Neramumai Gruzijoje ir nesutarimai dėl Rytų partnerystės programos rodo naujus įtampos židinius santykiuose tarp Rytų ir Vakarų.
Kas konkrečiai gegužės 5 dieną nutiko už netoli Tbilisio esančių tankų bataliono kareivinių vartų, nėra aišku. Gruzijos valdžia teigia nuraminusi maištą ir sužlugdžiusi sąmokslą nuversti prezidentą Mikheilą Saakašvilį. Šis sąmokslas, gruzinų teigimu, veikiausiai galėjo būti inspiruotas Maskvos. Rusija, kaip buvo galima nuspėti, neigė bet kokias sąsajas su šiuo įvykiu. Tuomet gegužės 7 dieną Gruzijos opozicijos aktyvistai, kurie per protestus reikalauja M. Saakašvilio atsistatydinimo, Tbilisyje susirėmė su policija ir tai buvo pirmas smurto proveržis nuo pat to laiko, kai opozicija balandžio pradžioje pradėjo savo demonstracijas.
Visiškai aišku, kad Gruzijoje įtampa išlieka itin aukšta. Bet kokia provokacija gali tapti pretekstu konflikto atsinaujinimui. Tiek Rusija, tiek Gruzija greitai susiejo maištą su NATO pratybomis, kurios Gruzijoje prasidėjo gegužės 6 dieną. Gruzija teigia, kad tai buvo bandymas sužlugdyti šias pratybas, o Rusija teigia, kad tai tebuvo dar vienas NATO kvailybės įrodymas. Rusijos nuolatinis ambasadorius prie NATO Dmitrijus Rogozinas išrėžė, kad jau geriau būtų rengti pratybas psichiatrinėje ligoninėje, o ne Gruzijoje.
Iš tikro NATO karinės pratybos Gruzijoje vyksta remiantis Partnerystės vardan taikos programa ir buvo suplanuotos dar iki praėjusių metų rugpjūčio karo. Šiose pratybose buvo kviečiama dalyvauti net pati Rusija. Tačiau Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas šias pratybas vis vien vadina provokacija. Rusus taip pat supykdė ir NATO sprendimas išsiųsti du šnipinėjimu įtariamus Rusijos diplomatus. Verta pabrėžti, kad vienas išsiųstųjų yra Vasilijus Čižovas – Rusijos ambasadoriaus prie Europos Sąjungos sūnus. Atsakydama į tai, Rusija iš šalies išsiuntė du NATO pasiuntinius iš Kanados ir pasitraukė iš Briuselyje turėjusio vykti NATO-Rusijos tarybos susitikimo (Gruzija dėl kaltinimų šnipinėjimu taip pat sulaikė savo buvusį pasiuntinį prie NATO).
Po ganėtinai draugiško prieš mėnesį vykusio D. Medvedevo ir JAV prezidento Baracko Obamos susitikimo NATO veiksmai sukėlė sumaištį Maskvoje, teigia Maskvos Carnagie centro direktorius Dmitrijus Treninas. Ar Amerika rimtai siekia pagerinti santykius su Rusija? Tiesa, ši sumaištis išduoda Kremliaus įsitikinimą, kad santykių gerinimu turi užsiimti vien Amerika, o Rusija ir toliau gali laisva kištis į savo kaimynų reikalus. Net ir tuo metu, kai skundėsi dėl NATO karinių pratybų, Rusija Pietų Osetijoje ir Abchazijoje ir toliau tęsė savo pasieniečių dislokavimą. Balandžio pradžioje Gruzija buvo paskelbusi, kad Rusija dviejose separatistinėse respublikose telkia karius ir ginkluotę. Rusija savo ruožtu aiškino, kad tai tebuvo karinės pratybos.
Nepriklausomas karinis analitikas Pavelas Felgenhaueris, kuris itin tiksliai nuspėjo praėjusio rugpjūčio karą tarp Rusijos ir Gruzijos, teigia, kad Rusijos kariai vis dar yra ištroškę veiksmo. Karo šalininkai, jo teigimu, jaučia, kad Vakarų atsakas į 2008 metų agresiją buvo itin silpnas. Jie taip pat pastebi, kad nepaisant to, jog D. Medvedevas pavadino Gruzijos prezidentą M. Saakašvilį politiniu lavonu, jis vis dar lieka savo poste.
Rusijos baimė taip pat stipriai veikė ir tų valstybių, kurios šią savaitę vyko į Prahą, kur pradėta Rytų partnerystės programa, mintis. Šiuo projektu siekiama pagerinti ekonominius ir politinius santykius tarp ES ir 6 buvusių sovietinių respublikų: Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Armėnijos, Azerbaidžano ir Baltarusijos. Šis mažo biudžeto projektas neturi karinio komponento ir nieko iš esmės nepakeis, teigia Rusijos užsienio politikos ekspertas Fiodoras Lukjanovas. Tačiau Rusija vis viena žvelgia į ES kaip į varžovę savo įtakos sferoje ir itin aršiai reaguoja į bet kokį kišimąsi, tarkime ES pareiškimą, kad Baltarusijos sprendimas pripažinti Pietų Osetiją ir Abchaziją smarkiai pakenktų šios šalies santykiams su ES. Po Rytų partnerystės susitikimo iš karto vyko ir susitikimas dėl dujotiekio „Nabucco“. Šis dujotiekis turėtų aplenkti Rusiją, o tai Kremliui itin nepatinka.
Kai kas norėtų, kad Rytų partnerystės programoje dalyvaujančios šalys pasirinktų tarp Rusijos ir ES, susitikimo Prahoje išvakarėse teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Mes viliamės, kad nėra jokių bandymų kurti naujas padalijimų linijas“ - teigė S. Lavrovas. Tačiau naujų padalijimo linijų kūrimas yra būtent tas darbas, kuriuo Pietų Osetijoje ir Abchazijoje užsiima Rusija. Nėra jokio siurprizo, kad Rusijos idėja apie antrąją Europą, susibūrusią aplink Maskvą, yra itin nepatraukli buvusioms sovietinėms respublikoms. Tačiau tol, kol ES nesugebės pasiūlyti šioms šalims kokių nors apčiuopiamų privalumų, tol bloko iniciatyvų patrauklumas minėtoms šalims taip pat gali greitai išgaruoti.
