Iš Zelenskio – griežtas perspėjimas: Rusija ruošiasi naujam masiniam smūgiui
Rusija rengiasi naujam masiniam smūgiui, Ukrainos gyventojus įspėja šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai praneša „RBK–Ukraina“, remdamasi V. Zelenskio vakariniu kreipimusi.
„Šiomis dienomis būtina būti labai atidiems. Rusija yra pasirengusi naujam masiniam smūgiui ir laukia tam tinkamo momento. Prašome atkreipti dėmesį į visus oro pavojaus signalus.
Kiekvienoje [Ukrainos] srityje turi būti pasirengta kuo greičiau reaguoti ir padėti žmonėms“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
Donaldo Trumpo žinutė Europai: dėmesį telkiate ne ten
JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu „NBC News“ pareiškė, kad Europa turėtų sutelkti dėmesį į Rusijos karą Ukrainoje, o ne į Grenlandiją, rašo „RBC-Ukraine“.
„Europa turėtų sutelkti dėmesį į karą tarp Rusijos ir Ukrainos, nes, atvirai kalbant, matote, kur tai juos atvedė. Štai ties kuo Europa turėtų susitelkti, o ne Grenlandija“, – mano JAV prezidentas.
Per Rusijos aviacijos smūgį Charkive žuvo vienas žmogus, penki buvo sužeisti
Atnaujinti duomenys rodo, kad per Rusijos aviacijos smūgį Charkive žuvo vienas žmogus ir penki buvo sužeisti, „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.
„Sužeistųjų skaičius pasiekė penkis. Mirė viena moteris“, – sakoma jo įraše.
Pasak O. Syniehubovo, aukoms teikiama aukštos kvalifikacijos medicinos pagalba. Jis pridūrė, kad per smūgį buvo sugriautas privatus namas.
Pirmadienį apie 15.10 val. Rusijos pajėgos smogė į Charkivą trimis valdomomis aviacinėmis bombomis. Pranešta, kad per ataką žuvo 65 metų moteris.
Naujų lėktuvų negaunanti Rusija prikelia senus
Siekiant išlaikyti keleivių srautą, Rusijos avialinijos 2026–2027 m. gaus nebenaudojamus senus lėktuvus, kurie buvo pagaminti Sovietų Sąjungoje ir Rusijoje. Apie tai valstybinė gamybos bendrovė „Rostec“ informavo prokremlišką leidinį „Izvestia“, praneša „The Moscow Times“.
Planuojama, kad avialinijoms, įskaitant bendrovę „Red Wings“, bus perduoti 9 lėktuvai „Tupolev Tu-204/214“, vienas „Antonov An-148“ ir du „Ilyushin Il-96”.
Dešimt iš 12 lėktuvų, kurie yra apie 30 metų senumo, jau pradėti eksploatuoti, skelbia „Rostec“.
Oro linijos į eksploataciją grąžina ir užsienyje pagamintus lėktuvus. Pavyzdžiui, avialinijos „Rosija“ ketina išplėsti atnaujintų dviaukščių „Boeing 747“ lėktuvų naudojimą, kurie buvo laikomi atsargoje COVID-19 pandemijos metu.
Valstybinės aviacijos reguliavimo institucijos „Rosaviatsia“ duomenimis, 2025 m. spalį Rusijos avialinijos turėjo iš viso 1 135 lėktuvus, o 1 088 iš jų buvo tinkami naudojimui. 67 proc. lėktuvų buvo pagaminti užsienyje.
Ekspertai leidiniui „Izvestia“ sakė, kad restauravimo programa siekiama kompensuoti lėktuvų trūkumą, kuris didėja dėl Vakarų įvestų sankcijų.
Lėktuvų trūksta nepaisant vyriausybės plano, pagal kurį Rusijoje pagaminti orlaiviai turėjo pakeisti užsienio tiekėjų lėktuvus po to, kai 2022 m. Vakarai įvedė sankcijas Rusijos civilinei aviacijai.
Pagal šį planą, vietinės įmonės 2023–2025 m. turėjo pagaminti 127 įvairaus tipo lėktuvus, įskaitant „Superjet“, „Il-114“ ir „Tu-214“.
Tačiau avialinijos per tą laikotarpį gavo tik 12 naujų lėktuvų „Superjet“ ir vieną „Tu-214“.
Pasak „The Moscow Times“, Rusijoje 2025 m. smarkiai išaugo aviacijos incidentų skaičius, nes dėl Vakarų sankcijų nebegalima gauti atsarginių dalių užsienyje pagamintiems lėktuvams.
Nuo 2025 m. sausio iki lapkričio pabaigos Rusijos oro linijos pranešė apie daugiau nei 800 įrangos gedimų, dėl kurių buvo atšaukti skrydžiai arba atlikti avariniai tūpimai.
Tai maždaug keturis kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį 2024 m., kai tokių atvejų buvo užregistruota vos daugiau nei 200.
Gali sukelti „antrą Černobylį“: ekspertas įspėja dėl Rusijos ketinimų
Rsuijos bandymai „Iskander“ arba „Kinzhal“ raketomis smūgiuoti Ukrainos atominės elektrinės pastotėms gali sukelti „antrą Černobylį“, teigė Ukrainos karo ekspertas Serhijus Beskrestnovas.
Po Rusijos puolimo Odesos srityje be elektros liko daugiau nei 30 tūkst. vartotojų
Naktį į pirmadienį rusai puolė Odesos srities energetikos infrastruktūrą, 30 800 klientų liko be elektros, pranešė grupė DTEK.
„Naktį priešas smarkiai apgadino DTEK energetikos įrenginį Odesoje. Dėl apšaudymo šiuo metu elektros neturi 30 800 šeimų“, – sakoma pranešime.
Žala infrastruktūrai itin didelė, o įrenginių remontas užtruks ilgai. Šiuo metu vietoje dirba energetikos darbuotojai, išvalę nuolaužas pradės remontą. Pagrindinė užduotis – atkurti elektros tiekimą svarbiausiems infrastruktūros objektams, kad namai būtų šildomi ir aprūpinami vandeniu.
Per naktinį Rusijos puolimą Odesoje buvo apgadinti gyvenamieji pastatai ir infrastruktūros objektai.
Putino pasiuntinys vyksta į Davosą susitikti su amerikiečiais
Kremliaus vadovo Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas šią savaitę lankysis Šveicarijos kurorte Davose, kur Pasaulio ekonomikos forume susitiks su Amerikos delegacijos nariais, rašo „Evropeiskaja Pravda“.
Rusija penkeriems metams įkalino JAV pilietį „už neteisėtą ginklų gabenimą“
Rusija penkeriems metams įkalino amerikietį, kurį nuteisė „už neteisėtą ginklų gabenimą“, pirmadienį pranešė teismas.
Pranešime teigiama, kad šio amerikiečio jachtoje, praėjusį birželį prisišvartavusioje Sočio uostamiestyje, buvo rastas šautuvas.
„JAV pilietis buvo pripažintas kaltu dėl neteisėto šaunamųjų ginklų gabenimo ir pervežimo“, – sakoma regioninių teismų spaudos tarnybos pranešime, nurodant vyro vardą – Charlesas Wayne'as Zimmermanas.
Priduriama, kad jis buvo nuteistas penkerius metus kalėti.
Ukrainos karo veterano prognozė: prasideda lemiamos kovos
Jei rusai judės Kostiantynivkos kryptimi Donecko srityje, jie visus 2026 metus gali patirdami didžiulius nuostolius stumtis Kramatorsko-Slovjansko ribose ir ten įstrigti. Apie tai „Radio NV“ eteryje kalbėjo Ukrainos karo veteranas ir apžvalgininkas Evgenijus Dykyjus.
Pasak jo, priklausomai nuo mūsų veiksmų ir pajėgų koncentracijos, Ukraina gali pasiekti lūžio tašką šiame kare savo naudai.
Jis pažymėjo, kad anksčiau Kostiantynivka buvo laikoma galingu užnugario centru, tačiau šiandien priešas jau yra vos už 10 km nuo miesto: jį pasiekia priešo artilerija, o dronai skraido tarp namų.
„Taigi, atsižvelgdamas į atstumą iki fronto, konstatuočiau faktą, kad prasideda kovos dėl Kostiantynivkos“, – teigė jis.
Pasak jo, priešas faktiškai pripažino, kad jam nepavyksta prasiveržti per Pokrovsko-Myrnohrado liniją – ten situacija tokia pati kaip Časiv Jare, kur rusai įžengė dar 2024 m. gegužę, tačiau per visus 2024 ir 2025 metus taip ir nesugebėjo prasiveržti.
„Dabar aš asmeniškai prognozuoju, kad kitas pagrindinis jų puolimo vektorius bus būtent Kostiantynivka. Jei jiems pavyks ją įveikti, tuomet – Družkovka. O už jų jau yra Kramatorskas ir Slovjanskas“, – pridūrė E. Dykyjus.
Jis mano, kad kova dėl Kostiantynivkos jau prasideda, tačiau esant kompetentingai organizuotai gynybai, didžioji kova dėl šios aglomeracijos – Kostiantynivkos, Družkovkos, Kramatorsko ir Slovjansko – gali tapti ne tik pagrindiniu įvykiu, bet ir vieta, kur Rusijos armija bus įtraukta praktiškai visiems 2026 metams.
„Visus 2026 metus jie gali labai lėtai, metras po metro, patirdami milžiniškus nuostolius, judėti šios aglomeracijos teritorijoje. Mes galime ir, mano nuomone, turime ją išlaikyti. Ten yra labai geros gynybinės pozicijos“, – sakė E. Dykyjus.
Tuo pačiu jis pridūrė, kad šie miestai gali būti paaukoti, nes teks kovoti dėl kiekvieno metro, o priešas naikina viską savo kelyje.
„Mes pripažįstame, kad visus metus ten kovosime ir faktiškai per šias kovas ši aglomeracija taps visiškai netinkama gyventi. Tačiau taip mes galime laimėti beveik visus metus“, – pridūrė jis.
Pasak jo, labai svarbu šį laiką panaudoti mobilizacijai, kariuomenės valdymo reorganizavimui, masinei gamybai visko, ko mums trūksta, bei galingai diplomatinių smūgių kampanijai prieš Rusiją.
Jis taip pat pažymėjo, kad jei bus dirbama užnugaryje ir Rusijai bus smogta diplomatiniais smūgiais, tuomet šios gyvenvietės Donecko srityje gali tapti paskutiniu „rusų triumfu šiame kare“.
Rusija ruošiasi naujai mobilizacijos bangai: skaičiai kelia nerimą
Rusija šiais metais planuoja suformuoti mažiausiai 11 divizijų ir pašaukti 409 tūkst. karių. Kaip praneša „Ukrinform“, tai interviu portalui LB.ua pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Putinas jau džiūgauja: kuo Rusijai naudingi JAV ir Europos ginčai?
JAV prezidentas Donaldas Trumpas griežtina retoriką Grenlandijos atžvilgiu – jis kalba apie salos aneksiją ar net pirkimą, o tai kelia Europos pasipriešinimą. Tuo pat metu rusai bando pasinaudoti situacija, kai pagrindiniai Vakarų partneriai įklimpę į tarpusavio ginčus.
Zelenskis skambina pavojaus varpais: atskleidė pavojingus Rusijos ketinimus
Ukraina turi informacijos, kad Rusija ketina pakenkti Ukrainos atominėms elektrinėms. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė sausio 18 dienos vakarą.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 126 iš 145 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 126 iš 145 bepiločių orlaivių, kuriais rusai puolė šalį nuo sekmadienio vakaro, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Nuo sekmadienio, sausio 18 d., 18 val. rusai iš Kursko, Oriolo, Milerovo, Primorsko Achtarsko (Rusija), Čaudos (laikinai okupuotas Krymas) ir laikinai okupuoto Donecko paleido 145 puolamuosius bepiločius orlaivius, įskaitant „Shahed“ tipo, „Gerbera“ ir kitokias skraidykles. Apie 90 iš jų buvo „Shahed“ tipo bepiločiai orlaiviai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos ir nepilotuojamų sistemų daliniai bei mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki pirmadienio, sausio 19 d., 8.30 val. oro gynyba numušė arba nuslopino 126 bepiločius orlaivius.
12-oje vietų fiksuoti 13-os puolamųjų bepiločių orlaivių pataikymai, o penkiose vietose krito numušti taikiniai (nuolaužos). Ataka tęsiasi, kadangi Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keli rusų bepiločiai.
Rusija surengė masinį dronų išpuolį Odesoje: griaudėjo sprogimai, kilo gaisrai
Naktį Rusija surengė masinį dronų išpuolį Odesoje. Pranešama, kad buvo apgadintas gyvenamasis daugiaaukštis namas, energetikos ir dujų infrastruktūra.
Kaip praneša UNIAN, naktį oro pavojaus metu virš Odesos skraidė dronai – buvo girdėti sprogimai ir šūviai.
Stebėjimo kanalų duomenimis, Rusijos dronai buvo užfiksuoti įvairiose miesto vietose.
Odesos srities karinės administracijos vadovas Olegas Kiperis pranešė, kad dėl priešo veiksmų buvo apgadinta gyvenamoji, energetikos ir dujų infrastruktūra.
Odesos rajone dronas pataikė į daugiaaukštį gyvenamąjį namą – apgadinti du butai, pastato fasadas, išdaužyti langai, taip pat nukentėjo šalia stovėję privatūs automobiliai.
„Be to, užfiksuoti pažeidimai kritinės infrastruktūros objekto teritorijoje. Visos atitinkamos tarnybos dirba įvykio vietoje. Tęsiami atakos padarinių likvidavimo darbai“, – pareiškė O. Kiperis.
Pasak Odesos miesto karinės administracijos vadovo Serhijaus Lysako, dėl atakos regiono centre buvo apgadinti gyvenamieji namai ir infrastruktūros objektai.
Sprogimo banga išdaužė komercinių patalpų ir automobilių langus.
Regioninio Valstybinės ekstremaliųjų situacijų tarnybos vadovo teigimu, smūgio vietoje kilo gaisrai.
„Taip pat apgadinti du butai, išdaužyti gretimų pastatų langai, apgadinti šalia stovėję automobiliai“, – patikslino Valstybinė gelbėjimo tarnyba.
Likviduojant atakos padarinius, buvo pasitelkta daugiau nei 10 technikos vienetų ir daugiau nei 60 gelbėtojų.
Rusija per praėjusią parą kare prieš Ukrainą neteko dar 1 tūkst. 20 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. sausio 19 d. Rusija Ukrainoje neteko apie 1 mln. 227 tūkst. 440 karių, įskaitant dar 1 tūkst. 20 kariškių, kurie buvo nukauti arba sužeisti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos pajėgos sunaikino 11 tūkst. 573 Rusijos tankus (+2), 23 tūkst. 922 šarvuotąsias kovos mašinas (+3), 36 tūkst. 333 artilerijos sistemas (+39), 1 tūkst. 618 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+1), 1 tūkst. 278 oro gynybos sistemas ir 4 tūkst. 163 kruizines raketas. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 434 lėktuvų, 347 sraigtasparnių, 110 tūkst. 215 bepiločių orlaivių (+765), 28 laivų, 2 povandeninių laivų, 74 tūkst. 876 automobilių ir degalų cisternų (+170) bei 4 tūkst. 45 specialiosios technikos vienetų (+1).
Kyjivas teigia surengęs esmingas derybas su JAV
Kyjivas surengė „esmingas“ derybas saugumo ir ekonomikos klausimais su Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu ir pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu, o šią savaitę Davose numatoma surengti daugiau diskusijų, sekmadienį pranešė Ukrainos saugumo vadovas.
„Politico“: Europa ieško alternatyvos NATO: svarstomas aljansas be JAV, bet su Ukraina
JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimai įvesti muitus visiems, kurie bandys jam sutrukdyti užgrobti Grenlandiją, tapo paskutiniu lašu Europos kantrybės taurėje, rašo „Politico“.
Smogia ten, kur skaudžiausia: Syrskis atskleidė, kaip Ukraina sekina Rusiją
Giluminių smūgių taktika Rusijos teritorijoje tapo viena pagrindinių 2025 metų karo ypatybių, pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis. Jis taip pat atskleidė priešo patirtų nuostolių mastą, kurį lėmė karo veiksmų perkėlimas į priešo teritoriją.
Remiantis paskelbtais duomenimis, 2025 m. Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 719 taikinių Rusijos teritorijoje.
Bendri tiesioginiai šių atakų nuostoliai vertinami daugiau nei 15 mlrd. JAV dolerių (apie 13 mlrd. eurų).
„Naftos gavybos pajamos, kiek pamenu, sudarė apie 130 mlrd. dolerių (apie 112 mlrd. eurų), o Rusijos karinis biudžetas 2025 m. – 175 mlrd. dolerių (apie 150 mlrd. eurų). Iš esmės mes mažiname karo finansavimo šaltinius. Todėl giluminiai smūgiai atlieka lemiamą vaidmenį“, – interviu portalui LB.ua teigė O. Syrskis.
Smūgis Rusijos piniginei
Pagrindinis Ukrainos atakų taikinys išlieka Rusijos naftos ir dujų pramonė. O. Syrskis šią strategiją paaiškino matematiškai: naftos perdirbimo gamyklų ir gręžimo įrenginių sunaikinimas tiesiogiai silpnina Kremliaus gebėjimą kariauti.
Jis pažymėjo strateginių operacijų, įskaitant operaciją „Voratinklis“, bei smūgių kuro ir energetikos kompleksui sėkmę – jie reikšmingai sumažino naftos gavybos apimtis.
Tuo tarpu komentuodamas smūgių mainus energetikos srityje, O. Syrskis pabrėžė, kad Ukraina tikslingai atakuoja karinius ir pramoninius objektus, o Rusija ir toliau terorizuoja civilius gyventojus.
Nepaisant to, tokie veiksmai duoda rezultatų – kaip pavyzdį jis pateikė neseniai Belgorodo srityje įvykusį elektros tiekimo sutrikimą.
Tačiau vadas realistiškai vertina tokių atakų poveikį Rusijos visuomenei: „Deja, tai neturi didelės įtakos vietos gyventojų nuotaikoms protestų potencialo prasme. Tačiau optimizmo tai tikrai neprideda.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
tiktok:_lumina_rose
cb: sunshine13_
feisbukas:kaina 1000 cb tokens(90eur)
Braška svarbi strateginė partnerystė? Rusijos veiksmai sukėlė nuostabą Kinijoje
Kremliaus atsisakymas remti Venesuelos prezidentą Nicolą Maduro, su kuriuo Vladimiras Putinas pasirašė strateginio ir karinio-techninio bendradarbiavimo sutartį, sukėlė nuostabą Kinijoje ir privertė Pekino strategus susimąstyti apie partnerystės su Maskva perspektyvas.
Apie tai praneša „The Times“, remdamasis informuotu Kinijos šaltiniu.
Pasak laikraščio pašnekovo, Rusijos valdžia nesidalijo su kinais savo vertinimu dėl padėties Venesueloje ir sprendimu gruodžio pabaigoje iš Karakaso evakuoti savo diplomatus ir jų šeimas.
Dėl to Kinija buvo nustebinta JAV specialiųjų pajėgų operacija, kurios metu N. Maduro buvo suimtas ir išvežtas į JAV, kur jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos už narkotikų prekybos organizavimą.
Vos kelias valandas iki JAV operacijos Venesueloje Kinijos užsienio reikalų ministras telefonu kalbėjosi su savo Venesuelos kolega, žadėdamas jam „tvirtą paramą“ ginant šalies „suverenitetą“ ir „stabilumą“.
Visa tai sukėlė Pekino pasipiktinimą ir audringas diskusijas apie Kinijos ir Rusijos santykius, o kai kuriuose sluoksniuose netgi spėliojimus, kad Rusijos oro gynybos sistemų „tylėjimas“ Venesueloje per JAV reidą buvo ne atsitiktinumas, o Maskvos ir Vašingtono bendradarbiavimo įrodymas, rašo „The Times“.
Kinijoje vis garsiau skamba nuomonės, kad bendradarbiavimas su Rusija atneša daugiau žalos nei naudos. Pekinas yra susijęs su partneriu, kurio veiksmai prieštarauja jo paties tvarkos supratimui, rašo „The Times“.
Rusijos izoliavimas nuo Vakarų pasaulio dėl karo Ukrainoje atnešė Kinijai ekonominės naudos. Tačiau Kinijos politologas ir tarptautinių santykių ekspertas Jis Qunggou tikina, kad akivaizdūs ir dviejų šalių suartėjimo kaštai. Tarp tokių nuostolių jis paminėjo dabartinių ir būsimų santykių su Europa pablogėjimą.
Dėl N. Maduro nuvertimo Kinija gali patirti rimtų ekonominių nuostolių. Kinija suteikė Venesuelai milijardinius kreditus, o kadangi ji negalėjo jų grąžinti pinigais, Venesuela Kinijai nusprendė atsiskaityti naftos produktais.
Tačiau po diktatoriaus nuvertimo sausio 3 d. iš Venesuelos į Kiniją neišplaukė nė vienas tanklaivis, rašo „The Wall Street Journal“, remdamasis „Kpler“ duomenimis. Vašingtonas pareiškė, kad kontroliuos Pietų Amerikos šalies naftos eksportą, ir dabar tanklaiviai su Venesuelos nafta plaukia tik į JAV.