Ir įspėja gamtos žinovai – pastebėjote viename kamuolyje besirangančius penkis ar daugiau žalčių, geriau nejudėkit, nes galite sudrumsti gyvių poravimasį. Jeigu nesudrumsime – liepos rugpjūčio mėnesį įvyks ir šių „tuoktuvių“ atomazga – iš padėtų kiaušinių išsiris žalčiukai.
Besirangančius žalčius užtiko gamtininkas Marius Čepulis. Vyras viename kamuolyje besirangančius geltonausius rado šalia Molėtų, Bijutiškio kapinėse.
Vaizdais dalijasi ir vilnietė Agnė, moters vyras gražuolius įamžino prie Žaliųjų ežerų. Gamtininkai nesistebi jeigu tik saulė pašvies dažniau, tokių vaizdų – kai penki ar daugiau žalčių vijasi aplink vieną patelę tik daugės, nes dabar kaip tik žalčių vestuvių pikas. Tiesa, gamta šiemet žalčių vestuvėms pašykštėjo šilumos. Mat iki šio meto žalčiai jau būdavę susiporavę.
„Šiemet labai šaltos naktys buvo. Labai šalta žemė, dar daug kur žemėje iki šiol yra įšalo. Ir tie, kurie žiemojo savo urveliuose, giliau, tarp įšalo, giliau, jiems sudėtinga, atsibusti, atsigauti. Labai įsitęsė“, – pasakoja gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
O tai reiškia, kad patelė gali likti be patino.
„Šiemet taip gali įvykti, ir tikiu, kad įvyko, kad poravimasis buvo bet kaip. Be tokios didelės konkurencijos, pasirinkimo“, – sako S. Paltanavičius.
O konkurencija paprastai dėl patelės būna labai didelė, ne visi patinai ją atlaiko. Silpnesni – pasitraukia.
„Žalčiai susiveja į kamuolį ir vieną patelę susiranda keli ar daugiau patinėlių. Patelę nesunku atskirti, patelės didelės, už patinėlį stambesnės. Rekordinės žalčių patelės gali net iki dviejų metrų užaugti“, – kalba gamtininkas Almantas Kulbis.
Pamačius tokius vaizdus, gamtininkai ragina atsitraukti. Nes kitaip galima žalčių poravimasį sutrikdyti: patinėliai išsigąs ir paliks patelę.
„Jeigu įmanoma, tai netrukdyti. Tai yra toks šventas dalykas. O ir mums didelio poreikio nėra ten kaišioti nosis į svetimą intymų gyvenimą. Tegu jie atlieka tai kas jiems gamtos liepta“, – sako S. Paltanavičius.
O liepos rugpjūčio mėnesį ir tokių tuoktuvių vaisiai – iš kiaušinių sudėtų senų lapų ar mėšlo krūvose išsiris žalčiukai. Ir nors apie patelę sukosi daugiau patinėlių, žalčio kiaušiniuose – vieno tėvo vaikai.
„Apvaisina tik vienas patinėlis. Apvaisinimas vidinis yra žalčių“, – teigia A. Kulbis.
Tiems kas jau atšventė vestuves, belieka judėti iš vienos vietos į kitą. Tačiau aplinkosaugininkai sako, esą ne visi šliužai pasiekia savo tikslą. Kraupūs vaizdai atšilus stebimi keliuose. Todėl pastaruoju metu vienur ilgalaikiai, o štai kitur statomi sezoniniai atitvarai varlėms apsaugo ir žalčius nuo žūties. Pavilnių ir Verkių parko specialistai paskaičiavo, kiek varlių, ežių ar žalčių išsaugomi statant tokias apsaugas.
„Keli šimtai „pramigruoja“ per keletą savaičių“, – sako ekologas Rokas Butkus.
Ten kur nėra atitvarų, aplinkos sergėtojai vairuotojus ragina rinktis itin saugų greitį.
