Dalis opozicijos aiškina, kad kaimo šunims ir katėms tai reiškia kone pražūtį, esą žmonės juos ims masiškai augintinius išmetinėti, nes neturės pinigų sumokėti už mikroschemas. Valdžia nepasiturintiems gyventojams žada išlaidas kompensuoti, tačiau jokios aiškios tvarkos dar neparengė.
Panevėžio rajono Berčiūnų kaimo gyventojas Juozas džiaugiasi savo pusantrų metų kalytės Mikės draugija. Tačiau pripažįsta, kad šuo neturi vadinamojo „čipo“ – nėra įtrauktas į Gyvūnų augintinių registrą. Juozas tikina nė neketinantis to daryti ir mokėti keliolikos ar keliasdešimt eurų.
„Kaime gyvenant, šuniuką laikant voljere dėl apsaugos – tikrai aš prieš“, – sako Berčiūnų gyventojas Juozas Balys.
Lygiai taip pat neženklinta ir kaimynystėje amsinti Mikės bendravardė. Gyvūnų augintinių registre nėra ir kito išdidaus kambarinio katino.
„Kad jis niekur neišeina. Pas Juozelį jeigu nueina, pas kaimyną“, – pasakoja Berčiūnų gyventoja Stasė Mališauskienė.
Tokių neregistruotų augintinių visoje Lietuvoje – net 9 iš 10, nors oficialių skaičių, žinoma, nėra. Tai reiškia, kad pasimetę gyvūnai pildo prieglaudas, nelegalūs veisėjai neženklintus gyvūnus daugina ir taip dar gausina neveislinių šunų ar kačių gretas. Tad Seimas po ilgamečių ginčų seka kitų ES valstybių pavyzdžiu ir įveda privalomą visų šunų, kačių ir naminių šeškų ženklinimą.
O laiko tam duoda labai nedaug. Jauniklius, atsivestus iki šių metų gegužės, suregistruoti teks per keturis mėnesius. Likusius, suaugusius – iki kitų metų gegužės. Ir gyvūnų gerovės gynėjai, ir projekto rengėjai valdantieji tikina, kad tai – didelis žingsnis į priekį. Tačiau nedidelė dalis seimūnų kaimuose po tokio sprendimo prognozuoja kone apokalipsę.
„Mes surasime „Brisiaus galą“, kai gimusias vadas mes į vandenį, į maišus, kas po žeme arba rasim prie konteinerių išmestų šunų arba katinukų ir šeškų. Manau, tas įstatymas ydingas“, – teigia Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
„Tai galima prilyginti naujam mokesčiui, kadangi patys valdantieji siūlė ženklinti biudžeto lėšomis, po to pasiūlymus atsiėmė“, – kalbėjo valstietis Kęstutis Mažeika.
Gyvūnų ženklinimas mikroschema kainuoja nuo maždaug 10 iki 30 eurų.
„Jeigu mes manome, kad gyvūno įsigijimas yra atsakingas sprendimas ir neturi būti spontaniškas, o įsivertinant galimybes, tai tikrai yra įveikiama suma“, – teigia Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė.
Dalis opozicijos siūlė augintinius ženklinti apmokant iš valstybės biudžeto. Valdantieji atrėžia, kad nėra reikalo šelpti tuos, kuriems keliolika eurų – jokia ne problema. Tačiau nepasiturintiesiems kompensacijų žada ieškoti. Gali prireikti maždaug milijono eurų.
„Aplinkos ministerijos vardu galiu įsipareigoti, kad socialiai remtiniems ir senjorams tikrai rasime resursų“, – kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Vyriausybei bus pavesta parengti kompensavimo mechanizmą socialiai remtiniems žmonėms, kurie bus skatinami paženklinti gyvūnus“, – sako konservatorė Aistė Gedvilienė.
„Gyvūnai yra nusipelnę pagarbaus požiūrio į juos, žmonės, kurie labai dažnai juos paverčia savo žaislais, tai tikrai neturėtų taip elgtis“, – pasakoja Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Miestų ir miestelių seniūnai privalomą ženklinimą vertina dvejopai.
„Būtų mažiau valkataujančių šunų. Kitas dalykas, yra tokių, kurie dėl nesuprantamų priežasčių laiko po 8-10 šunų. Gal, jeigu bus „čipuojama“, susimąstys, ar jiems reikia tiek daug laikyti“, – teigia Panevėžio seniūnas Saulius Skrebė.
Kita vertus, pasak Panevėžio seniūnijos seniūno, tikrai ne visi provincijos gyventojai mokės pinigus už ženklinimą.
„Su katėm, manau, bus problemų. Katės nepririši, ateina, sakys, čia ne mano“, – kalbėjo S. Skrebė.
Ginčų Seime kilo ir dėl termino, kaip skubiai reikės suženklinti gyvūnus. Dalis parlamentarų tikina, kad metai – per trumpas laikotarpis.
„Pandemija neleis ateiti pas veterinarą ar kitą ženklintoją dar kokius 4 mėnesius. Liks 8 mėnesiai suženklinti pusantro milijono ar milijoną, tai reikštų per dieną po 3000 gyvūnų“, – sako Liberalų sąjūdžio narys Viktoras Pranckietis.
„Kai ilgesnis terminas – kam daryti pirmais metais, jeigu galiu 2023 m. gruodį pradėti galvoti? Ir daugintojai naudotųsi spraga toliau, būtų nelegalios veisyklos ir toliau matytume žiaurias kankinamų gyvūnų istorijas“, – pasakoja I. Pakarklytė.
Dar Seimas nusprendė, kad ženklinti gyvūnus galės ne tik veterinarijos gydytojai, bet ir apmokyti, kvalifikacijos pažymėjimą turintys asmenys.
Taip pat įstatymas uždraudžia naminiais gyvūnais prekiauti turguose ir apibrėžia, kas yra gyvūno suluošinimas. O veterinarijos gydytojai, kilus įtarimui, kad su atvežtu gyvūnu prieš tai kažkas elgėsi žiauriai, apie atvejį privalės pranešti policijai.
