Karas Ukrainoje. „Kariai pavargę, bet stiprūs“: Zelenskis atskleidė, kas vyksta fronte

JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas trečiadienį stojo ginti prezidento Donaldo Trumpo administracijos neseniai priimtą sprendimą laikinai pratęsti sankcijų išimtį, leidžiančią parduoti jūroje jau esančią rusišką naftą.

Praėjusį penktadienį paskelbtos vieno mėnesio trukmės lengvatos buvo skirtos pažaboti sparčiai kylančias energijos kainas. Tačiau apie jas buvo paskelbtą praėjus vos dviem dienoms po to laiko, kai S. Bessentas žurnalistams pareiškė, kad Vašingtonas lengvatų nepratęsinės.

Pagal naujausią sprendimą naftą ir naftos produktus, kurie penktadienį jau buvo pakrauti į laivus, leidžiama įsigyti iki gegužės 16 d. 00:01 val. (04:01 val. Grinvičo laiku).

Juo pratęsiama pirmiau taikyta sankcijų lengvata, kurios galiojimas baigėsi balandžio 11 d.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savaitgalį pasmerkė sankcijų Rusijos naftai sušvelninimą, teigdamas, kad tai suteikia Maskvai lėšų kariauti prieš Ukrainą.

Posėdžio metu paklaustas apie pasikeitusią JAV administracijos poziciją, S. Bessentas trečiadienį teigė, kad šis pokytis įvyko po to, kai į jį „kreipėsi daugiau nei 10 energetikos srityje labiausiai pažeidžiamų ir skurdžiausių šalių“.

Tai įvyko Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko pavasario susitikimų, į kuriuos Vašingtone susirinko finansų ministrai, centrinių bankų vadovai ir kiti lyderiai, kuluaruose.

„Jos paprašė mūsų pratęsti tą sankcijų (lengvatą), ir tai galios tik 30 dienų“, – Senato Biudžeto pakomitečiui sakė S. Bessentas.

Jis atmetė kritiką, kad laikinos išimtys, taikomos perkamai Rusijos ir Irano naftai, padėjo praturtinti Teheraną, teigdamas, kad jų tikslas buvo sumažinti energijos kainą.

Po to, kai vasario 28 d. JAV ir Izraelis užpuolė Iraną, Teheranas faktiškai uždarė Hormuzo sąsiaurį – svarbų vandens kelią, kuriuo gabenami energijos ištekliai.

Dėl to šoktelėjo naftos kainos, sukeldamos sunkumų įvairioms šalims, ypač toms, kurios yra priklausomos nuo energijos eksporto iš šio regiono.

Benzino kainos pakilo ir JAV, dėl to, artėjant svarbiems lapkričio mėnesį įvyksiantiems vidurio kadencijos rinkimams, amerikiečių namų ūkiai susidūrė su sunkumais.

Tačiau tokios lengvatos galėtų apsunkinti pastangas neleisti Rusijai pelnytis iš naftos ir tokias pajamas naudoti karui Ukrainoje.

Trečiadienį S. Bessentas pridūrė, kad daugelis JAV sąjungininkų Persijos įlankos regione, taip pat kai kurios Azijos šalys paprašė suteikti valiutos apsikeitimo sandorių linijų.

„Apsikeitimo sandorių linijos, nesvarbu, ar jas teikia Federalinės rezervų sistema, ar Iždas, yra skirtos palaikyti tvarką dolerio finansavimo rinkose ir užkirsti kelią chaotiškam JAV turto pardavimui“, – įstatymų leidėjams sakė Iždo sekretorius.

Trečiasis Ukrainos armijos korpusas paneigė dar vieną Rusijos Federacijos Generalinio štabo ir Gynybos ministerijos teiginį, kad rusų kariuomenė visiškai kontroliuoja Luhansko sritį.

Trečiasis armijos korpusas apie tai paskelbė platformoje „Telegram“, kur taip pat įkėlė vaizdo įrašą.

„Naujausias Rusijos Federacijos pareiškimas apie Luhansko srities užėmimą yra melas: šios srities gyvenvietes kontroliuoja Trečiasis šturmo korpusas“, – pabrėžė kariškiai.

Trečiojo armijos korpuso paskelbtame vaizdo įraše užfiksuotos 3-iosios šturmo brigados dalinių vykdomos puolimo ir paieškos operacijos 3-iojo korpuso atsakomybės sektoriuje netoli Novojegorivkos kaimo Luhansko srityje.

„Štai – čia nėra nei okupacinių pajėgų, nei įsiskverbusių Rusijos karių. Mat tuos, kurie buvo aptikti, sėkmingai likvidavo 2-ojo mechanizuotojo bataliono kolonijos „Karakurt“ kovotojai“, – pažymėjo korpusas.

Korpusas taip pat pastebėjo, kad Rusijos Federacijos Generalinis štabas ir Gynybos ministerija ne kartą tvirtino „visiškai užėmę“ arba „įsitvirtinę“ visoje Luhansko srities teritorijoje. „Tačiau kiekvieną priešo teiginį „Troikos“ daliniai ir vėl paverčia niekais“, – teigė kariškiai.

„Novojegorivkos, Nadijos ir Hrekivkos gyvenvietes Luhansko srityje kontroliuoja Ukrainos kariai ir toliau gina 3-iosios šturmo brigados kovotojai“, – pabrėžė korpusas.

Kaip praneša „Ukrinform“, Rusijos Federacijos Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas dar kartą pareiškė, kad Rusijos kariai neva visiškai kontroliuoja Luhansko srities teritoriją. Ukraina šį teiginį paneigė.

Ukraina teigia, kad šiuo metu ginasi nuo Rusijos agresijos geriau nei bet kada anksčiau per pastaruosius metus. 

„Naudodami dronus, iki minimumo sumažinome rusų pranašumą karių skaičiumi“, – kalbėdamas su žurnalistais pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Dabartinė Ukrainos situacija mūšio lauke, be kita ko,  dėl sustiprintos oro gynybos „iš tikrųjų yra stipriausia arba solidžiausia“ per metus. 

Pasak A. Sybihos, Ukraina dabar geba atremti „iki 90 proc.“ atakų prieš šalies miestus.  Naujienų agentūros AFP atliktas Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų duomenų vertinimas taip pat rodo, kad pajėgos praėjusiais mėnesiais reguliariai perimdavo 80–90 proc. rusų dronų ir raketų.

Pasak analitikų, sustiprėjusios Kyjivo pozicijos priežastys yra Ukrainos pranašumas dronų srityje ir Rusijos kariuomenės komunikacijos problemos. Maskva pastaraisiais mėnesiais buvo atkirsta nuo JAV palydovinės sistemos „Starlink“ ir, be to, mėgino apriboti prieigą prie fronte plačiai naudojamos susirašinėjimo programėlės „Telegram“.

Remiantis AFP atlikta JAV karo studijų instituto (ISW) duomenų analize, Rusija fronte Ukrainoje kovo mėnesį pirmą kartą per pustrečių metų beveik nepasiekė teritorinių laimėjimų. Rusų pajėgos praėjusį mėnesį užėmė tik 23 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos. 

„Mums padėtis mūšio lauke reiškia mūsų derybinės pozicijos stiprinimą“, – pabrėžė A. Sybiha. 

Vokiečių ginkluotės koncernas „Rheinmetall“ iš Bundesvero gavo milijardinį užsakymą vadinamiesiems dronams kamikadzėms gaminti. Trečiadienį Knoblence pasirašyta preliminari sutartis, pranešė įmonė, kuria remiasi agentūra „Reuters“.

Pirmojo užsakymo pagal šią sutartį vertė siekia 300 mln. eurų. „FV-014“ sistemų pristatymas turėtų prasidėti 2027-ųjų pirmąjį pusmetį.

Šias dronais Bundesveras galės apsaugoti savo pajėgas bei greitai ir efektyviai naikinti kritinius taikinius, sakė „Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris. Sistemos pavadinimu „FV-014“ veikimo nuotolis yra iki 100 km. Ji turi maždaug 4 kg svorio kovinį užtaisą. Šis dronas, anot duomenų, iki 70 minučių gali išbūti ore, kad stebėtų taikinius prieš jiems smogdamas.

Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį preliminariai uždegė žalią šviesą 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai atblokavimui, o Vengrijai duotos 24 valandos galutiniam patvirtinimui, pranešė diplomatai.

Budapeštas pareiškė laukiantis, kol nafta atitekės naftotiekiu „Družba“, kai Kyjivas jį sutaisė po kelis mėnesius trukusio ginčo.

Kipras, pirmininkaujantis ES, pranešė, kad bloko 27 valstybių narių ambasadoriai susitarė pradėti „rašytinę procedūrą“ dėl galutinio patvirtinimo iki ketvirtadienio popietės.

Gitanas Nausėda socialiniame tinkle „X“ gyrė šį ilgai lauktą sprendimą.

„Europa pasiekia rezultatų, kai yra vieninga“, – parašė jis.

Sprendimas dėl paskolos priimtas Ukrainai paskelbus, kad naftotiekis jau paruoštas darbui. Šaltinis sakė, kad pumpavimas „Družba“ jau pradėtas. Bratislava ir Budapeštas savo ruožtu sakė, kad ketvirtadienį tikisi sulaukti naftos tiekimo pradžios.

Naftotiekis, kuriuo rusiška nafta tiekiama į Slovakiją ir Vengriją, apgadintas sausio pabaigoje per Rusijos ataką. Budapeštas ir Bratislava apkaltino Kyjivą tyčiniu tranzito stabdymu, o Vengrija blokavo ES paskolą, nors iš pradžių jai buvo pritarusi.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis išvakarėse patvirtino, kad būtini remonto darbai atlikti ir naftotiekis yra paruoštas darbui.

Didžiausia Vengrijos energetikos bendrovė „Mol“ teigė, kad Ukrainos naftotiekio atkarpos operatorė „Ukrtransnafta“ ją informavo, kad „žalios naftos priėmimas iš Baltarusijos per „Družbos“ naftotiekio sistemą Ukrainoje prasidėjo šiandien vidurdienį“.

Tai patvirtino ir Slovakijos ekonomikos ministrė Denisa Sakova, teigdama, kad tiekimas į Slovakiją turėtų būti atnaujintas iki ketvirtadienio ryto.

Ši paskola yra gyvybiškai svarbi lėšų stokojančiai Ukrainai per Rusijos invaziją, skirta padėti padengti šalies finansinius poreikius 2026–2027 metais, du trečdalius jos skiriant gynybai, o likusią dalį – biudžeto paramai.

Išmokėjimus planuojama pradėti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.

Vengrija ir Slovakija, neturinčios priėjimo prie jūros, buvo vienintelės ES narės, kurios iki sutrikimo vis dar gavo Rusijos žaliavinę naftą pietine naftotiekio atšaka. Šis maršrutas sudaro apie 86–92 proc. Vengrijos naftos importo ir beveik visą Slovakijos tiekimą.

Vengrijos energetikos bendrovė „Mol“ jau pateikė prašymus dėl pirmųjų naftos tranzito kiekių, kurie bus po lygiai paskirstyti Vengrijai ir Slovakijai, pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi neatskleistu šaltiniu.

Kadenciją baigiantis Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, kuris buvo laikomas palankiausiu Kremliui ES lyderiu, savo perrinkimo kampaniją grindė kaltinimais, esą Ukraina užsiima „energetiniu šantažu“.

Balandžio 20 dieną laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Antonio Costai V. Orbanas teigė, kad Vengrija yra pasirengusi „nedelsiant“ atšaukti veto, kai tik bus atnaujintas tranzitas.

Slovakijos užsienio reikalų ministras Jurajus Blanaras pareiškė, kad Bratislava taip pat pasirengusi patvirtinti 20-ąjį sankcijų Rusijai paketą, kuris buvo blokuojamas dėl ginčo, bet „tik tada, kai Rusijos nafta pasieks Slovakiją naftotiekiu „Družba“.

Ukraina siekia tiesioginių derybų tarp Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino, pareiškė ukrainiečių vyriausiasis diplomatas.

Potencialus viršūnių susitikimas pristatomas kaip būdas suteikti naują impulsą JAV vadovaujamoms pastangoms užbaigti daugiau nei ketverius metus trunkančią Rusijos invaziją į kaimyninę šalį.

Kyjivas paprašė Turkijos padėti surengti aukščiausiojo lygio derybas ir kreipėsi į kitas sostines kaip potencialias šeimininkes, sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, pridurdamas, kad Ukraina svarstytų bet kokią vietą, tik ne Rusiją ar Baltarusiją.

„Mes (...) pasisakome už (viršūnių) susitikimą dabar, kad suteiktume naują impulsą diplomatijai“, – žurnalistams sakė A. Sybiha. Jo pastabos buvo paskelbtos trečiadienį.

Pastaraisiais metais JAV tarpininkaujamose derybose tarp Maskvos ir Kyjivo delegacijų padaryta mažai pažangos, o sprendžiant esminius klausimus, tokius kaip keturių Ukrainos regionų, kuriuos Maskva bando užimti, bet nevisiškai kontroliuoja, ateitis, susitarimo nerandama.

Vašingtono dėmesiui dabar nukrypus į karą su Iranu, derybos yra faktiškai įšaldytos.

V. Zelenskis sutiko su besąlygiškomis paliaubomis, kurių reikalavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), tačiau V. Putinas atsisakė. Analitikai teigia, kad V. Putinas mano, jog laikas yra jo pusėje, kad Vakarų karinė ir finansinė parama išblės, o Ukrainos pasipriešinimas galiausiai žlugs.

Tuo tarpu sekinamasis karas tęsiasi maždaug 1 250 kilometrų ilgio fronto linijoje, kuri vingiuoja rytinėse ir pietinėse Ukrainos dalyse. Vakarų pareigūnai ir analitikai tvirtina, kad Rusija kas mėnesį patiria didelių nuostolių mūšio lauke – kalbama apie dešimtis tūkstančių karių, – ir tai lyginama su Pirmojo pasaulinio karo skerdynėmis.

Nepriklausomas mūšio lauko nuostolių ir to, kuri pusė turi pranašumą, patikrinimas yra neįmanomas.

Ukraina išvystė vietinę ginklų pramonę, kuri vis dažniau gamina ilgojo nuotolio dronus ir raketas, galinčias smogti giliai Rusijos teritorijoje. Ji nusitaikė į Rusijos naftos gavybos ir gamybos gamyklas, kurios aprūpina kariuomenę.

Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį ketina dėti pastangas atblokuoti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, Kyjivui pareiškus, kad jis sutaisė pažeistą naftotiekį, dėl kurio Vengrija buvo paskelbusi veto.

Kadenciją baigiantis Vengrijos nacionalistų lyderis Viktoras Orbanas, šį mėnesį pralaimėjęs rinkimus, ilgus mėnesius vilkino paskolos skyrimą kaip svertą ginče su Ukraina dėl Rusijos naftą pumpuojančio naftotiekio „Družba“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Kyjivas baigė taisyti per Rusijos smūgį nukentėjusį naftotiekį, ir paragino ES uždegti žalią šviesą labai reikalingai paskolai.

Tačiau Budapeštas pareiškė, kad prieš atšaukdamas savo veto laukia, kol nafta vėl pradės tekėti.

Vienas Ukrainos pareigūnas trečiadienio rytą naujienų agentūrai AFP sakė, kad nafta į Vengriją ir Slovakiją turėtų pradėti tekėti „per kelias valandas“.

Vėliau trečiadienį Briuselyje posėdžiaujančių 27 bloko valstybių narių ambasadorių turėtų būti paprašyta galutinai pritarti paskolai.

Tuomet Vengrija turėtų per kelias valandas raštu pritarti arba paprieštarauti šiam patvirtinimui.

Ambasadoriai taip pat turėjo svarstyti galimybę patvirtinti naują sankcijų Rusijai paketą, kurį stabdė šis ginčas.

Triuškinamas Rusijai draugiško V. Orbano pralaimėjimas rinkimuose po 16 metų valdžioje pakurstė viltis, kad paskola bus atblokuota.

Tačiau ES pareigūnai yra teigę manantys, kad gali tekti palaukti, kol gegužę pradės dirbti jo proeuropietiškas įpėdinis Peteris Magyaras, kad ji būtų patvirtinta.

Ginčas su Vengrija stabdė ES paramą Ukrainai tokiu metu, kai Jungtinės Valstijos iš esmės nutraukė paramą Kyjivui ir sušvelnino sankcijas Rusijos naftai vykstant karui Irane.

Ukrainai reikia ES lėšų, kad užlopytų gresiančias biudžeto skyles, tačiau jai pavyko užsitikrinti pakankamai pinigų iš kitų rėmėjų, kol Budapeštas vilkino paskolos skyrimą.

Vengrija ir Slovakija – vienos labiausiai Kremliui prijaučiančių ES valstybių narių – kaltino Kyjivą vilkinant remonto darbus.

V. Zelenskis neslepia savo griežto nepritarimo tam, kad kai kurios ES narės vis dar perka Rusijos naftą ir dujas – svarbų Maskvos pajamų šaltinį, skirtą finansuoti daugiau nei prieš ketverius metus pradėtą invaziją.

Ukrainos lyderis antradienį taip pat paragino ES žengti į priekį su ilgai atidėliojamu 20-uoju sankcijų Rusijai paketu.

Slovakija, kuri kartu su Vengrija stabdė sankcijas, antradienį pareiškė, kad atšauks savo veto, kai tik bus atnaujintas naftos tiekimas.

Ukraina paragino būsimą Bulgarijos premjerą Rumeną Radevą, pasisakantį už dialogą su Maskva, nesužlugdyti Europos Sąjungos (ES) paramos Kyjivo vyriausybei. 

ES kritiko savaitgalį parlamento rinkimus laimėjusią R. Radevo partiją, Kremlius palankiai įvertino rezultatus. Tai sukėlė nuogąstavimų, kad R. Radevas gali pakeisti kadenciją baigiantį Vengrijos vadovą Viktorą Orbaną kaip pagrindinis bloko paramos Ukrainai priešininkas. 

R. Radevas prieštarauja, kad Bulgarija siųstų ginklus Ukrainai, kitaip nei dauguma kitų NATO šalių, tačiau pareiškė, kad nenaudos savo šalies veto teisės ES sprendimams stabdyti. 

Trečiadienį Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha žurnalistams sakė norintis remtis prielaida, kad su Bulgarija bus išsaugoti geri kaimyniški santykiai.

Jis pridūrė, kad Kyjivas tikisi, jog Bulgarijos pozicija išliks nuosekli visokeriopai remiant Ukrainą – nuo teritorinio vientisumo iki narystės Europos Sąjungoje. 

Kyjivui palengvėjo, kai V. Orbanas šį mėnesį pralaimėjo rinkimus ir buvo priverstas pasitraukti iš valdžios. Dabar Ukraina tikisi, labai būtinai reikalinga 90 mlrd. eurų ES paskola bus atblokuota ir Briuselis imsis griežtesnių sankcijų Rusijai. 

Maskva sveikino R. Radevo išrinkimą. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad Rusija palankiai vertina jo siekį sušildyti santykius su Maskva.

Ginkluotam užpuolikui Kyjive nužudžius septynis žmones, Ukrainoje kilo diskusijos apie tai, kam turėtų būti leidžiama nešiotis ginklus, ir nemažai žmonių reikalauja švelninti griežtus šalies ginklų įstatymus.

Maskvoje gimusio ir Rytų Ukrainoje gyvenusio šaulio, kuris šeštadienį sostinėje prie prekybos centro šaudė iš registruoto ginklo, motyvas lieka neaiškus.

Praėjus kelioms dienoms, šoką pakeitė pyktis dėl to, kad du teisėsaugos pareigūnai, kurie vėliau buvo nušalinti nuo pareigų, akivaizdžiai pabėgo iš įvykio vietos. Pasigirdo raginimų leisti ukrainiečiams gintis patiems.

„Nežinau, kiek dar nekaltų žmonių turės mirti, kol visi supras realybę, su kuria šiandien susiduriame“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė parlamento Vidaus saugumo komiteto narė Oleksandra Ustinova.

Ginklų laikymo taisyklės Ukrainoje yra griežtos. Trumpieji šaunamieji ginklai de facto yra uždrausti, o licencijos kitiems didesnio kalibro ginklams, pavyzdžiui, medžiokliniams šautuvams, išduodamos pagal griežtus kriterijus.

Šveicarijoje įsikūrusios analizės grupės „Small Arms Survey“ vertinimu, ginklų turi mažiau nei 10 proc. Ukrainos namų ūkių.

Gruodį paskelbtoje ataskaitoje grupė rašė, kad 2022 metais prasidėjusi Rusijos invazija nesukėlė didelio civilių turimų šaunamųjų ginklų skaičiaus augimo Ukrainoje.

Rusijai įsiveržus, pareigūnai ukrainiečiams išdalijo tūkstančius šaunamųjų ginklų, o vėliau sugriežtino kontrolės mechanizmus ir suintensyvino konfiskavimą, nurodė „Small Arms Survey“.

„Kuo mažiau ginklų“

Tačiau kitoje apklausoje taip pat teigiama, kad apie 42 proc. Ukrainos vyrų, kurie šiuo metu neturi šaunamojo ginklo, norėtų jį turėti.

Kai kurios moterys taip pat teigė, kad ginkluotos jaustųsi geriau.

„Niekas nesuteikia tokio saugumo jausmo, kaip žinojimas, kad turi kuo apsiginti“, – šią savaitę socialiniame tinkle „Instagram“ rašė buvusi karo medikė Kateryna Haluška.

„Šiuo atžvilgiu niekas taip nenuvilia, kaip tai, kad nėra vieningo įstatymo dėl civilių šaunamųjų ginklų, savigynos ir griežtesnės licencijavimo sistemos priežiūros“, – pridūrė ji.

Dieną prieš Rusijai 2022-aisiais įsiveržiant į Ukrainą, parlamentas pritarė įstatymų projektams, reglamentuojantiems civilių šaunamųjų ginklų turėjimą ir jų naudojimą savigynai. Vis dėlto galiausiai jie nebuvo priimti.

Pagrindinis šių įstatymų projektų autorius, valdančiosios partijos parlamentaras Ihoris Frisas teigė, kad šaudynių Kyjive galėjo ir nebūti, jei civiliams būtų buvę leista nešiotis ginklus.

Jis naujienų agentūrai AFP sakė, kad potencialius nusikaltėlius nuo veiksmų gali atgrasyti žinojimas, jog civiliai gali būti ginkluoti.

„Kita vertus, šiuo metu kariaujame. Daug žmonių yra gana įtemptos emocinės būsenos. Svarstyti galimybę nešiotis tokius ginklus tikrai galima, bet tik numatant tam tikrą pereinamąjį laikotarpį“, – pridūrė I. Frisas.

Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka po šaudynių pareiškė, kad diskusijos dėl ginklų turėjimo bus atnaujintos.

Ne visi sutinka, kad daugiau ginklų yra gerai.

Parlamentarė Ina Sovsun socialiniame tinkle „Instagram“ rašė, kad „tikrai keista“ diskutuoti apie platesnį ginklų prieinamumą, kai šaulio ginklas buvo oficialiai registruotas.

„Noriu, kad aplink mano vaiką būtų kuo mažiau ginklų, bet kartu noriu, kad prireikus atsirastų policijos pareigūnų, galinčių jį apsaugoti“, – rašė ji.

Per naujausias kariaujančių šalių dronų atakas Rusijoje ir Ukrainoje žuvo keturi žmonės, įskaitant vieną vaiką, trečiadienį pranešė pareigūnai. 

Diplomatinėms deryboms įstrigus ir nė vienai šaliai nepasiekus proveržio fronte, Maskva ir Kyjivas sustiprino ilgojo nuotolio dronų atakas, kasnakt šaudo viena į kitą spiečius nepilotuojamų orlaivių su sprogmenimis. 

Per naktinį Ukrainos dronų smūgį Vidurio Rusijos Syzranės mieste, kuriame yra viena geriausių šalies oro pajėgų mokyklų, žuvo du žmonės. 

„Syzranėje per priešo drono ataką žuvo du žmonės – suaugusi moteris ir vaikas“, – socialiniuose tinkluose pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas. 

Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos pateiktose nuotraukose matyti iš dalies sugriuvęs keturių aukštų daugiabutis ir nuolaužas šalinantys gelbėtojai. 

Ukrainoje Rusijos dronai pražudė du žmones Charkivo ir Zaporižios fronto rajonuose, pranešė vietos pareigūnai. 

Rusija teigė per naktį perėmusi 155 Ukrainos dronus. 

Ukraina pranešė, kad Rusija paleido 215 dronų, 189 iš jų buvo perimti. 

Rusijai 2022 m. vasarį įsiveržus į Ukrainą, žuvo dešimtys tūkstančių civilių. Per JAV tarpininkautas derybas nepavyko priartinti šalių prie susitarimo, derybos jau kelias savaites įšaldytos dėl karo Artimuosiuose Rytuose.

Suomija imasi priemonių apsaugoti savo Baltijos jūros pakrantę nuo „didelio“ naftos išsiliejimo pavojaus, kurį kelia Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivai – ji ketina įrengti nuolatinę naftos užtvarų tvirtinimo sistemą, trečiadienį pranešė Suomijos fondas.

Šalis ne kartą išreiškė nuogąstavimus dėl galimo didelio naftos išsiliejimo Baltijos jūroje iš Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivių – senstančių ir dažnai neapdraustų laivų, naudojamų siekiant apeiti Vakarų sankcijas Maskvai.

Suomijos įlankos salyne, ant jo rytinių salų pakrantės uolų, bus pritvirtinti žiedai, prie kurių, esant reikalui, bus galima greitai pritvirtinti naftos surinkimo užtvaras, teigiama Baltijos jūros apsaugos srityje besispecializuojančio Johno Nurmineno fondo pranešime.

Užtvaros galėtų sulaikyti naftą, jai dar iki pasiekiant krantą ar jautrias ekosistemas.

Fondas kartu su Suomijos valdžios institucijomis pradeda projektą „Bolt it for the Baltic Sea!“ („Sutvirtinkime Baltijos jūros saugumą!“).

„Šiuo metu Suomijos įlankoje yra didelė aplinkosauginės katastrofos rizika dėl anomalijų, aptinkamų komercinės laivybos navigacijos sistemose“, – teigė Suomijos įlankos pakrančių apsaugos gelbėjimo operacijų vadovas Jukka Pekka Lumilahti.

„Salyne įrengti tvirtinimo taškai žymiai paspartina taršos kontrolės operacijas“, – sakė jis.

Dėl dažnų GPS signalų trikdžių regione laivams sunkiau naviguoti, o „šešėlinio laivyno“ laivai, kaip žinoma, išjungia savo AIS sekimo sistemas.

Fondo teigimu, neseniai surengtos Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos naftos uostus Primorską ir Ust Lugą, esančius Suomijos įlankos gale, padidino naftos išsiliejimo riziką.

„Šešėlinio laivyno“ tanklaivio susidūrimas ar užplaukimas ant seklumos galėtų baigtis tūkstančių tonų žalios naftos išsiliejimu į vandenį, o tai turėtų pražūtingų pasekmių trapioms ekosistemoms.

Europos Sąjunga (ES) iki birželio mėnesio pateiks siūlymą apriboti įvažiavimą Ukrainoje kariavusiems Rusijos kariams, teigia bloko vyriausioji diplomatė Kaja Kallas, kurią cituoja naujienų portalas „Kyiv Post“.

Kalbėdama po Užsienio reikalų tarybos posėdžio, K. Kallas pranešė apie ES rengiamas naujas priemones, kurios bus taikomos Rusijos kare prieš Ukrainą dalyvavusiems rusams.

„Galiausiai iki birželio mėnesio Europos Vadovų Tarybos susitikimo pateiksime pasiūlymus apriboti buvusių Rusijos karo dalyvių atvykimą į Europos Sąjungą“, – sakė ji.

Šį ES planą pasveikino Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

„Tai savalaikis ir sveikintinas žingsnis, kuris parodys kiekvienam rusui, kad pasirašydami sutartį kovoti nusikalstamame agresijos kare prieš Ukrainą, jie taip pat pasirašo draudimą atvykti į Europą“, – platformoje „X“ rašė jis.

Pasak A. Sybihos, šis žingsnis yra teisingas, nes tiems, kurie „kariauja siekdami pakenkti Europai ir Europos valstybėms“, neturėtų būti leidžiama ten keliauti.

Ukrainos užsienio reikalų ministras paragino visas ES valstybes nares paremti šią iniciatyvą.

K. Kallas taip pat minėjo, kad po Viktoro Orbano šešiolikos metų valdymą užbaigusių Vengrijos parlamento rinkimų ES jaučiamas naujas postūmis, ir teigė tikinti, kad 90 mlrd. eurų paskolų paketas Ukrainai gali būti patvirtintas jau per artimiausias 24 valandas. 

Pasak „Kyiv Post“, ES šalių užsienio reikalų ministrai taip pat atnaujino diskusijas dėl 20-ojo sankcijų paketo ir anksčiau blokuotų sprendimų persvarstymo.

Nuo antradienio vakaro Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 189 iš 215 Rusijos okupantų paleistų dronų, „Telegram“ kanale pranešė  Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.

Nuo antradienio 18 val. priešas paleido 215 kovinių dronų, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitų tipų nepilotuojamų orlaivių iš Kursko, Oriolo, Briansko, Milerovo, Primorsko-Achtarsko ir Šatalovo Rusijoje ir Čaudos laikinai okupuotame Kryme. Apie 140 iš jų buvo „Shahed“ tipo dronai. 

Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės kovos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. 

Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio 8 val. oro gynyba Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba nuslopino 189 dronus. 13 vietų užregistruoti 24 bepiločių orlaivių pataikymai, šešiose vietose nukrito nuolaužos. Ataka tęsėsi, oro erdvėje vis dar skraidė priešo dronai. 

Anksčiau pranešta, kad naktį Rusijos dronas puolė geležinkelio rūšiavimo aikštelę Zaporižios-Livės stotyje ir pražudė traukinio mašinisto padėjėją.

Ukrainos Zaporižios srityje per rusų atakas vienas žmogus žuvo, o dar aštuoni buvo sužeisti, trečiadienį pranešė srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas.

Jo įrašuose platformoje „Telegram“ sakoma, kad vienas žmogus žuvo, o dar vienas buvo sužeistas per trečiadienio ryto smūgius srities transporto infrastruktūrai.

Ukrainos vicepremjeras Oleksijus Kuleba „Telegram“ parašė, kad smūgis buvo suduotas Zaporižios-Livės geležinkelio stoties vagonų rūšiavimo vietai ir kad žuvo mašinisto padėjėjas, o mašinistas buvo sužeistas.

Septyni žmonės buvo sužeisti per antradienio vakaro smūgius Zaporižios rajone.

Taip pat nurodoma, kad per parą rusai sudavė 511 smūgių 35 šios pietrytinės srities gyvenvietėms ir kad gauti 124 pranešimai apie apgadintus būstus, automobilius ir infrastruktūros objektus.

Tuo metu Dnipropetrovsko srities administracijos vadovas Oleksandras Hanža per „Telegram“ pranešė, kad praėjusią naktį rusams atakavus Dniprą, mieste kilo keli gaisrai.

Ukrainos oro pajėgos trečiadienį „Telegram“ paskelbė, kad Rusija praėjusią naktį į Ukrainą paleido 215 dronų, kurių 189 buvo numušti.

Per didelio masto naktinę Rusijos dronų ataką Ukrainos Odesos srityje buvo apgadinta uosto infrastruktūra, „Telegram“ kanale pranešė Odesos srities administracijos vadovas Olehas Kiperis. 

Jis teigė, kad naktį priešas vėl surengė didžiulę dronų ataką regione, taikėsi į uosto infrastruktūrą. 

Nepaisant aktyvių oro gynybos operacijų, padaryta žala uosto įrenginiams. Aukų nebuvo. Gaisrus greitai užgesino gelbėjimo tarnybos, pastangos likviduoti jų padarinius tęsiamos. 

Rusija ir anksčiau koviniais dronais puolė uosto ir pramonės infrastruktūrą Odesos srityje. Per ataką balandžio 18 d. nukentėjo administracijos pastatai, sandėliai, autobusai ir saugyklos, vienas žmogus buvo sužeistas.

Dėl sankcijų Rusijos Federacijai trūksta mažųjų aviacijos orlaivių, todėl ji vėl pradeda eksploatuoti susidėvėjusią įrangą, pranešė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba.

„Rusija nusprendė atgaivinti kukuruznikus (taip šnekamąja kalba vadinami sovietinio žemės ūkio orlaiviai An-2). Sibiro aviacijos tyrimų institutas pasiūlė iš sandėlių susigrąžinti apie 700 orlaivių AN-2, kad būtų užpildyta katastrofiška spraga šalies lengvosios aviacijos sektoriuje. Alternatyvų nebėra: sankcijos nutraukė prieigą prie naujų technologijų, žlugo abu vietos importo pakeitimo projektai, o be oro susisiekimo maždaug 60 proc. Rusijos teritorijos, kur nėra nei kelių, nei geležinkelių, yra iš esmės atkirsta nuo likusios šalies dalies“, – sakoma pranešime. 

Dar praėjusio amžiaus penktąjį dešimtmetį suprojektuoti An-2 dešimtmečius buvo naudojami mažojoje aviacijoje – iš pradžių Sovietų Sąjungoje, o vėliau Rusijoje. Keliose šalyse, įskaitant Ukrainą, Lenkiją ir Kiniją, buvo pagaminta daugiau nei 17 tūkst. lėktuvų, dauguma jau seniai nebenaudojami arba atiduoti į metalo laužą. 

Žvalgybos duomenimis, šiuo metu Rusijoje aktyviai eksploatuojami tik 249 orlaiviai, o dar 276 yra įtraukti į DOSAAF sąrašą. 

Nuo 2024 m. Rusija sustabdė senų orlaivių eksploatavimo nutraukimą ir grąžino į orą 16 lėktuvų. Keleivių saugumas nėra svarbus veiksnys, sakoma pranešime.

Ukrainos žvalgybos teigimu, „šiuolaikiniai“ pakaitalai patyrė virtinę nesėkmių. Lėktuvo „Baikal“, turėjusio Rusijos parke pakeisti Ukrainos AN, sertifikavimas nuolat atidedamas nuo 2023 m., techninės ir finansinės problemos neleidžia nustatyti realios datos. Antrasis projektas – TVS-2MS, esminis to paties AN-2 atnaujinimas, sukurtas be vyriausybės finansavimo ir pripažintas techniškai sėkmingu, – Rusijoje buvo uždarytas. Mongolijos bendrovė MUNKH AERO šalyje eksploatuos šiuos lėktuvus, bet su amerikietiškais varikliais.

Varikliai ir toliau yra pagrindinė kliūtis atkurti 700 saugomų lėktuvų. Yra dvi galimybės, abi problemiškos: dėl sankcijų nėra amerikietiškų variklių, o rusiški TVD-10B egzistuoja daugiausia tik popieriuje, jų masinės gamybos perspektyvas ekspertai apibūdina kaip „labai neaiškias“. 

Jei Baikalo projektas vėl bus atidėtas, o variklių problema liks neišspręsta, atokių Rusijos regionų gyventojams pasiekti civilizaciją teliks arklių traukiamu transportu, teigia ukrainiečių žvalgyba. 

Anksčiau Švedijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos vadovas Thomasas Nilssonas sakė, kad žvalgybos duomenys rodo, jog Rusija manipuliuoja ekonomikos statistika, siekdama suklaidinti Ukrainos Vakarų sąjungininkes, kad šios patikėtų, jog jos ekonomika gali atlaikyti karo išlaidų ir sankcijų naštą.

Rusijos pajėgos smūgiavo į transporto infrastruktūrą Zaporižioje, žuvo vienas vyras ir dar vienas asmuo buvo sužeistas, „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.

„Dėl priešo smūgio transporto infrastruktūrai žuvo vienas žmogus. Dar vienas asmuo buvo sužeistas“, – sakoma pranešime. 

Pranešta, kad Rusijos kariuomenė taip pat smogė Novomykolajivkos kaimui Zaporižios srityje, sužeisti septyni žmonės.

Rusijos pajėgos taip pat puolė infrastruktūros objektą Charkive, panaudojusio „Molnija“ tipo nepilotuojamą orlaivį, bet aukų nebuvo, „Telegram“ kanale pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.  

Charkivo centrr Rusijos kovinis dronas pataikė į administracinį pastatą.

Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai kare prieš Ukrainą nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. balandžio 22 d. pasiekė apie 1 321 450 karių, įskaitant 1 140 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos pajėgos sunaikino 11 885 Rusijos tankus (+1), 24 436 šarvuotąsias kovos mašinas (+7), 40 516 artilerijos sistemų (+38), 1 749 reaktyvines salvinės ugnies sistemas, 1 350 oro gynybos sistemų ir 4 549 kruizines raketas. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 435 lėktuvų, 350 sraigtasparnių, 251 489 bepiločių orlaivių (+1 026), 33 laivų, 2 povandeninių laivų, 90 925 automobilių ir degalų cisternų (+162) bei 4 132 specialiosios technikos vienetų.

Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.