Rusijoje dėl „išorinio poveikio“ apgadintas traukinys, sužeistas mašinistas ir sustabdytas traukinių eismas
Rusijos Samaros srityje, Račeikos–Belašeikos ruože, dėl „išorinio poveikio“ buvo apgadintas keleivinio traukinio Nr. 66 Maskva–Toljatis lokomotyvas ir pirmasis vagonas, pranešė Kuibyševo geležinkeliai, informuoja portalas „Meduza“.
Sužeistas traukinio mašinistas. Keleiviai nenukentėjo. Traukinių eismas šiame ruože buvo sustabdytas. Dėl incidento vėluoja du keleiviniai traukiniai: Nr. 16 Maskva–Samara ir Nr. 10 Maskva–Samara.
Apie incidentą taip pat pranešė Samaros gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas. Pasak jo, traukinys buvo apgadintas Samaros ir Uljanovsko sričių pasienyje. Jis nepatikslino, kas įvyko.
Zelenskis pranešė apie JAV pasiūlymą: ruošiamasi trišaliam susitikimui su Rusija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasiūlė surengti trišalį Ukrainos, JAV ir Rusijos susitikimą techniniu lygmeniu. Kyjivas laukia amerikiečių pasiūlymų dėl susitikimo datos, o jo vieta Vašingtonas pasiūlė Jungtinius Arabų Emyratus.
Moldovoje aptiktos dar vieno drono „Geran-4“ nuolaužos
Moldovos policija ant kai kurių ketvirtadienio, rugsėjo 24-osios, vakarą Bričenio rajone aptikto drono dalių rado žymėjimą „Geran-4“, remdamasi leidiniu „NewsMaker“ pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.
Teisėsaugos pareigūnų duomenimis, dronas sprogo maždaug 10 metrų aukštyje už Bričenio rajono Kotiudženio kaimo gyvenamosios teritorijos ribų, susidūręs su medžiais. Sprogimo banga apgadino medžius maždaug 25 metrų spinduliu.
Bepiločio orlaivio kritimo vietoje tarnybos aptiko stiklo pluošto korpuso nuolaužų, elektronikos komponentų, kabelių ir maitinimo sistemos elementų, taip pat sparnų dalių su žymėjimu „Geran-4“ ir varomąją sistemą – iš dalies apgadintą turboreaktyvinį variklį.
Visos rastos orlaivio dalys perduotos ekspertizei. Moldovos policija pranešė, kad įvykio vietoje kitų pavojingų įtaisų ar sprogmenų nerasta.
Moldovos pasieniečiai drono nuolaužas aptiko ketvirtadienio, rugsėjo 24-osios, vakarą, maždaug už 1,7 km nuo valstybės sienos. Anksčiau tą pačią dieną šalies Gynybos ministerija pranešė, kad prieš kelias valandas Moldovos oro erdvę neteisėtai kirto keturi oro objektai.
Nuo 2022 m. pradžios Moldovos gynybos institucijos iš viso užfiksavo 81 neteisėto įvairių orlaivių skrydžio virš šalies teritorijos atvejį.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, ketvirtadienio, rugsėjo 24-osios, rytą dviejų netoli sienos su Ukraina esančių rajonų gyventojai pranešė girdėję sprogimus, o vėliau policija aptiko dronų nuolaužų.
Netoli Moldovos Floreščio rajono Černicos gyvenvietės buvo aptikta drono nuolaužų su Rusijos Federacijos naudojamam dronui „Gerbera“ būdingais elementais.
„Politico“: Šveicarijos referendume dėl neutralumo spręsis ir sankcijų Rusijai likimas
Šveicarijos rinkėjai sekmadienį referendume spręs, ar konstitucijoje įtvirtinti griežtesnę šimtmečius puoselėjamo šalies neutralumo sampratą. Pritarus iniciatyvai, Šveicarija iš esmės nebegalėtų taikyti sankcijų Rusijai, nebent jas patvirtintų Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba, kurioje Maskva turi veto teisę, praneša „Politico“.
Bernui taip pat būtų užkirstas kelias kariniu požiūriu bendradarbiauti su tokiu aljansu kaip NATO, nebent pati Šveicarija būtų užpulta arba jai grėstų neišvengiamas išpuolis.
Rusija atvirai parėmė šią iniciatyvą.
„Tai nėra balsavimas prieš neutralumą – neutralumas sulaukia labai didelio palaikymo. Sprendžiama, ką neutralumas reiškia“, – leidiniui „Politico“ sakė Berno universiteto Europos politikos profesorius ir „LeeWas“ apklausų ekspertas Fabio Wasserfallenas.
Tačiau šis referendumas svarbus ne tik šiai Alpių valstybei, pabrėžia „Politico“. Referendumas kelia klausimą, kiek valstybė gali išlikti neutrali dabartinėmis Europos saugumo sąlygomis, kai Rusija kariauja prieš Ukrainą, o tradiciniam Senojo žemyno pasikliovimui JAV saugumo garantijomis kyla grėsmė.
Atkreipiamas dėmesys, kad kitos neutralios valstybės, pavyzdžiui, Austrija ir Airija, siekia didinti išlaidas gynybai ir stiprinti ryšius su NATO.
Pagal dabartinę tvarką nuolatinis Šveicarijos neutralumas pripažįstamas tarptautinėje teisėje, tačiau Bernas gali savo nuožiūra spręsti, kaip įgyvendinti platesnę neutralumo politiką, ir galiausiai turi suverenią teisę šį statusą pakeisti arba jo atsisakyti.
Nors Šveicarijos vyriausybei draudžiama dalyvauti valstybių tarpusavio karuose ar teikti karinę paramą, ji gali spręsti, ar taikyti ekonomines sankcijas ir bendradarbiauti su kariniais aljansais prie jų neprisijungiant.
„Šiuo metu vyriausybė turi šiokią tokią veiksmų laisvę ir ja naudojasi. Šiame referendume sprendžiama, ar žmonės mano, kad tai gerai, ar neutralumui turėtų būti nustatytos griežtesnės ribos“, – sakė F. Wasserfallenas.
Šis lankstumas sulaukė kritikos po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Nuo 2022 m. vasario Šveicarijos vyriausybė iš esmės perėmė Europos Sąjungos (ES) sankcijas Maskvai, o tai sukėlė griežtesnio neutralumo aiškinimo šalininkų nepasitenkinimą.
Iš šio nepasitenkinimo ir kilo referendumo iniciatyva. Ją iškėlė nacionalinė konservatyvi organizacija „Už Šveicariją“ (vok. „Pro Schweiz“), glaudžiai susijusi su dešiniąja Šveicarijos liaudies partija (SVP). Vienas pagrindinių iniciatyvos sumanytojų yra milijardierius ir buvęs Šveicarijos Federalinės Tarybos narys Christophas Blocheris.
Šveicarijos vyriausybė šiam pasiūlymui nepritaria. Jam prieštarauja ir visos pagrindinės politinės partijos, išskyrus SVP.
Šį mėnesį atliktos apklausos taip pat parodė, kad iniciatyvai nepritaria beveik du trečdaliai rinkėjų, priduria „Politico“.
Per Rusijos puolimą Odesoje vienas žmogus žuvo ir vienas buvo sužeistas
Penktadienio rytą per Rusijos puolimą Odesoje vienas žmogus žuvo, dar vienas buvo sužeistas, pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
„Priešas puolė miestą. Apgadinti privatūs gyvenamieji namai“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė S. Lysakas.
Pasak jo, per Rusijos ataką vienas žmogus žuvo. Dar vienas vyras buvo sužeistas ir paguldytas į ligoninę. Jo būklė vidutinio sunkumo.
Taip pat apgadinta infrastruktūra.
Anksčiau pranešta apie 17 privačių namų, apgadintų per Rusijos puolimą Odesos Kyjivo rajone.
Smūgiai Ukrainos pasienio punktams ir dronai virš NATO šalių – ne atsitiktinumas: ISW atskleidė Kremliaus strategiją
Smūgiai pasienio kontrolės punktams Vakarų Ukrainoje, dronai virš Moldovos ir Rumunijos bei evakuacija Lenkijoje – tai ne atsitiktinumų virtinė, o bendra Kremliaus strategija, rašoma Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.
Naktį į rugsėjo 24-ąją per kombinuotą Rusijos oro ataką buvo smogta Černivcių sričiai. Keturi Rusijos bepiločiai praskrido virš Bukovinos ir taikėsi į pasienio kontrolės punktus prie Moldovos ir Rumunijos sienų. Tris jų numušė Ukrainos oro gynyba, o dar vienas nuskrido toliau – Rumunijos Sučavos apskrities link.
Tuo pat metu Rusijos bepiločiai pažeidė kaimyninių šalių oro erdvę. Moldovoje Černikos gyvenvietėje nukrito „Gerbera“ tipo dronas.
Rumunijoje neatpažintas skraidantis objektas šalies oro erdvėje išbuvo keturias minutes ir nukrito netoli Solkos. Geolokaciniai vaizdo įrašai patvirtino, kad tai taip pat buvo Rusijoje pagamintas „Gerbera“ tipo dronas.
Lenkijoje dėl Rusijos atakų netoli Ukrainos ir Lenkijos sienos iš Zosino ir Dorohusko pasienio kontrolės punktų prevenciškai 30 minučių buvo evakuoti darbuotojai ir civiliai.
ISW analitikai pažymi, kad tiek tyčiniai, tiek „atsitiktiniai“ Moldovos ir NATO valstybių oro erdvės pažeidimai yra sąmoningas Kremliaus bandymas paversti sienų pažeidimus įprastu reiškiniu, vis dažniau kartojant tokius incidentus.
Ekspertų vertinimu, artimiausiu metu Rusijos jėgos veiksmai prieš Europą gali gerokai suintensyvėti.
Pietų Korėja įsiuto ant Zelenskio
Pietų Korėja apkaltino Ukrainą atskleidus slaptą informaciją apie dviejų Šiaurės Korėjos karo belaisvių perdavimą, rašoma „Telegram“ kanale UNIAN.
Ukraina svarsto galimybę eksportuoti žemės ūkio produkciją per Baltijos jūros uostus
Ukraina svarsto galimybę eksportuoti žemės ūkio produkciją per Baltijos jūros uostus, tačiau kliūtimi tebėra didelės logistikos išlaidos, skelbia Ukrainos portalas „Evropeiska Pravda“, remdamasis Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministerija.
Trečiadienį eksporto klausimą aptarė Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministras Tarasas Vysockis ir Estijos regioninių reikalų ir žemės ūkio ministras Hendrikas Johannesas Terrasas (Hendrikas Johanesas Terasas).
„Apie 70 proc. žemės ūkio ir maisto pramonės produkcijos reikia tiekti užsienio rinkoms. Daugiau nei 90 proc. žemės ūkio produkcijos buvo eksportuojama per Juodosios jūros uostus. Rusijos atakos prieš civilinius laivus ir uostų infrastruktūrą kelia rimtą grėsmę Ukrainos ekonomikai ir tarptautinių maisto tiekimo grandinių stabilumui. Mes plėtojame alternatyvius maršrutus, tačiau jų galimybės yra ribotos“, – pareiškė T. Vysockis.
Šiuo metu alternatyvūs maršrutai užtikrina apie 44 proc. reikalingų žemės ūkio produkcijos eksporto apimčių. Ukraina mato galimybę padidinti šį rodiklį iki 50 proc., visų pirma pasinaudojant Baltijos jūros uostais. Tačiau pagrindine kliūtimi tebėra didelės logistikos išlaidos. Naudojantis Baltijos jūros maršrutu, vienos tonos ukrainietiškų grūdų transportavimo kaina padidėja maždaug 100 JAV dolerių. Tokiomis sąlygomis Ukrainos žemės ūkio produktų gamintojai negali savarankiškai padengti tranzito per Gdansko, Liepojos, Klaipėdos ar Hamburgo uostus išlaidų, pažymi Ukrainos žemės ūkio politikos ir maisto ministerija.
Ukrainos vertinimu, per Baltijos jūros uostus potencialiai galima eksportuoti iki 20 mln. tonų grūdų. Norint kompensuoti papildomas logistikos išlaidas, reikia pritraukti nuo 1,5 iki 2 mlrd. JAV dolerių. Ukraina jau kreipėsi į Europos Sąjungą ir kitus tarptautinius partnerius su pasiūlymu suteikti finansinę paramą šiam skirtumui padengti.
Rytą Rusija dronais puolė Zaporižią: sužeistas vienas žmogus, užsidegė medicinos centras
Rugsėjo 25-osios rytą Rusijos dronai puolė Zaporižią, per ataką buvo sužeistas vienas žmogus, užsidegė medicinos centras, apgadinti pastatai ir transporto priemonės.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Zaporižios srities gynybos tarybos vienas iš pirmininkų Ivanas Fedorovas.
Pasak jo, buvo apgadintas medicinos centro pastatas. Buvo pažeistos jo konstrukcijos ir jis užsidegė. Vienas žmogus patyrė nesunkius sužalojimus.
Rusai taip pat smogė greitosios medicinos pagalbos transporto priemonėms. Žmonės nenukentėjo.
Be to, buvo apgadinti negyvenamieji pastatai ir garažų bendrijoje buvę automobiliai. Taip pat išdužo gyvenamojo pastato langai.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1590 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 25 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 525 570 karių, iš kurių 1 590 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 369 priešo tankus (+2), 25 415 šarvuotųjų kovos mašinų (+13), 50 275 artilerijos sistemas (+35), 2 157 raketų paleidimo sistemas (+3), 1 669 oro gynybos sistemas, 443 karo lėktuvus (+1), 356 sraigtasparnius, 2 736 antžeminių robotų sistemas (+9), 532 575 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 223), 5 118 sparnuotųjų raketų (+7), 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 153 152 transporto priemones ir kuro cisternas (+370), 4 741 specialios paskirties įrangos vienetą (+1).
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.
CŽA įspėjimas apie Rusijos planuojamą ataką sukėlė nerimą Europoje: sureagavo ir Macronas
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paneigė žiniasklaidos pranešimus, esą JAV žvalgyba įspėjo Prancūziją apie galimą Rusijos dronų ataką iš Viduržemio jūros.
Sočyje dygsta nauji Putino rūmai: statyboms skiriamos milžiniškos sumos
Rusijos vadovo Vladimiro Putino rezidencija Sočyje buvo iš dalies nugriauta. Tačiau jos vietoje baigiamos plataus masto naujos rezidencijos statybos. Apie tai praneša „RBC-Ukraina“.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 267 iš 295 per Rusijos naktinį puolimą panaudotų dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 267 iš 295 dronų, kuriuos Rusijos pajėgos nuo ketvirtadienio vakaro naudojo puldamos Ukrainą.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Nuo ketvirtadienio 18 val. priešas puolė 295 koviniais bepiločiais orlaiviais, įskaitant „Shahed“ tipo dronus (52 iš jų – reaktyviniai), taip pat „Gerbera“, „Banderol“ / Dan-T ir „Parodija“ tipo imitacinius dronus, paleistus iš Oriolo, Kursko, Milerovo, Primorsko-Achtarsko ir Šatalovo rajonų Rusijoje, taip pat iš laikinai okupuoto Donecko ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki penktadienio 7.30 val. oro gynybos pajėgos numušė arba neutralizavo 267 priešo bepiločius orlaivius.
Smūgių būta 16 vietų, numuštų taikinių nuolaužos nukrito keturiose vietose. Ataka tęsėsi, Ukrainos oro erdvėje vis dar buvo keli priešo bepiločiai orlaiviai.
Pranešta, kad per Rusijos dronų ataką naktį į rugsėjo 25-ąją žalos padaryta dviejuose Kyjivo rajonuose. Vienas žmogus buvo sužeistas.
Rusija smogė Kyjivui: dronų nuolaužos krito ant daugiaaukščio, gyventojai raginti slėptis
Per Rusijos bepiločių orlaivių ataką užfiksuota žala dviejuose Kyjivo rajonuose, yra vienas nukentėjęs žmogus. Apie tai, remdamasis sostinės valdžios pranešimais, informuoja „Ukrinform“.
Trumpas ir Xi Jinpingas aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas per susitikimą Baltuosiuose rūmuose aptarė Rusijos karą prieš Ukrainą, taip pat padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Korėjos pusiasalyje, pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija.
„Abiejų valstybių vadovai taip pat apsikeitė nuomonėmis svarbiais tarptautiniais ir regioniniais klausimais, tokiais kaip padėtis Artimuosiuose Rytuose, Ukrainos krizė ir Korėjos pusiasalis“, – sakoma pranešime.
Kinijos užsienio reikalų ministerija daugiau informacijos apie diskusijas šiais tarptautinės darbotvarkės klausimais nepateikė.
Ministerija taip pat nurodė, kad Xi Jinpingas ir D. Trumpas išreiškė abipusę paramą tam, kad lapkritį Kinijoje būtų sėkmingai surengtas neformalus Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) šalių lyderių susitikimas, o gruodį Jungtinėse Valstijose – Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderių aukščiausiojo lygio susitikimas. Tai gali reikšti, kad abu lyderiai susitarė dalyvauti šiuose forumuose ir iki metų pabaigos ketina surengti dar du susitikimus.
JAV savo pranešimo apie D. Trumpo ir Xi Jinpingo derybas kol kas nepaskelbė.
CBS naujienų tarnybos duomenimis, derybos Ovaliajame kabinete vyko už uždarų durų. Po jų bendra spaudos konferencija nebuvo surengta.
Baltųjų rūmų pietinėje pievelėje kalbėdamas su žurnalistais D. Trumpas tepasakė, kad „mūsų susitikimas buvo puikus.“
Į žurnalistų klausimus, be kita ko apie Taivaną, jis neatsakė.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, prieš derybas Baltuosiuose rūmuose Xi Jinpingas pareiškė, kad Kinija ir Jungtinės Valstijos turėtų vengti konfliktų ir konfrontacijos, o abiejų šalių santykiai turėtų būti panašesni į lenktynes, o ne į susidūrimą, po kurio viena pusė laimi, o kita pralaimi.
Rusiją sudrebino dronų ataka: sprogimai griaudėjo keliuose regionuose
Naktį į rugsėjo 25-ąją bepiločiai orlaiviai atakavo iš karto kelis Rusijos regionus – sprogimai griaudėjo Sočio, Voronežo, Uljanovsko ir Permės apylinkėse. Smūgių taikiniais tapo naftos perdirbimo gamyklos ir įmonė, priklausanti koncernui „Almaz-Antey“.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi situaciją stebinčiais „Telegram“ kanalais.
Sočio apylinkėse, Krasnodaro krašte, griaudėjo sprogimai. OSINT bendruomenės vertinimu, taip pat yra didelė tikimybė, kad Ukrainos gynybos pajėgos atakavo Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklą Rostovo srityje. Paskutinį kartą ši gamykla buvo atakuota gegužės 31 dieną.
Vietos gyventojai praneša apie Voroneže veikiančią oro gynybą ir griaudėjančius sprogimus. Liudininkų nufilmuotuose vaizdo įrašuose matyti, kaip veikia oro gynybos sistemos.
Vietos gyventojų teigimu, atakos taikiniu tapo gamykla „Iskra“. Akcinė bendrovė „NPP Zavod Iskra“ gamina elektroninius komponentus, skirtus radioelektroninei įrangai, kompiuterinei technikai ir ryšio priemonėms. Įmonė priklauso koncernui „Almaz-Antey“.
Vietos gyventojai taip pat praneša apie ataką prieš Permės naftos perdirbimo gamyklą (PNOS).
Primename, kad tą pačią naktį okupuotame Luhanske kilo gaisras prekybos centre „Strojcentr“, kuris, OSINT bendruomenės duomenimis, buvo naudojamas kaip Rusijos kariuomenės logistikos centras.
Be to, praėjusią naktį Ukrainos gynybos pajėgos smogė dar dviem naftos bazėms Rusijoje – didžiausiuose Pietų federalinės apygardos regionuose.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Iš Zelenskio – svarbi žinia: Ukraina sulaukė ilgai laukto Trumpo pažado
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas jam pasakė leisiantis Ukrainai gaminti pažangias oro erdvės gynybos raketas „Patriot“.
Pranešimas pasirodė po to, kai pozicija šiuo klausimu buvo ne kartą keista.
„Per vėliausią mūsų susitikimą prezidentas Trumpas man pabrėžė, kad „taip, aš priėmiau galutinį sprendimą“. Ukraina gaus licencijas gaminti „Patriot“ raketas“, – žurnalistams garso pranešime sakė V. Zelenskis.