Lietuvos raudonojo kryžiaus vadovė Kristina Meidė laidai „Karštai su tv3.lt“ pasakojo, kad didžiausią nerimą migrantams kelia informacijos stygius, nežinomybė, kas bus rytoj. Gavę neigiamus atsakymus į prieglobščio prašymus, jie toliau pasineria į apmąstymus, kas bus toliau, nes neturi daugiau kuo užsiimti. Migrantų gerove besirūpinantys lietuviai ėmė ieškoti būdų, kaip užimti atvykėlius.
„Dažnas migrantas turėjo kažkokią profesiją. Aišku, jie gali pasivaikščioti ir daug ką daryti, bet jie kažką moka. Tai ką dabar stengiamės padaryti, tai yra suteikti jiems galimybę verstis tuo, ką jie mokėjo“, – kalbėjo K. Meidė.
Migrantų vaikų lūpose – kalbos apie kalėjimą
Žmogaus teisių gynėjai ypač jaudinasi dėl vaikų. Savanoriai pastebi, kad migrantų atžalų kalboje atsirado tokie žodžiai kaip „kalėjimas“ ir „nelaisvė“.
„Kalbant apie neteisėtus migrantus, šiuo atveju irgi turėtų būti akivaizdus suvokimas, kad vaikams reikėtų palengvinti tą psichologinę naštą. Tai tiek psichologinė pagalba, bet ir kitas dalykas – stengiantis jiems suteikti, jeigu įmanoma, paslaugas ne už grotų“, – sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Įvedus nepaprastąją padėtį, migrantai apgyvendinimo vietose gali netekti galimybės naudotis ir telefonais, tad klausimas, ką veikti uždarytiems, dar labiau paaštrės.
„Kol kas iš jų mobiliojo ryšio priemonės nėra atimamos, bet jie yra įspėti apie tai, kad jeigu bus kažkokie įtarimai, kad ryšio priemonės naudojamos ne pokalbiams su šeimos nariais arba laisvalaiko leidimui, bet kažkokiems kitiems tikslams, tai yra numatyta galimybė paimti tuos mobiliuosius telefonus“, – kalbėjo Užsieniečių registracijos centro viršininkas Aleksandras Kislovas.
Bėgo nuo karo tarnybos
Kol nagrinėjami prieglobščio prašymai, tokiomis sąlygomis migrantai gali gyventi pusmetį. Suteikus prieglobstį, jie gali įgyti teisę gyventi ir dirbti Lietuvoje. Šiuo metu tokią galimybę gavo šeši Sirijos ir Eritrėjos piliečiai. Visi jie bėgo nuo prievolės tarnauti kariuomenėje.
„Arba tos tarnybos sąlygos buvo labai žiaurios, prilygstančios vergovei, arba tarnybos metu asmenys nenorėjo daryti nusikaltimų, kurie prilygsta karo nusikaltimams“, – migrantų motyvus aiškino Migracijos departamento direktorė Evelina Grudzinskaitė.
Galės likti net negavę prieglobsčio
Migrantai patys savanoriškai išvykti neskuba, o Irakas atgal jų nepriima, tad nelegalai greičiausiai liks Lietuvoje. Jau rengiamasi leisti dirbti net tiems, kurie stovyklose išgyvens ilgiau nei metus, net ir negavę prieglobsčio.
„Aš manau, mums vertėtų susipažinti su tais žmonėmis, pažinti juos ta prasme, ką jie daro – koks jų išsilavinimas, ką jie moka. Aš esu girdėjęs lankydamasis centruose iš žmonių, kurie su jais tiesiogiai dirba, kad ten yra ir medikų, ir inžinierių, ir IT specialistų“, – sakė Seimo narys Vytautas Bakas.
Turėdami galimybę dirbti Lietuvoje, tokie žmonės dar negalėtų laisvai judėti po Europos Sąjungą, tačiau šis ribojimas truktų tik dvejus metus.
„Negalint jų išsiųsti po 24 mėnesių, mes vėl turėsime susitaikyti su realybe ir suteikti bent jau metams jiems leidimą laikinai gyventi“, – sakė vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
Visą reportažą pamatykite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laidą „Karštai su tv3.lt“ žiūrėkite kiekvieną pirmadienį 19:30 per TV3 televiziją.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Karštai su tv3.lt“.
Gaila, kad mūsų valdžia taip greitai pasiduoda..jau nori legalizuoti nelegalus vietoje to, kad ieškoti sprendimų kaip juos deportuoti. Gal kartu su kitomis ES valstybėmis, gal (kaip Australija) porą ofšorinių stovyklų atidaryti ir tegu ten sėdi, kol neatsiras noras grįžti ten, iš kur atsirado...
