• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Po kalėdinės naujų ir didesnių mokesčių dovanos dar neatsitokėję mokesčių mokėtojai ir vėl priblokšti premjero A. Kubiliaus žodžių. Atsakydamas į žurnalisto E. Jakilaičio klausimą apie nekilnojamąjį turtą giminaičiams dovanojančius gyventojus premjeras atsakė: „Dar pamatysime, ar šis įstatymas taip lengvai apeinamas, ar iš tikrųjų Lietuvoje nėra nė vieno turtingesnio žmogaus, kuris norėtų pasekti kad ir amerikiečių milijardieriaus Warreno Buffetto pavyzdžiu – jis pernai kritikavo JAV prezidentą Baracką Obamą, jog šis nepareikalauja, kad turtingesni žmonės mokėtų didesnius mokesčius.“ Warren'o Buffet'o pavyzdys išties įdomus ir susilaukė atidesnio nagrinėjimo. Priminsiu, kad 2011 m. rugpjūtį publikuotame straipsnyje W. Buffet'as teigė, kad jo sumokami mokesčiai sudaro 17,4 proc. jo apmokestinamų pajamų, o daugumos jo ofise dirbančių žmonių mokesčiai sudaro tarp 33 ir 41 proc. jų pajamų.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau kaip atkreipė dėmesį Forbes.com blogger'is Tim Worstall, Buffet'o pavyzdys yra klaidinantis, kadangi į šiuos skaičiavimus nebuvo įtrauktas pelno mokestis. Ekonomistai sutaria, kad pelno mokestį moka ne įmonės, bet žmonės (juk kas ta įmonė – pastatas? Ar baldai? Viską galiausiai sumoka žmonės). Šį mokestį sumoka mažesnius atlyginimus uždirbantys įmonių darbuotojai ir/arba mažesnį pelną uždirbantys akcininkai ir kapitalo savininkai. Kaip vėliau rašė T. Worstall, turime loginę mįslę – arba Warren'o Buffet'o mokami mokesčiai išties sudaro 17,4 proc. ir visą pelno mokestį sumoka mažesnius atlyginimus uždirbantys darbuotojai, o ne akcininkai ir kapitalo savininkai, arba akcininkai ir kapitalo savininkai išties moka pelno mokestį ir tuomet W. Buffet'o mokami mokesčiai yra ne 17,4 proc.

REKLAMA

Jeigu šį mokestį moka akcininkai, tai jų mokesčiai nėra tokie maži, kaip netgi jiems patiems gali pasirodyti. Jeigu mokestį moka darbuotojai, tai juo nepasiekiamas pagrindinis tikslas – apmokestinti kapitalo savininkus – ir todėl šį mokestį apskritai reikia naikinti. Lietuvoje irgi turime tokią pelno apmokestinimo sistemą, kai pelnas yra apmokestinamas pelno mokesčiu jo uždirbimo metu, o pelno paskirstymo metu dividendai apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu.

REKLAMA
REKLAMA

Todėl jeigu daliai politikų 20 proc. GPM tarifas, skirtas dividendams, atrodo per mažas, reikėtų prisiminti, jog tam, kad dividendai būtų išmokėti, prieš tai jau buvo sumokėtas 15 proc. pelno mokestis. O apskritai, kiek pagrįsti teiginiai, kad turtingesni žmonės turėtų labiau prisidėti prie biudžeto formavimo? Tokie teiginiai remiasi prielaida, kad dabar šių žmonių indėlis į nacionalinį biudžetą yra per menkas ir kad jį reikėtų didinti (didinant mokesčius). Tačiau mokesčių pajamų duomenys atskleidžia, kad tokie teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Kaip buvo paskaičiavę portalo www.viesai.lt autoriai, 17 proc. daugiausiai uždirbančių gyventojų į biudžetą sumoka 50 proc. visų gyventojų pajamų mokesčio pajamų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Teko girdėti argumentus, kad nieko čia keista – juk daugiausiai uždirbantys gauna didžiulę dalį pajamų, t.y. jų pajamų dalis visame pajamų „pyrage“ yra didesnė už likusių 83 proc. gyventojų. Tačiau vėlgi, tie patys duomenys parodo tokių teiginių klaidingumą: 17 proc. daugiausiai uždirbančių gyventojų, kurie sumoka 50 proc. GPM pajamų, uždirba 43,7 proc. visų apmokestinamų pajamų. Šie duomenys parodo gyventojų pajamų apmokestinimo progresyvumą. Dar didesnis mūsų mokesčių sistemos progresyvumas yra „Sodroje“, kur taikomos „lubos“ „Sodros“ išmokoms – bet ne įmokoms.

Tai reiškia, kad mokestį žmogui tenka mokėti nuo visų socialinio draudimo įmokomis apmokestinamų pajamų, bet kai jis susergi ir jam skaičiuojama ligos pašalpa ar jis išeina į pensiją ir skaičiuojamas pensijos dydis, nenaudojamas visas jo gautų pajamų dydis, bet tik iki tam tikros ribos, o ją viršijusios pajamos nebeturi įtakos ligos pašalpos, pensijos ar kitų socialinio draudimo išmokų dydžiui. Politikams labai patogu ignoruoti realius duomenis ir žongliruoti plačiai paplitusiais, bet neteisingais teiginiais. Jeigu naujos žalingo apmokestinimo iniciatyvos privalėtų būti pagrindžiamos faktais, o ne burtažodžiais, gal ir politikai nebedrįstų siūlyti ir įgyvendinti tokias iniciatyvų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų