atnaujinimą pagal maždaug 400 mln. JAV dolerių vertės saugumo pagalbos Ukrainai paketą, penktadienį pranešė Pentagonas.

Ukrainai itin reikia oro gynybos sistemų ir šarvuotos įrangos, tačiau tankai T-72 nusileidžia šiuolaikiškiausiems tankams, tokiems kaip vokiečių tankai „Leopard“ ar Jungtinių Valstijų tankai „Abrams“.

Pentagono spaudos sekretoriaus pavaduotoja Sabrina Singh žurnalistams pareiškė, kad „tankai bus perduoti iš Čekijos ir Jungtinės Valstijos moka už 45 iš jų atnaujinimą“. Anot jos, už dar 45 tankų atnaujinimą įsipareigoja sumokėti Nyderlandų vyriausybė, taigi iš viso bus perduota 90 T-72.

Pasak S. Singh, šiuose sovietinių laikų tankuose bus įrengtos „pažangios optikos ir komunikacijos sistemos bei šarvų konstrukcijos“. Pirmieji tankai bus parengti perdavimui iki gruodžio pabaigos, o likusieji bus pristatyti 2023-aisiais.

Paklausta, kodėl Ukrainai nesiunčiami šiuolaikiškesni tankai, ji paminėjo keletą veiksnių, įskaitant naudojimo paprastumą ir kainą.

„Ukrainiečiai žino, kaip naudoti šiuos tankus mūšio lauke“, – pareiškė S. Singh ir pridūrė, kad „naujo pagrindinio kovinio tanko įvedimas yra itin brangus reikalas, tam reikia daug laiko ir tai būtų itin sunki užduotis ukrainiečių pajėgoms“.

Pagal naująjį pagalbos paketą taip pat bus finansuojamas iš JAV atsargų skiriamų sistemų „Hawk“ raketų atnaujinimas.

S. Singh atsisakė nurodyti, kiek raketų yra atnaujinama, paaiškinusi, kad ši informacija neatskleidžiama saugumo sumetimais.

Į pagalbos paketą taip pat įtraukta 1,1 tūkst. bepiločių orlaivių „Phoenix Ghost“, 40 šarvuotų katerių ir, be kita ko, 250 šarvuočių M1117 atnaujinimo finansavimas.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario mėnesį JAV administracija karinei pagalbai Ukrainai jau skyrė daugiau kaip 18,2 mlrd. dolerių (18,35 mlrd. eurų).

13:00 | Iranas pripažino siuntęs Rusijai dronų

Irano užsienio reikalų ministras šeštadienį pirmą kartą pripažino, kad jo šalis siuntė Rusijai bepiločių lėktuvų, tačiau tvirtino, kad jie buvo perduoti prieš Maskvai pradedant karą Ukrainoje.

Tokie Irano užsienio reikalų ministro Hosseino Amiro-Abdollahiano komentarai nuskambėjo po kelis mėnesius Teherano skelbtų painių pranešimų, Rusijai dronais atakuojant Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir civilinius taikinius.

„Keli mėnesiai iki karo Ukrainoje Rusijai perdavėme ribotą bepiločių orlaivių skaičių“, – po susitikimo Teherane žurnalistams sakė H. Amiras-Abdollahianas.

Anksčiau Irano pareigūnai neigė, kad ginkluoja Rusiją jos kare su Ukraina. Anksčiau šią savaitę Irano ambasadorius prie Jungtinių Tautų Amiras Saeidas Iravanis pavadino kaltinimus „visiškai nepagrįstais“ ir pakartojo, kad Iranas laikosi neutralumo, kai kalbama apie šį karą.

JAV ir jų Vakarų sąjungininkės JT Saugumo Taryboje paragino generalinį sekretorių Antonio Guterresą (Antoniju Guterišą) ištirti, ar Rusija naudojo Irano bepiločius orlaivius civiliams Ukrainoje atakuoti.

Nepaisant to, Irano Revoliucinė gvardija nekonkretizuodama gyrėsi, kad tiekia bepiločius orlaivius didžiausioms pasaulio valstybėms, o aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei gyrė dronų veiksmingumą ir šaipėsi iš Vakarų nerimo dėl jų keliamo pavojaus.

Penktadienį per valstybės remiamas demonstracijas, skirtas paminėti 1979 metais įvykusį JAV ambasados užėmimą, minios mojavo plakatais su ant jų pavaizduotais trikampio formos dronais kaip nacionalinio pasididžiavimo ženklu.

Pripažindamas, kad rusams siuntė dronų, H. Amiras-Abdollahianas šeštadienį teigė, kad Iranas nežinojo apie jų panaudojimą Ukrainoje. Jis teigė, kad Iranas ir toliau yra įsipareigojęs remti pastangas sustabdyti karą.

„Jei (Ukraina) turi kokių nors dokumentų, kad Rusija Ukrainoje naudojo Irano bepiločius orlaivius, jie turėtų mums juos pateikti, – sakė jis. – Jei mums bus įrodyta, kad Rusija naudojo Irano dronus kare prieš Ukrainą, mes neliksime abejingi šiam klausimui.“

Kyjivas ir Vakarų sąjungininkai ne kartą kaltino Maskvą, kad pastarosiomis savaitėmis vykdydama išpuolius prieš Ukrainą ji naudojo Irane pagamintus bepiločius orlaivius „Shahed-136“, kurie nusileidę sprogsta ir dėl kurių Kyjive žuvo žmonių bei buvo sunaikinta civilinės infrastruktūros objektų.

Ukraina teigė, kad prieš civilius gyventojus jau panaudota apie 400 Irano bepiločių orlaivių, o Maskva jų užsakė apie 2 tūkstančius.

Rusijos užsienio reikalų ministerija yra pareiškusi, kad Vakarai siekia daryti „spaudimą“ Teheranui, kaltindami Maskvą, kad ji Ukrainoje naudoja Irane pagamintus bepiločius orlaivius.

Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga jau įvedė sankcijas Iranui dėl bepiločių orlaivių naudojimo Ukrainoje.

Praėjusį mėnesį Kyjivas nusprendė gerokai apriboti diplomatinius santykius su Teheranu dėl įtariamo ginklų tiekimo Maskvai.

12:30 | Namo grįžo rusų nelaisvėje laikyti 19 ukrainiečių pasieniečių

19 ukrainiečių pasieniečių, kuriuos rusai laikė nelaisvėje, grįžo namo, šeštadienį pranešė Ukrainos valstybės sienos tarnyba.

„Ilgi Rusijos nelaisvės mėnesiai baigėsi. Namo grįžo 19 pasieniečių. Toliau jų laukia medicininė apžiūra ir reabilitacija. Bet svarbiausia, kad jie gyvi ir namie“, – rašoma pranešime, paskelbtame platformoje „Telegram“.

Ukraina ir Rusija ketvirtadienį paskelbė, kad per naujausią apsikeitimą belaisviais į savo šalį sugrįžo po 107 karius.

12:11 | Ukrainiečius priimančioms šalims EK skyrė 100 mln. eurų, Lietuva gaus apie dešimtadalį

Karo pabėgėlius iš Ukrainos priimančioms šalims Europos Komisija (EK) skyrė 100 mln. eurų, maždaug dešimtadalis šios sumos – 8 mln. eurų – atiteks Lietuvai.

„Pinigus tikimės gauti kitąmet. Iš tos sumos milijoną pasidalys Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos. Likusi suma bus panaudota patirtoms išlaidoms padengti už šiuos metus ir ukrainiečiams priimti ateityje“, – BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrės atstovas Tomas Kavaliauskas.

100 mln. eurų iš viso pasidalys septynios valstybės: ne tik Lietuva, bet ir Lenkija, Slovakija, Čekija, Bulgarija, Estija bei Latvija. Tai jau antroji paramos dalis.

Iš viso EK įsipareigojo skirti maždaug 400 mln. eurų daugiausiai pabėgėlių iš Ukrainos priimančioms šalims.

Pirmoji 248 mln. eurų skubios pagalbos dalis penkioms valstybėms narėms – Lenkijai, Rumunijai, Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai – skirta gegužę.

Kaip nurodo Komisija, valstybės narės gali naudoti šias lėšas, kad ir toliau teiktų skubią pagalbą pabėgėliams, pavyzdžiui, maistą, transportą ir laikiną apgyvendinimą.

Šiomis lėšomis taip pat galima remti ukrainiečių integravimą, įskaitant pažeidžiamus asmenis, pavyzdžiui, nelydimus nepilnamečius.

„Pilietinės visuomenės organizacijos, vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą. Todėl valstybės narės turės užtikrinti, kad šis neatidėliotinas finansavimas būtų skiriamas ir joms“, – nurodoma pranešime.

Likę 52 mln. eurų vėliau bus skirti naujiems poreikiams, pavyzdžiui, apgyvendinimo projektams, kokybiškos pirmosios psichologinės pagalbos, psichosocialinės paramos teikimui iš Ukrainos bėgantiems asmenims.

11:28 | Per parą nukauta 600 rusų karių

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad šalies gynėjai per pastarąją parą nukovė 600 rusų karius, o bendras nukautų okupantų skaičius perkopė 75 440. 

UNIAN skelbia, kad šis nukautų karių skaičius žymi naują psichologinę ribą. 

Be to, pranešama, kad per pastarąją parą taip pat buvo sunaikinti 8 rusų tankai (iš viso sunaikinta 2758 tankų), taip pat 21 šarvuota karinė transporto priemonė (5601), 4 artilerijos sistemos (1776), oro gynybos sistema (202), 2 koviniai sraigtasparniai (260) ir kita karinė technika bei amunicija.

Teigiama, kad rusų kariai didžiausių nuostolių patyrė Lymano ir Avdejevskio kryptimis. 

10:52 | ISW: V. Putinas slapta tęsia mobilizaciją

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai tikina, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ir toliau slapta sudaro sąlygas tęsti mobilizaciją, nors ir tikinama, kad rezervistų šaukimas yra galutinai baigtas, rašo „SkyNews“.

Analitikų teigimų, V. Putino paskelbta dalinė mobilizacija neleido efektyviai pasiekti diktatoriaus užsibrėžtų maksimalistinių tikslų Ukrainoje, nors pats V. Putinas teigia priešingai. 

„V. Putinas skelbia apie sėkmingą ir užbaigta mobilizaciją, tačiau lapkričio 4 d. pasirašytas dekretas, leidžiantis Rusijos pareigūnams mobilizuoti asmenis, kurie yra teisti už rimtus nusikaltimus, nėra suderinamas [su išsakytais teiginiais]“, – rašo analitikai.

ISW įžvalgose teigiama, kad Rusijos diktatorius tokiu būdu siekia tęsti pradėtą mobilizaciją ir įtraukti ne tik savanorius, bet ir nusikaltėlius. Manoma, kad, šaukdamas karinę tarnybą atlikti nusikaltėlius, V. Putinas bando sumažinti socialinę įtampą šalyje.

10:10 | Ankara žada nepritarti Suomijos ir Švedijos narystei NATO, kol nebus reikiamų žingsnių

Ankara oficialiai nepritars Suomijos ir Švedijos narystei NATO, kol šios dvi šalys nesiims reikiamų veiksmų, penktadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė Aljanso vadovui Jensui Stoltenbergui.

Turkija jau seniai kaltina Suomiją ir ypač Švediją teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK).

Birželį Turkija, Švedija ir Suomija pasiekė susitarimą, į kurį įtraukė nuostatų dėl, be kita ko, ekstradicijos ir dalijimosi informacija, atvėrusį kelią NATO oficialiai pakviesti Švediją ir Suomiją įstoti į Aljansą.

Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Šiaurės šalys tikėjosi, kad įstojimo procesas truks neilgai, tačiau Turkija jį užvilkino, ėmusi prieštarauti jų narystei.

„Prezidentas Erdoganas pažymėjo, kad nuo veiksmų, kurių imsis Švedija ir Suomija, priklausys, kaip greitai vyks patvirtinimo procesas... ir kada jis bus baigtas“, – nurodė Turkijos prezidentūra.

R. T. Erdoganas ir J. Stoltenbergas Stambule surengė privatų susitikimą, į kurį žiniasklaida negalėjo patekti.

Naujasis Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas antradienį lankysis Ankaroje ir susitiks su R. T. Erdoganu.

J. Stoltenbergas „palankiai įvertino svarbius ir konkrečius veiksmus, kurių abi šalys jau ėmėsi memorandumui įgyvendinti, ir pabrėžė, kad dėl jų narystės NATO taps stipresnė“, sakoma penktadienį paskelbtame Aljanso pareiškime.

Ketvirtadienį per spaudos konferenciją su Turkijos užsienio reikalų ministru J. Stoltenbergas pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO yra svarbus, nes jis „siunčia aiškią žinią Rusijai“.

Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 NATO narių.

Šių dviejų šalių įstojimo į aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.

09:55 | Į karo mėsmalę patenka neapmokyti kariai, nes patyrę karininkai jau žuvę

Jungtinės Karalystės (JK) žvalgyba teigia, kad Rusija susiduria su iššūkiu tinkamai paruošti 300 tūkst. mobilizuotų rusų, kadangi patyrę karininkai ir instruktoriai jau mirę, rašo „The Guardian“.

JK žvalgybos duomenimis, po Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino paskelbtos mobilizacijos mobilizuotus rusus pradėjus siųsti į karo frontą Ukrainoje, paaiškėjo, kad jie sukuria itin menką kovinį pajėgumą, kadangi Rusija susiduria su sunkumais – pašaukti asmenys nėra tinkamai paruošiami iš anksto.

Teigiama, kad į karo frontą rusai išsiunčiami tik su menku kariniu parengimu arba išvis neatliekant jokių papildomų paruošimo veiksmų.

Pagrindinės netinkamo parengimo priežastys - amunicijos ir įrangos trūkumas, taip pat teigiama, kad patyrę karininkai ir instruktoriai jau žuvo kare Ukrainoje. 

Be to, pastebima, kad Rusija dėl mokomojo personalo ir amunicijos trūkumo atsigręžia į Baltarusiją – čia tęsiami karių mokymai.

09:32 | Numušti du rusų sraigtasparniai Ka-52

Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė „Pietūs“ pranešė, kad penktadienio vakarą pietinėje vykdomų operacijų teritorijoje buvo numušti du Rusijos atakos sraigtasparniai Ka-52, rašo „Ukrinform“. 

Be to, Ukrainos karinėms pajėgoms pavyko numušti šešis rusų okupantų naudojamus „Shaded-136“ dronus, kurie pagaminti Irane.

09:10 | V. Zelenskis: Donbase verda aršios kovos

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad didžiausios kovos Ukrainoje verda Donbaso regione – Bachmuto ir Soledaro miestuose, rašo „SkyNews“.

Nepaisant sudėtingos situacijos, V. Zelenskis tvirtina, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaiko savo pozicijas prieš rusų okupantus.

Be to, šalies prezidentas pastebėjo, kad Donecko regione buvo nukauta didelis skaičius rusų karių.

„Kai kuriose Donecko regiono srityse buvo nukauta tiek Rusijos karių ir [okupantai] prarado tiek amunicijos, kiek tikriausiai buvo panaudota [karinių resursų] dviejuose Čečėnijos karuose kartu sudėjus.

Tačiau tikrasis Rusijos [kariuomenės] pralaimėjimų skaičius yra slepiamas nuo rusų visuomenės“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Taip pat Ukrainos prezidentas teigė, kad Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino kalbos apie derybas yra fiktyvios, mat Kremlius ir toliau eskaluoja karinę padėti Ukrainoje.

„Kai kas nors kalba apie derybas, jis neieško išeičių apgauti visus aplinkinius tam, kad į mėsmalę išsiųstų dešimtis ar tūkstančius žmonių.

<...> Mes esame pasiruošę taikai, teisybei ir tik taikai, principui, kurį mes minėjome daugelį kartų. Pasaulis žino mūsų poziciją. <...> Ukraina bus laisva. Bus atkurta visa valstybės siena – ir sausumoje, ir jūroje. Ir rytuose ir pietuose“, – teigė V. Zelenskis.

08:30 | ISW: okupantai Chersono regione siekia atsitraukti

Rusijos okupuotoje šiaurės-vakarų Chersono regiono dalyje, JAV Karo tyrimų instituto (ISW) teigimu, okupanta kuria sąlygas galimam atsitraukimui.

Manoma, kad rusų okupantai bando išvengti Ukrainos karių prasiveržimo iš dešiniojo Dniepro kranto.

„Rusijos kariuomenė tikriausiai turės atsitraukti nuo puolimo, siekiant išvengti susidūrimo su Ukrainos pajėgomis kariajame krante“, – svarstė analitikai.

08:22 | Kyjive lankėsi J. Bideno patarėjas J. Sullivanas 

JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimas Jake'as Sullivanas penktadienį Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir dar kartą patvirtino, kad Jungtinės Valstijos remia šalį Rusijos sukeltame kare, pranešė Baltieji rūmai.

J. Sullivanas susitiko su V. Zelenskiu, gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu ir ukrainiečių prezidento administracijos vadovu Andrijumi Jermaku, kad „pabrėžtų, jog Jungtinės Valstijos tvirtai remia Ukrainą ir jos žmones, kurie gina savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, sakoma atstovės spaudai pareiškime.

J. Bideno patarėjas, apsilankęs šalyje, kuri nukentėjo nuo Rusijos smūgių energetikos infrastruktūrai, pareiškė, kad Ukrainai „šiuo kritiniu momentu labai reikia oro gynybos“.

„Pripažįstame, kad šiuo kritiniu momentu, kai Rusija ir rusų pajėgos raketomis ir iranietiškais bepiločiai.

National Security Adviser to the President of the United States Jake Sullivan arrived in Kyiv on an unannounced visit.

He met with Volodymyr Zelenskyy and stressed that the United States will continue to support Ukraine after the November 8 midterm elections, media reported.
1/2 pic.twitter.com/xLwxzyg7IX

— NEXTA (@nexta_tv) November 4, 2022

Svarbiausi penktadienio įvykiai Ukrainoje:

• JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį teigė, kad jeigu Kremlius panaudos branduolinį ginklą, Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui ir pačiai tautai tai turėtų pražūtingų pasekmių, rašo CNN;

• Anksčiau slaptai veikusi privati karinė grupė „Wagner“ penktadienį Sankt Peterburge atidarė savo pirmąją oficialią būstinę Rusijoje;

• JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį apkaltino Rusiją mėginant keršyti už pralaimėjimus mūšio lauke Ukrainoje taikantis į šalies infrastruktūrą ir paliekant civilius be gyvybiškai svarbių paslaugų;

• Praėjus mėnesiui po to, kai naftą eksportuojančių šalių kartelis OPEC+ nusprendė drastiškai sumažinti gavybą, penktadienį Septynių turtingųjų valstybių grupė paragino ją padidinti kainų sumažinimui;

• Didysis septynetas (G-7) susitarė dėl naujos struktūros, padėsiančios nukreipti pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai, kad ji galėtų atstatyti savo infrastruktūrą, penktadienį pareiškė grupės užsienio reikalų ministrai;

• Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė įsaką, kuris leidžia į kariuomenę mobilizuoti tuos asmenis, kurie anksčiau buvo teisti ar turi lygtinį teistumą dėl nužudymo, plėšimų, grobstymo, prekybos narkotikais ir daugelio kitų sunkių nusikaltimų, kurie yra numatyti šalies Baudžiamajame kodekse;

• Naujausioje Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgybos ataskaitoje skelbiama, kad „dėl žemos moralės ir nenoro kovoti Rusijos pajėgos tikriausiai pradėjo dislokuoti „barjerinius karius“ arba „blokuojančius dalinius“;

• Britų leidinys „The Times“ teigia, kad pagrindiniai Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą iniciatoriai buvo Federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius Aleksandras Bortnikovas ir Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas;

• Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad dėl Rusijos vykdomų veiksmų prieš Ukrainos energijos tinklus be elektros liko apie 4,5 mln. žmonių.