Svečiai, atvykę į Lietuvą iš užsienio, dažnai pastebi, kokia čia graži gamta. Ošiantys ir žaliuojantys miškai, gausybė ežerų, piliakalniai, nuo kurių atsiveria nuostabūs vaizdai. Dar labiau turistai stebisi, kodėl ne visada tokios gamtos dovanos yra vertinamos ir tinkamai prižiūrimos. Daug kur trūksta paprasčiausių nuorodų, takelių ar laiptelių, o kur kažkada buvo įrengta – viskas apleista, nublukę ar sulūžę.
Jau ne vienerius metus Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) prie Aplinkos ministerijos aktyviai dirba, siekdama pakeisti šią situaciją. Pasinaudojus Europos regioninės plėtros fondo parama, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugai, visose Lietuvos saugomose teritorijose vyksta intensyvūs darbai. Pasak specialistų, pagrindinis darbų tikslas – ne tik užtikrinti gamtos paveldo vertybių išsaugojimą, bet ir sudaryti sąlygas mėgautis Lietuvos gamta jai nedarant žalos.
Nuo Seredžiaus piliakalnio iki Klamputės pelkės
Įvairiuose šalies regioniniuose parkuose įrengti aštuoni lankytojų centrai, kuriuose veikia arba baigiamos kurti šiuolaikiškos vidaus ekspozicijos, atsirado lauko informacinė sistema (tai įvairios nuorodos, stendai, kurie padeda orientuotis teritorijoje, surasti lankomus objektus, poilsio vietas), o nuo naujų apžvalgos bokštų lankytojai gali pasigrožėti nuostabiomis.
Tvarkomi ir pažintiniam turizmui pritaikomi paveldo objektai. Jau sutvarkyti Buivydų, Bradeliškių, Šereitlaukio, Vilkyškių, Opstainių piliakalniai, Rambyno alkakalnis, Ginučių archeologinis ir Ladakalnio gamtinis kompleksas. Taip pat hidrogeologiniai gamtos paveldo objektai: gamtos paveldo objektai: Velnio duobė, šaltinis Lino verdenė, Svilės šaltiniai ir Skroblaus upelio ištakos, Olandų kepurės skardis, Gardų ozas ir Gedanonių kalnas. Šiuo metu darbai vyksta paveldo objektuose: Bėčionių, Pašatrijos, Seredžiaus ir Pagramančio piliakalniuose, Žagarės atodangoje, taip pat Juozapinės ir Karoliniškių draustiniuose. Užbaigus darbus gyventojai ir lankytojai galės susipažinti su vietovės vertybėmis, specifika, biologine įvairove, pasigėrėti kraštovaizdžiu, na ir žinoma galės tiesiog atsipalaiduoti gamtoje.
Pasak VSTT direktorės Rūtos Baškytės, lauko informacinių sistemų įrengimas lankytojams yra itin svarbi saugomų teritorijų tvarkymo darbų dalis, nes nesant informacijos vietoje, lankytojams sunku surasti ir pažinti vertybes. O organizuojantiems veiklą saugomose teritorijose sunku reguliuoti lankytojų srautus, t. y. nukreipti juos ten, kur jie laukiami ir išvengiant laukinės gamtos trikdymo. Tikrai didelė dalis pažeidimų padaromi dėl nežinojimo, dėl žemo sąmoningumo lygio. Lankytojų srautų reguliavimas yra efektyvi priemonė kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės saugojimui bei norint sumažinti neigiamą rekreacijos poveikį.
„Nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos turėjo ir turi puikių idėjų vertybėms saugoti, teritorijoms tvarkyti, bet ilgą laiką nebuvo finansinių galimybių jas įgyvendinti. Be to, dažnai susidurdavome su piktybišku informacinių stendų, miško baldų laužymu, gadinimu. Tai, ką matome dabar ir džiugina, ir įpareigoja. Norime tikėti, kad lankytojai tampa sąmoningesni, kultūringesni, o gal tiesiog nekyla rankos suniokoti gražų, patrauktų objektą“, − sako VSTT direktorė.
Planuojama, kad iki projekto pabaigos – 2013 m. lapkričio 30 dieną − bus sutvarkyta daugiau kaip 70 objektų, esančių saugomose teritorijose. Vykdomoms apsaugos, tvarkymo ir priežiūros priemonėms iš Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto skirta 150 mln. litų. Projekto vykdytojai neabejoja, kad atlikti darbai paskatins ir vietos gyventojus, ir lankytojus labiau rūpintis gamta, jos ištekliais, vertybėmis, o sukūrus „traukos taškus“ išaugs lankytojų skaičius, todėl ūgtelės ir smulkusis verslas.
Sovietmečio liekanos
Keliaujant po Lietuvą akys dažnai užkliūva už senų, masyvių pastatų liekanų. Naudojant Europos Sąjungos paramą, Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose vyksta apleistų statinių griovimo darbai, o pažeistos vietos rekultivuojamos, renatūralizuojamos. Šiems darbams skirta 12 mln. litų.
Senos fermos, technikos kiemai, kiti buvusių kolūkių statiniai šiandien domina nebent orientacinių žaidimų organizatorius ir dalyvius, tačiau kraštovaizdžio tikrai nepuošia.
„Landžioti po apleistus pastatus ieškant paslėptų kodų – labai įdomi patirtis, tačiau puikiai suprantu, kad pievose stovintys tokie pastatai monstrai – nieko gero, jie kenkia gamtai. Šalyje riogso nemažai buvusių pramoninių pastatų – nuo koklių gamyklų iki fabrikų. Viskas apleista, dalis jų apardyta, griūva, viduje pilna duobių, iš kurių niekas turbūt ir neištrauktų, gerai, kad tokie pastatai pradėti griauti“, – pasakoja orientacinių žaidimų mėgėjas Simas.
Paklaustas, kur žais, kai nebebus panašių pastatų, vaikinas teigė, kad šalyje yra daugybė įdomių lankytinų objektų, įvairių traukos taškų, todėl vykdomi darbai tikrai nekenkia žaidimo kokybei, o sutvarkytos teritorijos tik dar labiau išryškina Lietuvos grožį.
Aplinkos ministerija www.am.lt ir ES struktūrinė parama www.esparama.lt.
Užs. Nr. 2493
