REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po 25 metus trukusios integracijos su Rusija, mainais į dosnias finansines dotacijas, A. Lukašenkos valdoma Baltarusija iš Kremliaus sulaukė tokio pasiūlymo, kurio ji atsisakyti jau nebėra pajėgi. Ekspertai prabilo net apie valstybingumo praradimą, o kai kurie su nerimu laukia A. Lukašenkos naujametinio sveikinimo.

Po 25 metus trukusios integracijos su Rusija, mainais į dosnias finansines dotacijas, A. Lukašenkos valdoma Baltarusija iš Kremliaus sulaukė tokio pasiūlymo, kurio ji atsisakyti jau nebėra pajėgi. Ekspertai prabilo net apie valstybingumo praradimą, o kai kurie su nerimu laukia A. Lukašenkos naujametinio sveikinimo.

REKLAMA

Gruodžio 29-ąją Baltarusijos prezidentas išvyko į Maskvą eilinėms skubioms deryboms su V. Putinu – jau penktosioms per pastaruosius pusę metų. Jų pokalbių tema visada ta pati – ekonominės pagalbos, kurią Kremlius suteikia režimui Minske jau beveik 25 metus, kuriuos A. Lukašenka ir sėdi valdžioje, pratęsimas.

Tačiau dabartinė situacija buvo gerokai sudėtingesnė už ankstesnes: dar rugpjūtį Rusija paskelbė apie pigių išteklių tiekimo nutraukimą, o prieš kelias savaites premjeras Dmitrijus Medvedevas pateikė ultimatumą: atnaujins ekonominę pagalbą mainais į dar 1999-aisiais pasirašytą Rusijos ir Baltarusijos bendros valstybės sutarties sąlygų įvykdymą. Baltarusijos opozicija ir ekspertai šį siūlymą vadina A. Lukašenkos kapituliacija ir paprasčiausiu valstybingumo praradimu – „net jeigu formaliai ir bus išsaugota vėliava bei herbas“.

REKLAMA
REKLAMA

Dviejų valstybių sąjunga

„Sąjunga su Rusija įvyko“, – gruodžio 30-osios vakarą „BelTa“ citavo Baltarusijos prezidento A. Lukašenkos pranešimą.

REKLAMA

„Baltarusijos respublika ir Rusijos Federacija praėjo nepaprastą kelią, tačiau šiandien užtikrintai galima kalbėti apie tai, kad dviejų tautų sąjunga įvyko“, – cituojamas A. Lukašenka.

Anot dar prieš kelias dienas V. Putinui dėl „neteisingų“ gamtinių resursų tiekimo kainų virkavusio kaimyninės šalies diktatoriaus, „dviejų šalių nacionalinių interesų Sąjungos valstybėje yra paremti giliu pasitikėjimu ir pagarba“.

Tautų judėjimas į vienybę bus patikimas pagrindas daugiaplaniam bendradarbiavimui ir bendros naujosios istorijos formavimui, pažymėjo A. Lukašenka.

REKLAMA
REKLAMA

Po gruodžio 25-ąją vykusių derybų Baltarusijos ekonomikos ministras Antonas Siluanovas taip pat paskelbė apie derybinių grupių sudarymą, kurios „ruoš siūlymus tolimesnei mūsų integracijai ir tų einamųjų klausimų, kurie neramina mūsų valstybių vyriausybes, sprendimus“.

Baltarusijoje, o ir Rusijoje tai buvo priimta vienareikšmiškai. „Maskva greitais tempais susigriebia, kas buvo praleista per pastaruosius dešimtmečius, kuomet oficialusis Minskas gaudavo dosnią ekonominę pagalbą, nesiimdamas realių dviejų šalių integracijos žingsnių, – cituojamas „Belorusskij Partizan“ baltarusių politologas Antonas Platovas. Pasak eksperto, A. Lukašenka buvo įvarytas į kampą verčiant vykdyti tai, ką jis pats ir pasirašė prieš 19 metų. Maža to, didesnio Rusijos ir Baltarusijos susijungimo į vieningą valstybę entuziasto, kaip A. Lukašenka, tuomet nebuvo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Silpnos Baltarusijos derybinės pozicijos

Ekspertai pažymi, kad šįkart, skirtingai negu daugelį metų prieš tai, Rusija principingai laikėsi savo pozicijos derybų su Baltarusija metu. Jeigu anksčiau baltarusiams „buvo duodama faktiškai viską, ko tik šie pareikalaudavo“, tai šių metų pabaigoje Rusijos tonas pasikeitė.

A. Lukašenka neturėjo ką pasiūlyti mainais į Rusijos ekonominį spaudimą nebesuteikti lengvatinių gamtinių resursų ir finansinių injekcijų. Tradicinis koketavimo su Vakarais metodas šįkart nebuvo panaudotas, arba nesuveikė, o be jo A. Lukašenka nelabai ir turėjo kuo paspausti Kremlių naujametėse derybose.

Nesutarimai tarp Maskvos ir Minsko paaštrėjo dėl kainų naftai ir dujoms. A. Lukašenka yra įsitikinęs, kad jo šaliai yra nustatyta pernelyg didelė kuro kaina – 129 doleriai už tūkst. kub. metrų. Minskas taip pat baiminasi, kad ateityje Kremlius gali atsisakyti taikomų kitų nuolaidų ir iš anksto prašo susitarti dėl net 11 mlrd. dolerių siekiančios kompensacijos.

REKLAMA

Sudėtingą derybų eigą demonstravo ir A. Lukašenkos staigus išvykimas atgal į Minską po gruodžio 25-ąją vykusių derybų. Užsidaręs beveik 4 valandoms derybų su V. Putinu, A. Lukašenka vėliau staigiai sėdo į lėktuvą ir išvyko į Minską – nei pabendravimo su žiniasklaida, nei V. Putinui žadėto draugiško ledo ritulio mačo. „Aš jam, beje, siūliau sužaisti ledo ritulį. Sakiau, kad mes šiandien žaidžiam,“ – liūdnai pastebėjo V. Putinas, pridūręs, kad, „matyt, turi namuose Minske problemų, einamųjų klausimų“.

Rusijos ekonomika „nebetempia“, o V. Putinui reikia reitingų

Rusijos pozicija galėjo pasikeisti dėl kelių priežasčių. Pagrindine ekspertai įvardija pačios Rusijos ekonominę situaciją, kuri pastaraisiais metais išgyvena blogus laikus. Išlaikyti tokią valstybę kaip Baltarusija Kremliui darosi per brangu, todėl galėjo būti nuspręsta bent jau užsidirbti politinių taškų.

REKLAMA

Tai gali būti siejama ir su ženkliai prastėjančiais V. Putino reitingais – „broliškos valstybės“ faktinis prijungimas, kad ir kokia ten sąjunga jis bebūtų vadinamas, turėtų pakelti Kremliaus stratego populiarumą liaudies akyse.

Nepaisant oficialiojo Minsko bandymų užglaistyti šią A. Lukašenkos ir V. Putino savaitę trukusį derybų maratoną kaip „grįžimą prie ankstesnių susitarimų“ bei „sveikinimų galutinai sukūrus dviejų valstybių sąjungą“, gero tame Baltarusijai neįžvelgia ne tik vietos opoziciniai leidiniai, tačiau net tokie leidiniai, kaip Rusijos komunistų valdomas „Moskovskij komsomolec“, dar net nesibaigus deryboms paskelbęs – „Prislėgtas Lukašenka pasidavė Putinui: bendra Rusijos ir Baltarusijos valdžia“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dmitrijus Peskovas, Rusijos prezidento atstovas žiniasklaidai, mįslingai formulavo mintis apie „ėjimą vienas link kito“, o ne „kažkokį prijungimą“. Pagrindo tam suteikė Baltarusijoje kilusi nemaža panika – pasklido pranešima apie naujųjų išvakarėse ruošiamą A. Lukašenkos atstatydinimą, tariamai specialiai tam ruošiamą transliaciją per visas šalies televizijas.

Likusi vienintelė intriga – ką paskelbs A. Lukašenka

Liko vienintelė intriga – kas būtent nuskambės gruodžio 31-ąją A. Lukašenkos pranešime tautai. Sprendžiant iš visko, jis pats dar neapsisprendė: sutikti su „gilia integracija“ (tai yra atsisveikinti su valdžia), ar paskelbti, kad „nepriklausomybė – didžiausia mūsų vertybė“. Antruoju atveju jis taip pat rizikuoja atsisveikinti su valdžia, tačiau šiuo atveju, bent jau kažkoks pasirinkimas yra, rašoma „Belorusskij Partizan“.

REKLAMA

Pažymima, kad Baltarusijoje daugelis apžvalgininkų linksta prie nuomonės, kad kovoti už savo šalies nepriklausomybę A. Lukašenka nesiims. „Manau, kad nepriklausomai nuo to, ką mes pamatysime naujųjų pranešime, Lukašenka jau atidavė Baltarusiją. Jo šiandieninis pareiškimas, kad jie su Putinu niekada negalės vienas kitam nusibosti, tai nurodo faktiškai tiesiogiai“, – komentavo įvykius „Naš Dom“ pilietinės iniciatyvos vadovė Olga Karač. „Lukašenka neišlaikys valdžios be Putino pagalbos. Ir jis tai žino. Iš esmės, Baltarusija buvo pirmasis „Krymas“ dar 1994-1996 metais. Dabar Rusija nori paprasčiausiai įteisinti šią „pilietinę sąjungą. Taigi, viskas rutuliojasi taip, kad mes tampame Rusija“, – aiškino ji.

REKLAMA

„Sprendžiant iš visko, visi taškai ant „i“ Lukašenkos ir Putino susitikimo metu buvo sudėlioti. Sąjungos valstybės projektas galutinai atšaldomas ir pradedama aktyvi užbaigimo stadija. Stebuklų nebuvo, Lukašenka atidavė Minską Maskvai be kovos“, – reziumavo baltarusių politinis apžvalgininkas Viktoras Demidovas.

Anot apžvalgininko, iki 2024-ųjų Sąjungos valstybė turi būti galutinai suformuota. A. Lukašenka už tai gaus taip trokštamu energijos resursus ir indulgenciją dar vienai prezidentinei kadencijai.

Jeigu šis projektas iš tiesų bus iki galo realizuotas, tai būsimo Sąjungos valstybės Aukščiausiajai Tarybai vadovaus V. Putinas. A. Lukašenka 2025-aisiais eis į pensiją. Baltarusijos prezidento posto vertė ir prasmė iki to laiko ir visai nuvertės. Jis faktiškai pavirs Sąjungos valstybės respublikos pirmininku.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Baltarusių ekonomistas Sergejus Čalyj „tut.by“ pažymėjo: 2018-aisiais valdžia galutinai pripažino ekonomikos modernizacijos krachą. Ekonomistas rekomendavo baltarusiams įdėmiai stebėti šalies vadovo naujametį pranešimą, iš kurio paaiškės, kokio blogumo dabar yra santykiai su Rusija ir galimybė, kad Maskva pereis nuo kalbų prie darbų.

„Jeigu Lukašenka prabils apie apkasus ir ginklų dalijimą, reiškia, kad viskas labai rimta,“ – aiškino ekonomistas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų