Rusijos santykiuose su Vakarais yra per daug susierzinimo, Maskva pyksta dėl Čečėnijos nepripažinimo karo su terorizmu dalimi, dėl dvigubo pralaimėjimo Moldavijoje ir Gruzijoje ir dėl to, kad Europos Sąjunga ir NATO "pavogė" Baltijos valstybes, ketvirtadienį rašo įtakingas britų dienraščio "Financial Times" apžvalgininkas Kventinas Pylas (Quentin Peel).
Rusijos politikos žinovai seniai laukė ministro pirmininko Michailo Kasjanovo atleidimo, jis yra logiška Boriso Jelcino epochos veikėjų valymo pabaiga. Bet tai, ką galima numatyti tamsiame Rusijos politikos manevrų pasaulyje, atrodo nelogiška daugeliui išorės stebėtojų. Prezidentas Vladimiras Putinas sklandžiai juda į užtikrintą pergalę prezidento rinkimuose vos už dviejų savaičių ir staiga atleidžia premjerą. Jei norėjo naujo vyriausybės vadovo, tai galėjo padaryti padoriu laiku, kai bus suskaičiuoti balsai. Atrodo, kad V. Putinas apsėstas minties pasiekti beveik sovietinių laikų pergalę - mažiausiai 80 procentų, geriau daugiau, rašo K. Pylas. Vadinasi, nepopuliarus M. Kasjanovas turi kristi - tegu visi žino, jog Kremliuje yra tik vienas svarbus žmogus.
Atrodo, kad šie dalykai painioja Briuselį tuomet, kai Europos Sąjunga vargsta ieškodama rišlios politikos kaimynės atžvilgiu. "Pats laikas tai padaryti, - rašo K. Pylas, - liko vos du mėnesiai iki Europos Sąjungos plėtros, kai įstos dešimt naujų valstybių. Tarp jų bus trys Baltijos valstybės, kažkada buvusios SSSR dalimi, ir keturios valstybės - buvę sovietų imperijos vasalai Varšuvos sutartyje".
Sunkumas tas, kad V. Putinas žaidžia senus Šaltojo karo žaidimus - "kas pirmas sumirksės". Jis atsisako be nuolaidų taikyti egzistuojantį bendradarbiavimo su ES susitarimą naujoms narėms. Šį mėnesį per saugumo konferenciją Miunchene Rusijos gynybos ministras ir artimas V. Putino bendražygis Sergejus Ivanovas pagrasino, kad dėl naujų NATO bazių Lenkijoje ir Baltijos valstybėse Rusija atsisakys Įprastinės ginkluotės apribojimo Europoje sutarties.
Tuo tarpu Europos pusėje per daug Europos vadovų bandė užmegzti su Kremliumi "ypatinguosius santykius", pastebi britų apžvalgininkas. Pirmas į Sankt Peterburgą žiūrėti operos su V. Putinu išskubėjo Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Tonis Bleras (Tony Blair); kancleris Gerhardas Šrioderis (Gerhard Schroeder) įžūliai lošė vokiška korta išnaudodamas V. Putino KGB laikų vokišką specializaciją. Jie abu sušvelnino Rusijos karinės priespaudos Čečėnijoje kritiką. Žakas Širakas (Jacques Chirac) siekė Rusijos paramos, kai priešinosi JAV Irako politikai, ir akimirksniu pamiršo Čečėnijos kritiką. Italijos ministras primininkas Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi) pernai piktnaudžiavo ES pirmininko pozicija, kai, prieštaraudamas ES linijai, sakė V. Putinui malonybes apie Čečėniją ir žmogaus teises.
Tai naudinga Maskvai, kuri mano, jog geriausias būdas bendrauti su ES yra "skaldyk ir valdyk". "Tačiau Rusijos ir Europos santykiuose esama susierzinimo pertekliaus, - rašo K. Pylas, - Tai ne tik Čečėnija, nors Rusija pyksta, kad nei JAV, nei ES karo Čečėnijoje nepripažįsta pasaulinio "karo" su terorizmu dalimi. Rusija taip pat pyksta, kad ES ir NATO kažkaip "pavogė" Latviją, Lietuvą bei Estiją ir privalo už tai mokėti. Susierzinimą didina dvigubas Maskvos pralaimėjimas savo kieme: Gruzijoje ir Moldavijoje".
Amerika padarė įtaką keičiant Gruzijos valdžią, kartu su ES įtikino Moldaviją atsisakyti Rusijos peršamo Padnestrės konflikto "sureguliavimo". Pasak K. Pylo, Rusija iš esmės negali prieštarauti Amerikai, tad jos susierzinimas nukreiptas į Briuselį ir ES plėtrą. "Bet koks ragų surėmimas dėl ES plėtros yra nesąmonė todėl, kad plėtra naudinga Rusijai. Išsiplėtusi ES noriau bendradarbiaus su Rusija, pagyvės tarpusavio prekyba ir bendradarbiavimas visose srityse nuo energetikos iki aplinkosaugos, saugumo ir susisiekimo", - rašo britų komentatorius.
ES plėtra reiškia, jog reikia realistiškai vertinti nuomonių skirtumus ir bendrus interesus. Ir ES, ir Rusija kalba apie "bendras vertybes", tačiau bendrų vertybių nėra daug, bent jau žmogaus teisių, spaudos laisvės, teisinės valstybės klausimais. V. Putino Rusijai dar toli iki ES normų, galų gale iki išsivysčiusio pasaulio normų, tad prasmingi santykiai su Rusija gali būti kuriami tik pripažinus šį faktą, baigia K. Pylas, dienraščio "Financial Times" apžvalgininkas.
ELTA
