nabucco

Rugpjūčio viduryje įvyko Vladimiro Putino vizitas į Azerbaidžaną, kuriame Rusijos lyderis nebuvo septynerius metus. Tai yra gera proga pakalbėti apie Baku prioritetus ir iššūkius užsienio politikos srityje. Azerbaidžano santykius su Maskva gana tiksliai charakterizavo tinklalapis BBC – „partneriai, bet ne sąjungininkai“. Ilhamo Alijevo iš tiesų nepavadinsi prorusišku lyderiu. Nepalankių Kremliui jo žingsnių pavyzdžių užtenka.

Didesnio finansavimo ir sistemos reformos reikalaujantys pareigūnai penktadienį ketina surengti pirmąsias protesto akcijas. Iš Vilniaus oro uosto į renginį Nacionalinėje dailės galerijoje vyksiančius Europos Komisijos narius pasitiks piketuojantys policininkai, ugniagesiai, pasieniečiai. Kaip BNS sakė Policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė, uniformuoti pareigūnai Rodūnios kelyje, ties posūkiu į oro uostą, laikys plakatus lietuvių ir anglų kalbomis.

Svarstant, kiek naudos Lietuvai atnešė narystė Europos Sąjungoje (ES), nereikia pamiršti, kad iš tų aštuonerių buvimo joje metų penkeri buvo „riebūs“, o treji „liesi“. 2009-aisiais smarkiau užgriuvęs sunkmetis nesibaigė, todėl nereikia norėti, kad lietuviai vienareikšmiškai vertintų ES. Per aštuonerius metus keitėsi ne tiktai Lietuvos ekonominė būklė, jos piliečių nuotaikos, bet ir pačios ES sandara.

Vengrijos naftos ir dujų kompanija MOL ir kitos projekto dalyvės dar nepatvirtino, kad pasitraukia iš dujotiekio projekto „Nabucco“, antradienį sakė Europos Komisijos (ES) atstovė energetikos klausimais Marlene Holzner. Pirmadienį „Bloomberg“ pranešė, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paskelbė apie MOL pasitraukimą. „MOL dar nepatvirtino pranešimo apie savo pasitraukimą iš “Nabucco„ projekto. Kol kas neturime duomenų apie jokius pokyčius“, – žurnalistams sakė M. Holzner.

Turkija ir Azerbaidžanas pirmadienį Ankaroje pasirašė sutartį dėl dujotiekio į Europos Sąjungą tiesimo pradžios. Šiuo dujotiekiu dujos iš Azerbaidžano telkinių per Turkijos teritoriją bus pumpuojamos į ES šalis, praneša BBC. Projektas pavadintas Transanatolijos vardu. Jo vertė - 5 milijardai dolerių. Naujoji magistralė turėtų stoti į rikiuotę 2017 metais. Kasmet ja bus patiekiama 16 milijardų kubinių metrų dujų. Iš jų 6 milijardus pasiims Turkija.

Derybos tarp Vokietijos energetikos kompanijos RWE ir Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ dėl bendros elektrinių statybos Europoje nutrūko, nes šalims nepavyko susitarti dėl sąlygų, praneša „Deutsche Welle“. Abi korporacijos planavo akmens anglimis ir dujomis kūrenamų elektrinių statybą, abi šalys 2011 m. liepos 14 d. Romoje pasirašė strateginės partnerystės memorandumą. Palankios galimybės atsivėrė po to, kad Vokietija atsisakė atominės energetikos.

Dujų tiekimas dujotiekiu „Nabucco“, kuris sujungs Europą su Kaukazo ir Vidurio Azijos telkiniais aplenkiant Rusiją, atidėtas dar metams. Apie tai praneša AFP, remdamasi kompanijos OMV vykdomuoju direktoriumi Gerhardu Roissu . Pasak jo, pirmosios dujos dujotiekiu bus paleistos 2018 metais. Projektas dar kartą atidedamas dėl nesugebėjimo susitarti su tiekėjais, kurie turi aprūpinti „Nabucco“ dujomis.

Iki metų pabaigos bus priimtas galutinis sprendimas dėl naujos dujų arterijos į Europą – „Nabucco“ projekto įgyvendinimo. Tačiau virš jo telkiasi juodi debesys. Didžiulio dujotiekio „Nabucco“ projektas – kertinis Europos Sąjungos strategijos, kuria siekiama sumažinti rusiškų dujų dalį Europos rinkoje, akmuo. Šiandien jis guli ant Azerbaidžano pečių.

„Nabucco“ projekto idėja gimė 2002 metais, kai maža grupė Austrijos energetikos vadovų pakvietė kolegas iš Turkijos, Vengrijos, Bulgarijos ir Rumunijos į garsią, bet retai statomą Džuzepės Verdžio operą. Po dieną trukusių svarstymų valdininkai apmetė dujotiekio, galėsiančio per metus tiekti 30 milijardų kubinių metrų gamtinių dujų per šių šalių teritorijas į Europos energetikos rinkas, planą.