Iki metų pabaigos bus priimtas galutinis sprendimas dėl naujos dujų arterijos į Europą – „Nabucco“ projekto įgyvendinimo. Tačiau virš jo telkiasi juodi debesys.
Didžiulio dujotiekio „Nabucco“ projektas – kertinis Europos Sąjungos strategijos, kuria siekiama sumažinti rusiškų dujų dalį Europos rinkoje, akmuo. Šiandien jis guli ant Azerbaidžano pečių.
Dujos į Vakarus
Praėjus dviem dešimtmečiams, kai atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos ir aktyviai pradėjo plėtoti naftos prekybą su Vakarų valstybėmis, pastaraisiais metais Azerbaidžanas susirūpino kito energijos šaltinio – gamtinių dujų tiekimo į Europą galimybėmis.
Planuojama, kad šalies naftos gavyba per ateinančius kelerius metus pasieks piką, todėl tik gamtinės dujos leis užtikrinti tvarią plėtrą, anksčiau iš Kaspijos jūros šalelės pavertusią Azerbaidžaną energetikų imperija.
Projektas svarbus ir Europai. Šio žemyno gamtinių dujų paklausa, tikėtina, stipriai išaugs Vokietijai ir Italijai nusprendus atsisakyti atominės energetikos. Juolab kad kontinentas ketina stipriai sumažinti anglies dvideginio emisiją.
Spaudžia EK
Europos Komisija jau seniai spaudžia pradėti „Nabucco“ dujotiekio statybas ir išskiria jį iš kitų siūlomų projektų. Būtent jis leistų strateginį dujų kiekį iš Azerbaidžano atgabenti į po Rusijos padu laikomą Rytų Europą.
„Nabucco“, nors yra tris kartus didesnis nei pagrindiniai konkurentai (dujotiekiu dujos galėtų būti gabenamos net iki Austrijos), nieko nežada.
Iki šių metų pabaigos Azerbaidžanas turi pasirinkti ilgalaikius dujų iš didžiulio „Shah Deniz II“ telkinio pirkėjus. Šiame telkinyje glūdi daugiau nei 1 trln. kubinių metrų dujų.
Pasirinko Europą
Birželį Baku vykusioje konferencijoje prezidentas Ilhamas Alijevas dar kartą užtikrino, kad naujojo telkinio dujos iš Azerbaidžano keliaus į Europą. Tačiau jis nepasakė, kaip tai vyks.
Šalies vadovui didelę įtaką daro geras draugas Elshadas Nasirovas – valstybinės naftos kompanijos „Socar“ viceprezidentas. Ši įmonė valdo 10 proc. „Shah Deniz“ konsorciumo. Dar po 25,5 proc. valdo britų naftos gigantas BP ir Norvegijos valstybinė įmonė „Statoil“. Vis dėlto „Socar“, kaip Vyriausybės atstovo, balsas priimant sprendimą, kas gaus 16 mlrd. kubinių metrų dujų, iš kurių 10 mlrd. bus tiekiama Europai, yra lemiamas.
Nori mažesnio projekto
E. Nasirovas pareiškė, kad „Socar“ palaiko mažesnio dujotiekio, kuris vėliau galėtų būti praplėstas, idėją. Jis taip pat užsiminė, jog valstybinė įmonė svarsto galimybę tapti dujotiekio akcininke, kad galėtų daryti įtaką nustatant dujų tranzito tarifus ir priimant kitus strateginius sprendimus.
„Nenorime mokėti už pajėgumus, kurių mums nereikia“, – interviu „Wall Street Journal“ sakė E. Nasirovas. „Shah Deniz“ operatorė, kompanija BP, išsakė panašią poziciją.
Tokie sprendimai gali būti palankūs „Nabucco“ konkurentams, tokiems kaip ITGI dujotiekio projektas, kurį plėtoja Italijos energetikos kompanija „Edison SpA“, ir „Trans Adriatic Pipeline“ projektas, kuriame numatytas tiesiausias Azerbaidžano dujų kelias į Italiją, kertantis Graikiją ir Albaniją.
Pabrėžia privalumus
„Nabucco“ tikina, kad jo projektas turi daugiausia privalumų žvelgiant į tolimą perspektyvą vien dėl dydžio.
„Didelis dujotiekis ateityje bus efektyvesnis kainų atžvilgiu. Juo tekės daugiau dujų, todėl tiekėjas ir projekto rėmėjai gaus daugiau pajamų“, – „Finantial Times“ kalbėjo pagrindinių projekto rėmėjų Austrijos energetikos kompanijos OMV AG ir Vokietijos bendrovės RWE AG konsorciumo atstovas Christianas Dolezalas.
Kompanijos iki spalio turi pateikti planus, kokį dujų kiekį numato pirkti. Azerbaidžanui liktų vos trys mėnesiai apsispręsti dėl dujotiekio likimo.
Ieškos partnerių
„Socar„ nori pardavinėti dujas kuo daugiau Europos valstybių ir gauti geriausią kainą. Bet „Nabucco“ dujotiekis galės transprtuoti 31 mlrd. kubinių metrų dujų, todėl du trečdaliai dujotiekio liks tušti, kol prie jo neprisijungs kitas stambus tiekėjas. O natūralu, kad tuščias dujotiekis – pinigų švaistymas.
Toje pačioje birželį Baku vykusioje konferencijoje ES energetikos komisaras Guntheris Oettingeris pabrėžė kaimynystėje esančio Turkmėnistano, kaip potencialaus papildomo dujų tiekėjo, svarbą.
ES neseniai suteikė komisarui mandatą dalyvauti Azerbaidžano ir Turkmėnistano derybose dėl galimo bendradarbiavimo tiekiant dujas į Europą.
Dauguma ekspertų galimą šalių bendradarbiavimą vertina skeptiškai ir teigia netikintys, kad Turkmėnistanas artimiausioje ateityje sutiks eksportuoti dujas į Vakarus, pirmiausia dėl stiprios Rusijos ir Irano opozicijos šiuo klausimu.
Iranas taip pat galėtų būti potencialus eksportuotojas, tačiau dėl politinių realijų šis pasirinkimas atrodo mažai tikėtinas.
„Gazprom“ viražai
Kitas svarbus įvykis, pakreipęs „Nabucco“ projekto plėtrą neigiama linkme – Vokietijos RWE ir Rusijos koncerno „Gazprom“ susitarimas pradėti derybas dėl bendro projekto gaminti elektrą iš dujų ir anglies.
„Supratimo memorandumas tarp RWE ir „Gazprom“ padėjo pamatus tolesnėms kompanijų deryboms dėl naujo elektros energijos gamybos projekto plėtros“, – sakė RWE tiekimo ir prekybos vadovas Stefanas Judischas, tačiau pabrėžė, kad bendrovė neketina keisti sao pozicijos „Nabucco“ klausimais.
FAKTAI: „Nabucco“
2009 metais buvo pasirašytas tarpvyriausybinis susitarimas tarp Turkijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Austrijos dėl projekto įgyvendinimo.
Dujotiekį numatoma pastatyti iki 2017 metų.
Numatomas dujotiekio ilgis – 4,042 kilometrai, maksimalus transportuojamų dujų kiekis – 31 mlrd. kubinių metrų per metus.
Dujotiekį planuojama tiesti nuo Erzurumo provincijos Turkijoje iki Baumgarteno Austrijoje.
Ingrida Mačiulaitytė
