• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pirmadienio vakarą pasirodė pranešimai, kad Rusijos okupuotame Luhanske pasigirdo sprogimai. Ukrainos žiniasklaida praneša, kad iš karto po sprogimų kilo didelis gaisras. 

13

Pirmadienio vakarą pasirodė pranešimai, kad Rusijos okupuotame Luhanske pasigirdo sprogimai. Ukrainos žiniasklaida praneša, kad iš karto po sprogimų kilo didelis gaisras. 

REKLAMA

Svarbiausi įvykiai: 

 

23:55 | V. Zelenskis atmeta galimybę Maskvai dalyvauti taikos konferencijoje Šveicarijoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį atmetė galimybę Rusijai dalyvauti Šveicarijoje vyksiančiame viršūnių susitikime dėl taikos.

Šioje konferencijoje, rengiamoje birželį, pasak jo, dalyvaus dešimtys užsienio šalių vadovų.

„Mes nematome ten Rusijos, nes ji viską blokuos. Tai aišku“, – sakė jis ir pridūrė, kad Maskvai „taika nėra naudinga. Ji nori sunaikinti Ukrainą ir judėti toliau“.

Maskva ne kartą yra sakiusi, kad neketina dalyvauti jokiose derybose, jei nebus atsižvelgta į „naujas realijas“, turėdama omenyje 2022-aisiais aneksuotus keturis Ukrainos regionus, ir atmetė konferenciją kaip Jungtinių Valstijų sąmokslą. 

REKLAMA
REKLAMA

Konferencija vyks birželio 15–16 dienomis Liucernoje, Šveicarijos Alpėse, prabangiame viešbutyje „Burgenstock Hotel“, jai pirmininkaus šalies prezidentė Viola Amherd.

REKLAMA

23:50 | Bulgarija neketina siųsti savo kariškių į Ukrainą

Bulgarijoje nesvarstoma galimybė siųsti šalies kariškius į Ukrainą.

Tai pareiškė laikinasis Bulgarijos ministras pirmininkas Dimitaras Glavčevas, praneša „Ukrinform“, remdamasi Bulgarijos nacionaliniu radiju.

„Apie Bulgarijos kariškių siuntimą į Ukrainą niekada nebuvo kalbama“, – sakė D. Glavčevas Sofijoje po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

REKLAMA
REKLAMA

Jis pažymėjo, kad su NATO generaliniu sekretoriumi aptarė situaciją Juodosios jūros regione ir paramą Ukrainai. Parlamento jau patvirtinta pagalba Ukrainai neturi alternatyvos, sakė Bulgarijos vyriausybės vadovas.

„J. Stoltenbergas baigiantis susitikimui sakė, jog turime padaryti visa, ką galime, kad padėtume Ukrainai, tačiau nė viena NATO šalis neturi būti įtraukta į karą“, – pridūrė D. Glavčevas.

J. Stoltenbergas Bulgarijos sostinėje dalyvavo NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesijoje.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės pradžioje Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis ir jo kolega D. Glavčevas aptarė Ukrainos karinius poreikius, pirmiausia – susijusius su artilerija, sviediniais ir oro gynyba.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 

23:41 | JAV kariuomenė mokosi iš karo Ukrainoje: suprato, kad turi silpnąją vietą

JAV kariuomenė iš karo Ukrainoje suprato, kad turi problemų dėl dronų keliamos grėsmės, su kuria turima amunicija negalėtų efektyviai kovoti.

Apie tai apžvalgoje rašo „The Telegraph“.

Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje „JAV kariuomenė mokosi iš karo Ukrainoje: suprato, kad turi silpnąją vietą

23:22 | Nuo rusų sparnuotosios raketos nukentėjo Zaporižios oro uosto terminalas

Praėjusią parą, gegužės 26-ąją, Rusijos kariškiai sparnuotąja raketa smogė Zaporižios tarptautiniam oro uostui.

REKLAMA

Tai pirmadienį feisbuke pranešė Pietų operatyvinės karinės vadovybės spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Praėjusią parą priešas sparnuotąja raketa Ch-59 smogė Zaporižios tarptautiniam oro uostui“, – rašoma pranešime.

Spaudos tarnyba pažymėjo, kad per ataką buvo apgadintas terminalas, žmonės nenukentėjo.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, gegužės 26-ąją Rusijos kariškiai 412 kartų apšaudė Zaporižios srities gyvenvietes.

REKLAMA

23:08 | Gubernatorius: per Rusijos smūgį Pietų Ukrainoje žuvo trys žmonės, šeši sužeisti

Per Rusijos pirmadienį įvykdytą išpuolį viename pietinės Ukrainos Mykolajivo srities kaime žuvo trys žmonės, įskaitant du paauglius, ir dar šeši buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.

„Per Rusijos išpuolį Snihurivkoje žuvo trys žmonės ir šeši buvo sužeisti. Dvi iš aukų yra 17 metų mergina ir vaikinas“, – socialiniame tinkle paskelbė Vitalijus Kimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rusija jau daug metų palaiko ryšius su Talibanu.

JAV pajėgų Afganistane vadas 2018 m. pareiškė, kad Maskva tiekia grupuotei ginklus. Tada Maskva tai paneigė.

Talibanas nuo 2003 m. Rusijoje pripažintas teroristine organizacija.

22:43 | G. Landsbergis ragina ES greičiau spręsti dėl Rusijos turto panaudojimo Ukrainos gynybai

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kviečia Europos Sąjungą (ES) greičiau spręsti klausimus dėl Ukrainos gynybos finansavimo skiriant tam nenumatytas pajamas, gautas iš bendrijoje įšaldyto Rusijos turto.

REKLAMA

„Turime kuo greičiau pradėti naudoti iš įšaldyto Rusijos turto gautas nenumatytąsias pajamas karinėms Ukrainos reikmėms“, – ministerijos pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Šią poziciją Lietuvos diplomatijos vadovas išsakė dalyvaudamas ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje. Pasak ministerijos, G. Landsbergis paragino kolegas kuo greičiau patvirtinti ES teisės aktus dėl karinės paramos Ukrainai. 

Po kelis mėnesius trukusių ginčų ES taryba praėjusią savaitę pritarė planui iš maždaug 200 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos centrinio banko turto gautą pelną panaudoti Ukrainos ginklavimui, tačiau dar kyla neaiškumų dėl praktinio jo įgyvendinimo.

REKLAMA

Anot G. Landsbergio, Vakarų baimė ir nuosaikumas veikia „kaip kvietimas Rusijai“ eskaluoti situaciją tiek Ukrainoje, tiek ES ir NATO valstybėse.

„Turime leisti Ukrainai smogti atgal, jei Rusija eskaluoja. Turime jungtis prie realios pagalbos Ukrainai iniciatyvų ir jas kuo greičiau įgyvendinti“, –  sakė G. Landsbergis.

Lietuva yra išsakiusi viešą paramą  Prancūzijos, Vokietijos bei Čekijos iniciatyvoms dėl paramos Ukrainai  ir ėmėsi konkrečių veiksmų, kad pagalba Rusijos niokojamą šalį pasiektų kuo greičiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot ministerijos, G. Landsbergis susitikime taip pat pasidalijo įžvalgomis po bendro Baltijos šalių vizito Sakartvele, šalies parlamentui toliau siekiant įtvirtinti vadinamąjį užsienio agentų įstatymą, kurį kritikai laiko įrankiu nutildyti opozicijos grupes ir sieja su Rusijoje jau veikiančia praktika.

G. Landsbergis sako, kad šis įstatymas yra „tik vienas iš platesnės demokratijos erozijos Sakartvele pavyzdžių, nusisukant nuo europinių vertybių ir kelio į ES“.

REKLAMA

„ES privalo šiame kontekste peržiūrėti santykius su Sakartvelu“, – sakė G. Landsbergis.

22:25 | Maskvos srityje pasigirdo sprogimai

Maskvos srityje pirmadienio vakarą nuaidėjo sprogimai. 

Pasak propagandinės Rusijos žiniasklaidos, oro gynyba numušė Ukrainos droną. 

Vietos gyventojai pranešė apie sprogimus virš Balašichos ir Reutovo.

22:10 | Rostovo srityje kilo gaisras uoste, kuriame kraunami vogti Ukrainos grūdai

Pirmadienį Rusijos Rostovo srityje, Azovo uosto teritorijoje, kilo gaisras. Dega grūdų terminalas.

REKLAMA

Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis „Telegram“ kanalu ASTRA ir Mariupolio mero patarėju Petro Andriuščenka.

Kaip rašo Rusijos „Telegram“ kanalai, grūdų terminale užsidegė transportavimo juosta.

Pasak P. Andriuščenkos, Azovo uoste rusai krauna didžiąją dalį ukrainietiškų grūdų, kuriuos jie pavogė iš okupuotų teritorijų.

Gaisro priežastis kol kas nežinoma.

Portalas primena, kad, prasidėjus plataus masto invazijai, rusai užėmė dalį Ukrainos. Jie aktyviai išveža iš ten grūdus, o vėliau parduoda juos kitoms šalims. Dažniausiai juos perka Artimųjų Rytų šalys.

REKLAMA
REKLAMA

Neseniai Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos žemės ūkio ministrai pasiūlė Europos Sąjungai uždrausti grūdų importą iš Rusijos.

21:43 | Okupuotame Luhanske po sprogimų kilo stiprus gaisras

Pranešama apie sprogimus okupuotame Luganske.

Apie tai skelbia Ukrainos leidinys UNIAN. 

Skelbiama, kad mieste matomi kylantys dūmai. „Nexta“ praneša, kad iš karto po sprogimų kilo stiprus gaisras. 

Propagandinis Rusijos leidinys „Riadovka“ skelbia, kad smūgį galėjo surengti Ukrainos pajėgos naudojant HIMARS. 

Kol kas nei Ukrainos, nei Rusijos atstovai nekomentuoja įvykio.

21:26 | Rusija permetė į Baltarusiją kovinių sraigtasparnių

Praėjusią savaitę į Baltarusiją atskrido šeši Rusijos koviniai sraigtasparniai Mi-24 ir Mi-8.

Tai „Telegram“ kanale pranešė stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“, kuria remiasi portalas „rbc.ua“.

Stebėjimo grupė primena, jog dar sekmadienį, gegužės 26-ąją, buvo sužinota, kad gegužės 25 d. į Baranovičių aerodromą atskrido rusų sraigtasparniai Mi-24 ir Mi-8.

Patikslintais duomenimis, Rusija permetė į Baltarusiją daugiau sraigtasparnių.

„Iš viso gegužės 25 d. į Baranovičius iš Seščios (Rusijos Briansko sritis) atskrido 8 Rusijos aerokosminių pajėgų sraigtasparniai Mi-24 ir Mi-8“, – rašo „Belaruski Gajun“.

REKLAMA

Baranovičiuose dabar yra šie Rusijos orlaiviai:

    2 žvalgybiniai lėktuvai Su-24MR4;

    4 naikintuvai Su-30SM;

    aštuoni sraigtasparniai Mi-24 ir Mi-8.

Pažymima, jog informacija apie Rusijos aviacijos permetimą į Baltarusiją pasirodė prasidėjus bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinių oro pajėgų ir oro gynybos pajėgų pratyboms.

Pasak Baltarusijos gynybos ministerijos, per mokymus kariškiai nori tobulinti „įvairių aviacijos pajėgų valdymą“.

21:10 | Charkivo srityje per rusų apšaudymą kilus miško gaisrui, detonuoja okupantų palikti šaudmenys

Charkivo srities Balaklijos miesto apylinkėse kilus miško gaisrui, detonuoja jame palikti šaudmenys.

Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Prie Balaklijos detonuoja šaudmenys, kuriuos 2022 metais per okupaciją palikti rusai. Jie sproginėja dėl miško gaisro, kurį sukėlė rusų apšaudymas. Gaisras įsiplieskė Vysokobiro girininkijoje ir apėmė ne mažiau kaip 7 hektarus spygliuočių paklotės“, – paaiškino pareigūnai.

Aplinkinių gyvenviečių gyventojai prašomi laikytis rimties, gelbėtojai gesina gaisrą.

19:27 | Valstybinė žiniasklaida: Rusija išbrauks Talibaną iš draudžiamų teroristinių organizacijų sąrašo

Rusija išbrauks Talibaną iš draudžiamų teroristinių organizacijų sąrašo, pirmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

REKLAMA

Tokį žingsnį ketinama žengti praėjus trejiems metams po to, kai talibai grįžo į valdžią Afganistane.

Maskva jau daug metų puoselėja santykius su Talibanu ir, nepaisydama tarptautinių sankcijų, surengė keletą derybų raundų bei išplėtė prekybą su Afganistanu.

„Kazachstanas neseniai priėmė tokį sprendimą, kurį priimsime ir mes – išbraukti juos iš teroristinių organizacijų sąrašo“, –„RIA Novosti“ citavo užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.

Kazachstanas išbraukė Talibaną iš savo draudžiamų organizacijų sąrašo 2023 m. pabaigoje.

Toks veiksmas galėtų dar labiau sustiprinti diplomatiją tarp Rusijos ir Afganistano, tačiau tai nebūtų oficialus Talibano vyriausybės ir vadinamojo „Afganstano islamo emyrato“ pripažinimas.

2021 m. Talibanas perėmė valdžią iš JAV remiamos vyriausybės. Talibai primetė ekstremalią islamo teisės formą, pagal kurią moterims iš esmės draudžiama dalyvauti viešajame gyvenime.

S. Lavrovas tvirtino, kad Rusijos sprendimas yra susijęs su realybės pripažinimu.

„Jie yra tikroji valdžia. Mes nesame abejingi Afganistanui. Svarbiausia tai, kad neabejingi mūsų sąjungininkai Vidurio Azijoje“, – teigė S. Lavrovas.

Pasak valstybinės žiniasklaidos, Rusija taip pat pakvietė Talibano atstovus į Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą.

REKLAMA

18:55 | Smūgį prekybos centrui Charkive rusai koregavo dronais, netoliese rasta nesprogusi bomba

Smūgį Charkivo prekybos centrui „Epicentr“ rusai koregavo dronais, netoli jo rasta nesprogusi bomba.

Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities prokuratūra, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Šiandien rastas nesprogęs šaudmuo už 80 m nuo prekybos centro, kuriam gegužės 25 d. smogė priešas. Preliminariais duomenimis, tai irgi bomba UMPB D-30. Per stebuklą ji gegužės 25 d. nenuskrido iki prekybos centro. Be to, nustatyta, kad Rusijos kariškiai koregavo ugnį žvalgybiniais dronais“, – rašoma pranešime.

Prokuratūra pabrėžė, jog bepiločių orlaivių naudojimas smūgiui koreguoti rodo, kad Rusija sąmoningai laikosi taktikos naikinti Charkivo civilius gyventojus.

„Rusijos kariuomenė tikslingai paleido kelis šaudmenis iškarto, kad pražudytų kuo daugiau darbuotųjų ir pirkėjų, taip pat įbaugintų miesto gyventojus“, – pažymėjo prokuratūra.

Kaip jau buvo pranešta, gegužės 25 d. rusai smogė prekybos centrui „Epicentr“ Charkivo miesto Kyjivo rajone. Šiuo metu žinoma apie mažiausiai 18 žuvusiųjų, tarp jų – 12 metų mergaitė ir 17-metis vaikinas. Aukų kūnų tebeieškoma.

Policijos duomenimis, dviejų aukų tapatybės buvo nustatytos vietoje, dar 12 – pagal DNR. Identifikavimas tęsiamas.

REKLAMA

18:42 | Syrskis: Prancūzija siųs instruktorius į Ukrainą apmokyti kariškių

Prancūzija apsisprendė siųsti į Ukrainą savo karius, kurie instruktuos su okupantais kovojančius karius.

Apie tai paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. 

„Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas nuotoliu bendravo su Prancūzijos gynybos ministru Sebastienu Lecornu. 

Sveikinu Prancūzijos iniciatyvą siųsti instruktorius į Ukrainą, kad jie apmokytų Ukrainos karinį personalą. 

Jau pasirašiau dokumentus, kurie leis pirmiesiems prancūzų instruktoriams netrukus apsilankyti mūsų mokymo centruose ir susipažinti su jų infrastruktūra bei personalu. 

Tikiu, kad Prancūzijos ryžtas paskatins kitus partnerius prisijungti prie šio ambicingo projekto. Dėkojame ministrui už draugišką Prancūzijos žmonių paramą ir karinę bei ekonominę pagalbą Ukrainai atremiant Rusijos karinę agresiją“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė O. Syrskis. 

18:15 | V. Zelenskis paragino sąjungininkes „visomis priemonėmis“ spausti Rusiją siekti taikos

Pirmadienį per vizitą Madride prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Ukrainos sąjungininkes „visomis priemonėmis“ spausti Rusiją siekti taikos.

V. Zelenskis kalbėjo Maskvai paskelbus, kad užėmė dar du kaimus Rytų Ukrainoje, ir po savaitgalį Rusijos suduoto smūgio į šiaurės rytinį Charkivo miestą, per jį, naujausiais duomenimis, žuvo 18 žmonių.

REKLAMA

„Šiomis savaitėmis mūsų kariai ginasi nuo Rusijos puolimo“, – sakė V. Zelenskis. „Turime suaktyvinti bendrą darbą su partnerėmis, kad pasiektume daugiau. Saugumas ir realios pastangos visomis priemonėmis spausti Rusiją į taiką“, – pridūrė jis.

Antradienį V. Zelenskis lankysis Portugalijoje, pranešė ministro pirmininko Luiso Montenegro biuras, bet išsamesnės informacijos nepateikė.

V. Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkės turėtų leisti jo pajėgoms „apsiginti“, prieš tai kai kuriems Vakarų pareigūnams paraginus peržiūrėti apribojimus Ukrainai naudoti jų tiekiamus ginklus smūgiuoti į taikinius Rusijos teritorijoje. „Turime dirbti kartu ir daryti spaudimą ne tik Rusijai, bet ir mūsų partnerėms, kad suteiktų mums galimybę apsiginti nuo Rusijos“, – sakė V. Zelenskis. „Net ir tos partnerės, kurios bijo duoti vienokį ar kitokį patarimą, turėtų suprasti, kad oro gynyba yra gynyba, o ne puolimas“, – pabrėžė jis.

Ukrainos lyderis dar kartą paprašė suteikti Ukrainai septynias oro gynybos sistemas „Patriot“ ir sakė, kad „virš žmonių galvų skrenda tūkstančiai aviacinių bombų“. V. Zelenskis sakė, kad Maskva kiekvieną mėnesį paleidžia į Ukrainą apie 3000 bombų. „Mums reikia mažiausiai dviejų sistemų vien Charkivui“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad „pasaulyje šių sistemų netrūksta“.

REKLAMA

18:03 | Rusija vėl smogė Charkivui

Rusams smogus Charkivui žuvo žmogus, dar mažiausiai 10 – sužeisti, pirmadienį pranešė Ukrainos šiaurės rytinio regiono vadovas Olehas Synjehubovas.

Jo pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad smogta Cholodnohorsko rajonui, vienos civilinės įmonės patalpoms. Padaryta žala gamybinėms patalpoms.

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad gegužės 25-ąją Rusija smogė Charkive esančiam prekybos centrui. 

Naujausiais duomenimis, žmonių, žuvusių per rusų smūgį, skaičius išaugo iki 18.

Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Atnaujinta informacija apie žuvusiuosius prekybos centre. Žuvusiųjų skaičius išaugo iki 18. Sužeisti 48 žmonės. 5 žmonės laikomi dingusiais be žinios“, – rašoma pranešime.

Pareigūnas pridūrė, kad informacija atnaujinama.

Kaip jau buvo pranešta, gegužės 25 d. rusai smogė prekybos centrui „Epicentr“ Charkivo miesto Kyjivo rajone. Iki šiol buvo žinoma apie 17 žuvusiųjų, tarp jų – 12 metų mergaitė ir 17-metis vaikinas. Žuvusiųjų kūnų tebeieškoma.

Policijos duomenimis, dviejų aukų tapatybės buvo nustatytos vietoje, dar 12 – pagal DNR. Identifikavimas tęsiamas.

REKLAMA

17:41 | Ispanija žada Ukrainai 1 mlrd. eurų karinės paramos

Ispanija pirmadienį pažadėjo skirti Kyjivui 1 mlrd. eurų karinės pagalbos, o ispanų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė saugumo susitarimą.

Į susitarimą „įtrauktas įsipareigojimas dėl vieno milijardo eurų karinės pagalbos 2024 metais“, sakė P. Sanchezas po derybų su V. Zelenskiu.

Ukrainiečių lyderio vizitas vyksta tuo metu, kai ukrainiečių kariai ginasi nuo gegužės 10 dieną prasidėjusio Rusijos antžeminio puolimo šiaurės rytinėje Charkivo srityje. Maskvos pajėgos ten pasiekė didžiausių teritorinių laimėjimų per pusantrų metų.

Jau trečius metus vykstant Rusijos kariniams veiksmams, Ukraina įnirtingai prašo sąjungininkų daugiau ginklų, ypač oro gynybos sistemų.

V. Zelenskis turėjo Ispanijoje apsilankyti gegužės 17 dieną, bet atidėjo vizitą, Rusijos kariuomenei pradėjo didelio masto Charkivo srities puolimą.

V. Zelenskis jau pasirašė dvišalius saugumo susitarimus su keliomis šalimis, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę.

17:30 | R. Sikorskis: Lenkija apribos Rusijos diplomatų judėjimą šalyje

Lenkija apribos Rusijos diplomatų judėjimą šalyje, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Lenkų diplomatijos vadovas nurodė, kad tai – atsakas į veiksmus, kuriuos jis pavadino Maskvos hibridiniu karu.

„Ką tik paskelbiau Lenkijos sprendimą, susijusį su Rusijos dalyvavimu hibridiniame kare prieš Europos Sąjungą, įskaitant Lenkiją: Rusijos diplomatų judėjimo mūsų šalyje apribojimą“, – sakė R. Sikorskis žurnalistams Briuselyje po susitikimo su ES kolegomis.

17:26 | Ukraina neatlyžta: prašo Europos remti smūgius prieš karinius objektus Rusijos gilumoje

Ukraina garsiai sugėdino Vakarus: tai, kas nutiko berniukui nuotraukoje – kiekvieno pavėluoto sprendimo rezultatas

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį sakė kalbą Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų tarybos posėdyje. Jame D. Kuleba paragino šalis didininti ir paspartinti karinę pagalbą Ukrainai bei remti šalies smūgius į karinius objektus Rusijos teritorijoje.

Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje: Ukraina garsiai sugėdino Vakarus: tai, kas nutiko berniukui nuotraukoje – kiekvieno pavėluoto sprendimo rezultatas

17:19 | Žmonių, žuvusių per rusų smūgį prekybos centrui Charkive, skaičius išaugo iki 18

Žmonių, žuvusių per rusų smūgį prekybos centrui „Epicentr“ Charkive gegužės 25 d., skaičius išaugo iki 18.

Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Atnaujinta informacija apie žuvusiuosius prekybos centre. Žuvusiųjų skaičius išaugo iki 18. Sužeisti 48 žmonės. 5 žmonės laikomi dingusiais be žinios“, – rašoma pranešime.

Pareigūnas pridūrė, kad informacija atnaujinama.

Kaip jau buvo pranešta, gegužės 25 d. rusai smogė prekybos centrui „Epicentr“ Charkivo miesto Kyjivo rajone. Iki šiol buvo žinoma apie 17 žuvusiųjų, tarp jų – 12 metų mergaitė ir 17-metis vaikinas. Žuvusiųjų kūnų tebeieškoma.

Policijos duomenimis, dviejų aukų tapatybės buvo nustatytos vietoje, dar 12 – pagal DNR. Identifikavimas tęsiamas.

16:47 | Lenkijos gynybos ministras pristatė „Rytų Skydo“ įtvirtinimų programą

Lenkijos gynybos ministerija pateikė išsamesnę informaciją apie 2024–2028 m. planą „Rytų Skydas“, skirtą sustiprinti Lenkijos sieną su Baltarusija ir Rusija.

Lenkijos vyriausybė paskelbė programai „Rytų Skydas“ skirsianti 10 mlrd. zlotų (2,4 mlrd. eurų), programą finansuos ir Europos Sąjunga.

Projekto detales pirmadienį Lenkijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo būstinėje atskleidė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. Jis sakė, kad programa apima „įtvirtinimus, įvairių tipų užtvaras, taip pat ir pažangiausias oro erdvės stebėjimo visais parametrais ir bet kokiame aukštyje sistemas“. Oro erdvės technologiją, pavadintą žvalgybos sistema „Barbara“, sudaro keturi aerostatai, kainuojantys maždaug 1 mlrd. JAV dolerių (923 mln. eurų), ir palydovinis komponentas, taip pat moderniausios dronų ir kovos su dronais sistemos.

Ministras taip pat paskelbė apie tolesnį darbą statant užtvarą Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, tai „atskira nuo „Rytų Skydo“ veikla (...) bet ją papildanti“, sakė jis.

Gynybos viceministras Cezary Tomczykas sakė, kad projektas apims 700 kilometrų Lenkijos sienos, įskaitant 400 kilometrų sienos su Baltarusija. Ministerija nori, kad schema būtų įgyvendinama nedelsiant, darbai prasidėtų dar šiais metais, pirmadienį sakė jis. Pasak C. Tomczyko, investicijos į projektą turi būti baigtos iki 2028 metų.

Programos uždaviniai – trukdyti priešo kariuomenės judėjimui, palengvinti Lenkijos kariuomenės judėjimą, apsaugoti gyventojus ir garantuoti didžiausią saugumą tų, kurie saugo Lenkijos ginkluotąsias pajėgas, sakė W. Kosiniakas-Kamyszas. Jis taip pat atkreipė dėmesį į ekonominių migrantų ir pabėgėlių, iš Baltarusijos kertančių Lenkijos sieną, keliamą grėsmę.

Į „Rytų Skydo“ veiklą bus įtraukta vietos bendruomenė ir ūkio subjektai, sakė ministras ir pridūrė, kad daugelį metų prie Lenkijos ir Baltarusijos bei Lenkijos ir Rusijos sienos gyvenantys žmonės vertėsi iš ekonominių mainų abipus sienos, tačiau nuo šiol tai nebebus įmanoma. Pasak W. Kosiniako-Kamyszo, dabar aplinkinių rajonų verslininkams ir gyventojams užsidirbti gyvenimui padės „sienos saugumas“.

16:29 | Ekspertas: Vakarų šalių sandėliuose yra daug nebenaudojamų oro gynybos priemonių, kurios praverstų Ukrainai

JAV ir Europos šalių sandėliuose yra nebenaudojamų oro gynybos priemonių, kurios galėtų padėti Ukrainai, o ypač Charkivui, apsiginti nuo priešo smūgių. Tai televizijos kanalui „Kyev24“ pareiškė „Informacinio pasipriešinimo“ grupės karinis-politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka, praneša UNIAN.

„Jei kalbėsime apie oro gynybos priemones, tai jų Europos šalyse yra. Ir ne tik kovinio budėjimo formatu. Yra daug oro gynybos priemonių, kurios buvo išimtos iš ginkluotės ir laikomos sandėliuose bei saugyklose. Jas būtų galima suremontuoti, atlikti bazinę priežiūrą ir išsiųsti į Ukrainą“, – pažymėjo ekspertas.

Anot jo, prie jų galima priskirti mažo, vidutinio ir didelio nuotolio kompleksus.

„Pavyzdžiui, mažo nuotolio zenitinių raketų kompleksai „Roland“ arba "MIM-72 Chaparral" buvo išimti iš ginkluotės Vokietijoje, Europos šalyse, JAV. Bet jų yra sandėliuose. Juos galima suremontuoti ir perduoti Ukrainai, taip patenkinant bent jau mažo nuotolio kompleksų poreikį. Beje, Charkivui tai labai aktuali tema ir ji ne mažiau aktuali nei oro gynybos kompleksai „Patriot“. Netgi sakyčiau, kad Charkivui pirmiausia reikia užtikrinti mažą ir vidutinį nuotolį, o jau vėliau – „Patriot“, - pažymėjo O. Kovalenka.

16:10 | V. Zelenskis pasveikino G. Nausėdą laimėjus prezidento rinkimus

Šalies prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Ukrainos prezidentas pasveikino G. Nausėdą su pergale šalies vadovo rinkimuose.

Kaip skelbia prezidentūra, Lietuvos ir Ukrainos prezidentai taip pat aptarė Ukrainos kovą su agresoriumi ir karinės paramos poreikį. G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva ir toliau aktyviai rems Ukrainą visomis priemonėmis ir telks sąjungininkų paramą, kad pergalė būtų pasiekta kuo greičiau.

Šalių vadovai spėjo aptarti Šveicarijoje vyksiančią Ukrainos taikos konferenciją ir artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vašingtone. G. Nausėda akcentavo būtinybę siekti pažangos dėl Ukrainos ir NATO tolesnio suartėjimo. Prezidentai taip pat aptarė Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą procesą. Pasak G. Nausėdos, Lietuva tvirtai palaiko kuo sklandesnę ir greitesnę Ukrainos eurointegraciją.

ELTA primena, kad sekmadienį vyko prezidento rinkimų antrasis turas. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 49,61 proc. Piliečių.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, šiuose rinkimuose G. Nausėda surinko 74,43 proc. rinkėjų balsų. Jam oponuojanti premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 24,06 proc. rinkėjų palaikymo.

15:17 | Zelenskis: užpuolęs Ukrainą Putinas yra arba neadekvatus, arba buvo iš anksto susitaręs su kitomis šalimis

Ukrainos prezidento teigimu, nuspręsdamas atvirai pulti Ukrainą Rusijos vadovas V. Putinas pademonstravo savo neadekvatumą. Kitokiu atveju tai reikštų, kad V. Putinas turėjo tam tikrų susitarimų su kitomis valstybėmis, o tokio scenarijaus V. Zelenskis „net nenorėtų svarstyti“.

„Jis neadekvatus žmogus, nes adekvatus žmogus negalėtų pasirinkti plataus masto karo prieš kitą valstybę. Jis neadekvatus arba žinojo, kad jam dėl to nieko nebus. O tai reiškia, kad buvo vienokios ar kitokios kalbos su kitomis šalimis. Apie tai net nenorėčiau galvoti, nes tai reikštų ne partnerystę, o žaidimą už nugaros ir visišką išdavystę“, – pareiškė Ukrainos prezidentas interviu „The New York Times“.

„Todėl galvokime, kad jis neturėjo susitarimų, o tiesiog paprasčiausiai neadekvatus žmogus, kuris nusprendė, kad niekas negins Ukrainos, o jis galės už užgrobti ir sunaikinti“, – aiškino Ukrainos lyderis.

14:41 | „Bild“: rusai užėmė daugiau nei pusę Krasnohorivkos ir miesto centrą – „Padėtis itin sudėtinga“

Rusijos kariai užėmė 60 proc. Krasnohorivkos miesto Donbase, rašo „Bild“ analitikai Julianas Ropke. Krasnohorivka yra už 20 km į vakarus nuo Donecko.

Prieš karą miestelyje gyveno apie 15 000 žmonių. Rusijos kariai į miestą įžengė balandžio pradžioje. Nuo to laiko gatvėse vyksta mūšiai, o Rusijos ginkluotosios pajėgos reguliariai įveda pastiprinimą.

„Padėtis Krasnohorivkoje Ukrainos kariuomenei yra itin sudėtinga. Rusijos okupacinės pajėgos užėmė miesto centrą ir papildė savo pajėgas tankais ir šarvuočiais. Dabar jos kontroliuoja apie 60 proc. miesto“, – rašo J. Ropke.

14:06 | Prieš pat karą – Putino pokalbis su Scholzu: pareiškė, kad jam „priklauso“ ne tik Ukraina

Prieš prasidedant plataus masto invazijai į Ukrainą, Rusijos valdovas Vladimiras Putinas Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui pareiškė, kad Ukraina neva „priklauso“ Rusijai.

13:53 | Rusija teigia užėmusi du kaimus rytų Ukrainoje

Rusija pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė dar du kaimus rytų Ukrainoje – vieną Donecko srityje, o kitą šiaurrytinėje Charkivo srityje.

Gynybos ministerija kasdieniniame pranešime teigė, kad jos kariai „išlaisvino Netailovės kaimą Donecko srityje“ ir „Ivanivką Charkivo srityje“ – tai naujausi iš virtinės Rusijos teritorinių laimėjimų pastarosiomis savaitėmis.

13:25 | J. Stoltenbergas: Vakarų ribojimai naudoti ginklus smūgiams Rusijoje suriša Kyjivo rankas

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Vakarų šalys turėtų persvarstyti apribojimus Ukrainai naudoti jų tiekiamą ginkluotę smūgiams Rusijos teritorijoje, nes tai trukdo Kyjivui apsiginti.

„Tai suriša ukrainiečiams vieną ranką ant nugaros ir labai apsunkina jų gynybą“, – sakė J. Stoltenbergas, viešintis Bulgarijoje.

12:49 | JAV pagalbos užteks tik iki metų pabaigos, kontrpuolimo už tiek surengti nepavyks – BBC

Ukrainai JAV skirtų milžiniškų lėšų ir karinės technikos – kurių bendra vertė 61 mlrd. dolerių – užteks tik šalies gynybai iki šių metų pabaigos, rašoma BBC tyrime. Jeigu Ukraina nuspręstų surengti sudėtingas ir brangiai kainuojančias kontrpuolamąsias karines deokupacijos operacijas, tai šių lėšų neužteks.

12:15 | 12:15 | Žiniasklaida: Ispanija paskelbs skirsianti daugiau nei 1,1 mlrd. eurų karinę pagalbą Ukrainai

Pirmadienį Ispanija ketina paskelbti, jog skirs iki šiol didžiausią 1,1 mlrd. eurų karinės pagalbos paketą Ukrainai, pranešė Ispanijos dienraštis „El Pais“

„Tokios apimties karinę pagalbą Ispanija ketina skirti Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui per jo vizitą Madride šį pirmadienį“, – sakė leidinio šaltiniai.

Pasak pranešimo, tai precedento neturinti Ispanijos karinė pagalba Ukrainai ar bet kuriai kitai šaliai.

12:03 | Naujas rekordas: Ukrainos dronas smogė 1800 km Rusijos gilumoje

Ukrainos karinės žvalgybos dronas sekmadienį smogė 1800 km Rusijos gilumoje. Bepilotis atakavo tolimojo nuotolio taikinių aptikimo radiolokacinę stotį „Voronež M“, esančią Orsko mieste, Orenburgo srityje, praneša „Ukrainska Pravda“ šaltinis karinėje žvalgyboje.

„Ukrainos bepilotis lėktuvas įveikė daugiau kaip 1800 km atstumą iki priešo taikinio, taip nustatydamas naują kamikadzių bepiločių orlaivių nuotolio rekordą“, – sakė leidinio šaltinis.

Anksčiau tolimiausias Ukrainos dronų atakuotas taikinys buvo objektas Baškortostano Respublikos Salavato mieste, kuris yra 140 km arčiau Ukrainos sienos nei Orskas.

11:33 | ISW: Rusija telkia pajėgas Ukrainos pasienyje palei Charkivo ir Sumų sritis

Rusijos pajėgos, kaip pranešama, telkia neįvardyto dydžio pajėgas Belgorodo srities vakaruose netoli sienos su Ukraina, greičiausiai siekdamos pritraukti Ukrainos pajėgas į šią teritoriją ir pasirengti puolamosioms operacijoms, kurių tikslas yra išplėsti Rusijos pozicijas šiaurės rytų Ukrainos pasienyje. Taip teigia Karo studijų institutas (ISW).

ISW analitikai priminė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, jog Rusijos pajėgos rengiasi naujam puolimui ir telkia neįvardyto dydžio pajėgų grupę prie Ukrainos sienos, už 90 km į šiaurės vakarus nuo Charkivo miesto.

„Panašu, kad V. Zelenskis turėjo omenyje Graivorono-Borisovkos-Proletarskij rajoną Belgorodo srities vakaruose, o ISW stebėjo palydovines šios teritorijos nuotraukas, iš kurių matyti, kad Rusijos pajėgos pastarosiomis savaitėmis padidino aktyvumą saugyklose ir gyvenvietėse esančiuose sandėliuose“, – sakoma pranešime.

Tačiau ISW pridūrė, kad galimai sutelktų Rusijos pajėgų dydis Graivorono-Borisovkos-Proletarskij rajone tebėra neaiškus.

10:46 | Buvęs Rusijos prezidentas D. Medvedevas pagrasino Lenkijai „radioaktyviais pelenais“

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pagrasino Lenkijai „radioaktyvių pelenų“ perspektyva, atsakydamas į Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio savaitgalį išsakytas pastabas dėl branduolinių ginklų naudojimo.

Duodamas interviu Didžiosios Britanijos dienraščiui „The Guardian“, R. Sikorskis kalbėjo, kad, Rusijai panaudojus branduolinius ginklus Ukrainoje, JAV neva duotų į tai atsaką.

„Amerikiečiai rusams pasakė, kad, jei susprogdinsite branduolinę bombą, net jei niekas nežus, mes smogsime visiems jūsų taikiniams (pozicijoms) Ukrainoje konvenciniais ginklais, mes sunaikinsime juos visus“, – kalbėdamas su dienraščiu sakė R. Sikorskis.

D. Medvedevas į tai atsakė socialiniame tinkle „X“ parašydamas, jog JAV nieko panašaus nesakė, nes „jie yra atsargesni“.

„Jei amerikiečiai pultų mūsų taikinius, tai reikštų pasaulinio karo pradžią ir net tokios šalies, kaip Lenkija, užsienio reikalų ministras turėtų tai suprasti“, – sekmadienį rašė Rusijos saugumo tarybos vadovo pavaduotojas.

10:01 | Scholzas nukirto kalbas apie Ukrainos narystę NATO: to nebus dar 30 metų

Tikėtina, kad per artimiausius 30 metų Ukraina netaps NATO nare. Tokią prielaidą gegužės 26 d. per pokalbį su Berlyno gyventojais išsakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

09:22 | Rusų nuostoliai

Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2024 metų gegužės 27 dienos Rusijos karių koviniai nuostoliai Ukrainoje iš viso pasiekė apie 502 340 žmonių, įskaitant dar 1 150 – per pastarąją parą.

Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Gynybos pajėgos taip pat sunaikino 7671 (+9 per praėjusią parą) tanką, 14 818 (+15) šarvuotų kovos mašinų, 12 981 (+28) artilerijos sistemą, 1084 (+1) daugkartinių raketų paleidimo įrenginius, 815 (+1) oro gynybos sistemų, 357 (+0) lėktuvus ir 326 (+0) sraigtasparnius, operatyvinių ir taktinių bepiločių orlaivių – 10 467 (+42), sparnuotųjų raketų – 2 221 (+12), laivų ir (arba) katerių – 27 (+0), povandeninių laivų – 1 (+0), transporto priemonių ir tanklaivių – 17 694 (+55), specialiosios įrangos vienetų– 2 118 (+7).

08:58 | Donecko srityje per Rusijos apšaudymą trys žmonės žuvo, du buvo sužeisti

Sekmadienį Rusijos kariuomenė toliau apšaudė Donecko sritį, žuvo trys žmonės ir du buvo sužeisti. Apie tai feisbuke pranešė Donecko srities prokuratūra.

„2024 metų gegužės 26 dieną okupantai apšaudė Siversko miestą. Dėl atakų savo namo kieme žuvo 86 metų moteris. Be to, Časiv Jaro miestas vėl pateko į Rusijos kariuomenės taikiklį. Nuo gyvybei pavojingų sužalojimų mirė gatvėje buvęs 42 metų vyras.

Nugaros traumą patyrė 54 metų vietos gyventoja. Jai suteikta medicininė pagalba. Pirminiais duomenimis, priešas apšaudė šias gyvenvietes iš artilerijos“, – sakoma pranešime.

08:30 | Hodgesas: Rusijos puolimo atveju Lietuvai dvi savaites reiktų gintis pačiai

Jei Rusijos Federacija užpultų Lietuvą, Lenkiją ar Rumuniją, jos turėtų pačios gintis dvi savaites iki joms į pagalbą atvyktų NATO pajėgos. Taip interviu Rumunijos televizijai sakė buvęs JAV pajėgų vadas Europoje atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas.

„Jei darysime prielaidą, kad nepradėjome ruoštis iš anksto, tai Rumunija ir visos kitos šalys - Lenkija, Lietuva, turės laukti dvi savaites, kol atvyks papildomos pajėgos“, – sakė B. Hodgesas.

„Jei pagalvosite, kaip kuriama NATO gynyba, ypač priešakinių pajėgų kovinės grupės, šalių pajėgos, kurios sustabdys pirmąsias atakas, oro gynyba, sausumos gynyba, karinis jūrų laivynas, tai labai svarbi gynybos dalis yra ta, kad šalis turi suprasti, jog maždaug dvi savaites turės likti viena su priešu“, – detalizavo jis, rašo UNIAN.

Pasak B. Hodgeso, šios dvi savaitės bus panaudotos kitų šalių kariams, taip pat visoms užpultos šalies sausumos pajėgoms organizuoti. Anot atsargos generolo, viskas priklausys ir nuo to, ar šalis bus įspėta apie galimą išpuolį, „ir ar politiniai lyderiai turės drąsos pradėti veikti prieš išpuolį, tada tos dvi savaitės gali gerokai sutrumpėti“.  

08:03 | Du dronai nukrito į naftos saugyklos teritoriją Rusijos Oriolo srityje

Du dronai nukrito į naftos saugyklos teritoriją Livnų mieste, Oriolo srityje, Rusijoje. Apie tai „Telegrame“ pranešė Oriolo srities gubernatorius Andrejus Kličkovas.

„Šį rytą per dar vieną masinę ataką Oriolo srityje dronas nukrito į degalinės teritoriją Livnų mieste. Buvo apgadinta dalis administracinio pastato fasado, o gelbėjimo tarnybos ir miesto administracija nedelsdamos atvyko lokalizuoti ir likviduoti padarinių. Jiems dirbant degalinės teritorijoje nukrito dar vienas bepilotis orlaivis“, – sakoma pranešime.

Pirminiais duomenimis, per incidentą žuvo priešgaisrinės tarnybos vairuotojas. Dar trys darbuotojai buvo sužeisti.

07:42 | Švedija leido Ukrainai naudoti jos ginklus atakuoti Rusijoje esančius taikinius

Švedija leido Ukrainai naudoti savo ginklus kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje pulti, pranešė švedų naujienų kanalas „Hallandsposten“.

Žurnalistai apie tai nusiuntė užklausą Švedijos gynybos ministrui Palui Jonsonui ir gavo tokį atsakymą: „Ukraina susiduria su neišprovokuota ir neteisėta Rusijos agresija. Pagal tarptautinę teisę Ukrainai turi teisę gintis kariniais veiksmais priešo teritorijoje, jeigu tokie kariniai veiksmai atitinka karo įstatymus. Švedija gina tarptautinę teisę ir Ukrainos teisę gintis“.

07:00 | Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pirmadienį lankysis Ispanijoje

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pirmadienį priims Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, siekiantį paspartinti pagalbos tiekimą kovai su Rusijos invazija, pranešė Madridas.

P. Sanchezas priims Ukrainos prezidentą vidurdienį vietos (13 val. Lietuvos) laiku, paskui surengs spaudos konferenciją, teigiama Ispanijos ministro pirmininko biuro pranešime.

Ispanijos karališkoji šeima pareiškime nurodė, kad karalius Felipe VI taip pat priims Ukrainos lyderį rūmuose, kaip yra įprasta po valstybinio lygio susitikimų su šalies premjeru. 

Nato tiksliai viską apskaičiavo, po 2 sav. iš Lietuvėlės liks griūvėsiai, tada vakarai sės prie derybų stalo ir apgailestaudami bei gelbėdami savo kailį sutiks paaukoti mus, vardan savo ramybės.
Tai nx mums tada tas NATO?
Tai nx mums tada tas NATO?
Per 2 savaites Lietuvos nebeliks
Apginsim savo šalį, pereisim į kontrapuolimą ir sėkmingai triuškindami priešą nužygiuosim iki Maskvos...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų