• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kaspija – jūra ar vis dėlto ežeras? Nuo atsakymo į šį klausimą labai priklauso energetikos pramonės ateitis, tvirtina „The International Herald Tribune“ .

REKLAMA
REKLAMA

Jeigu tai ežeras, tai su juo besiribojančios šalys turi teisę apskritai neįsileisti į jį užsienio šalių laivų ir energetikos bendrovių. O jei tai vis dėlto jūra, tai jos naudojimo režimą apibrėžia tarptautinės sutartys, kurios tam tikras teises garantuoja ir užsieniečiams, teigia dienraštis.

REKLAMA

Kaspijos jūra – vienas pačių didžiausių pasaulyje uždarų vandens telkinių – virto nauja jėgos žaidimų arena, kurioje susikibo JAV, Rusija ir visos su Kaspija besiribojančios šalys, įskaitant Iraną. Svarbiausias klausimas – kas kontroliuos milžiniškus jos gelmėse esančius energetinius resursus?

Kaspijos statuso problemos nepavyksta išspręsti nuo pat Sovietų sąjungos subyrėjimo 1991-aisiais, rašo „International Herald Tribune“. Pastaruosius kelerius metus JAV bando parengti alternatyvius energetinius maršrutus, kurie susilpnintų Rusijos ir Irano viešpatavimą šiame regione. Rusija tuo tarpu elgiasi priešingai – stengiasi užsitikrinti visišką įvairiais būdais Kaspija gabenamų krovinių kontrolę.

REKLAMA
REKLAMA

Pernai per vizitą Kazachstane JAV viceprezidentas Dickas Cheney, pasinaudojęs proga, griežtai sukritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, apkaltinęs jį demokratijos užgniaužimu ir žmogaus teisių pažeidimais. Tokiai žodžių atakai pasirinkusi būtent Kazachstaną, Busho vyriausybė savotiškai pažymėjo JAV įtakos regione placdarmą – ir iškart pradėjo ruoštis vamzdyno, kuris aplenktų ir Rusiją, ir Iraną, statybai, teigia dienraštis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Antradienį savo kuolą šalimais įkalė ir Putinas. Vizito į Iraną metu – o tai buvo antrasis Kremliaus vadovo vizitas į šią šalį per 64 metus – jis susitiko su savo kolega Mahmoudu Ahmadinejadu, kuris susidūrė su dar griežtesnių Jungtinių Tautų sankcijų dėl Irano branduolinės programos pavojumi. Suprantama, visi sutelkė dėmesį į Irano ir Jungtinių Tautų priešpriešą, tačiau Putinas čionai atvyko ne dėl to, rašo „International Herald Tribune“. Jam reikėjo aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame galėtų susitikti ne tik su Irano, bet ir kitų trijų Vidurinės Azijos valstybių vadovais. Juos jis nori paversti savo sąjungininkais žaidime, kuriame ant kortos pastatyta Kaspija.

REKLAMA

„Susitikime Teherane iš esmės buvo aptarinėjamas būsimasis Kaspijos jūros statusas. Iranas ir Rusija nepaprastai suinteresuoti, kad šis klausimas būtų išspręstas, tačiau šiuo požiūriu juos skiria ir rimti nesutarimai“, - tvirtina Vokietijos Tarptautinių reikalų ir saugumo problemų instituto ekspertas Artimųjų Rytų klausimais Johannesas Reissneris.

REKLAMA

Dalis Kaspijos pakrantės priklauso ne tik Rusijai ir Iranui, bet ir Azerbaidžanui, Kazachstanui ir Turkmėnijai. Visos šios šalys nori gauti maksimalią dalį naftos atsargų ir sau palankų jūrų transporto režimą, tačiau nė viena negali susitarti su kitomis dėl tokių vertingų Kaspijos vandenų statuso.

Pasak dienraščio, Rusija ir Iranas ilgą laiką laikėsi tradicinio susitarimo, pagal kurį Kaspijos jūra buvo pripažinta ežeru, ir juo buvo dalijamasi per pusę. Tačiau 1991 m., kai subyrėjo Sovietų sąjunga, situacija pasikeitė. Iš pradžių Rusija ir Iranas susitarė nekeisti 1921 ir 1940 m. pasirašytų sutarčių režimo, ir Maskva gavo nepriklausomomis valstybėmis tapusio Azerbaidžano, Kazachstano ir Turkmėnijos sutikimą jo laikytis, nes minėtų sutarčių pasirašymo metu visos jos priklausė Sovietų sąjungai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau 1998 m. Azerbaidžano atstovai pareiškė, kad Kaspijos jūra –tarptautinis ežeras, ir būtina jį tokiu laikyti oficialiai. Praktiškai tai reiškė, kad ir Kaspijos vandenis, ir dugną reikia padalinti į penkis sektorius pagal kiekvienos su ja besiribojančios valstybės kranto linijos ilgį, rašo „International Herald Tribune“. Rusija pasipriešino tokiam planui, nes, ekspertų vertinimais, jai tokiu atveju priklausytų ne 20, o tik 14 proc. Kaspijos vandenų ploto.

REKLAMA

Rusijos prezidentu tapęs Putinas pabandė išjudinti įstrigusį problemos sprendimą aktyviai plėsdamas energetinius ryšius tarp Rusijos ir Vidurinės Azijos šalių bei trukdydamas JAV priartėti prie šio regiono. Analitikų teigimu Putinas, matydamas, kad Amerikos ir kitų Vakarų šalių energetikos koncernai jau yra pasiruošę sudaryti sutartis su Kazachstanu ir Azerbaidžanu dėl naudingųjų iškasenų žvalgybos ir dėl to gali siekti savo interesų derybose dėl Kaspijos, ėmėsi ieškoti kompromiso, kuris patenkintų visas su Kaspija besiribojančias valstybes. Tačiau pasirodė, kad Kaspijos jūros statuso problemos sprendimas – gana pavojingas užsiėmimas, rašo „International Herald Tribune“.

REKLAMA

2001 m., kai Azerbaidžano surengta ekspedicija, „British Petroleum“ užsakymu turėjusi jūroje išžvalgyti naftos resursus, pasiekė pietinę Kaspijos dalį, Iranas perspėdamas pasiuntė prie jos karinį laivą ir pakėlė į orą naikintuvus. Azerbaidžanas, kuris buvo priverstas savo energetinius išteklius nukreipti tranzitu per Rusiją, sutiko sudaryti separatinę sutartį su Putinu, pagal kurią abi šalys susitarė pasidalyti dalį jūros dugno. Panašią sutartį pavyko pasirašyti ir su Kazachstanu. Abiem atvejais Iranas nebuvo prileistas prie derybų stalo, teigia dienraštis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Pastaraisiais metais Iranas yra vis labiau izoliuojamas, – dienraščiui sakė vienas Europos diplomatas, pageidavęs likti nežinomas, nes šiuo metu dirba Kaspijos regione. – Iranas mato, ką daro Rusija, ir jaučia, kad priimant svarbius sprendimus regione jį ruošiamasi apeiti.“

Tačiau neįsileisti JAV į savo tradicinių interesų sferą Rusijai nepavyko, rašo „International Herald Tribune“. 2005 m. amerikiečiai parėmė naftotiekio Baku – Tbilisis – Džeichanas, kuriuo naftą į Turkiją galima pumpuoti per Gruzijos teritoriją, aplenkiant Iraną ir Rusiją, statybą. Be to, JAV aktyviai remia Transkaspijos dujotiekio statybą. Juo Turkmėnija galėtų tiekti dujas į Azerbaidžaną, o iš jo – toliau į Europą. Pasak europiečių diplomatų, taip Jungtinės Valstijos siekia mažesnės Europos priklausomybės nuo Rusijos, ir – tuo pačiu – Irano izoliacijos.

REKLAMA

Energetinės politikos instituto Maskvoje direktorius Vladimiras Milovas skeptiškai vertina Kaspijos dugnu numatyto tiesti dujotiekio projektą. „Jei atsiribotume nuo optimistiškų JAV pareiškimų, tai Transkaspijos dujotiekio perspektyvos gana miglotos, nes neišspręstas Kaspijos jūros dugno statuso klausimas“, - sakė jis „International Herald Tribune“.

Tarsi patvirtinant jo žodžius jokių pranešimų apie šia prasme pasiektą pažangą per Kaspijos regiono šalių vadovų derybas nebuvo paskelbta, teigia dienraštis. Irano naujienų agentūros IRNA teigimu penki valstybių vadovai susitarė steigti ekonominio bendradarbiavimo organizaciją. Kitaip tariant, klausimas dėl Transkaspijos dujotiekio ir „Nabucco“ projekto ateities dar neišbrauktas iš dienotvarkės, tačiau Rusija eilinį kartą patvirtino savo įtaką šiame regione, rašo „International Herald Tribune“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų