dmitrijus treninas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį surengė kasmetinį tiesioginių klausimų ir atsakymų šou, jau per pirmąją valandą buvo užduoti klausimai nuo kelių būklės Omske iki geopolitinės situacijos ir Rusijos vaidmens pasaulyje. Kaip ir kasmet, daugeliui didžiausią susirūpinimą kelia didėjančios komunalinių paslaugų kainos ir Rusijos kelių būklė. Daugelis taip pat nerimavo dėl didėjančių kainų ir laiku neišmokamų atlyginimų.

Praėjus metams nuo kautynių Rytų Ukrainoje pradžios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galbūt nelaimėjo priešpriešoje su Vakarų šalimis, bet taip pat negali būti laikomas pralaimėjusiu, sako analitikai. Pasak jų, palaikydamas Ukrainos separatistus Kremliaus vadovas smarkiai rizikavo, tačiau ta rizika didžiąja dalimi atsipirko, nes leido jam nubausti provakarietišką Kijevo valdžią dėl jos pastangų nusigręžti nuo Rusijos ir susivienyti su Vakarais.

Vladimiras Putinas gali bandyti pereiti nuo kleptokratijos prie populistinės autokratijos. Taip mano ekspertai, pateikę savo išvadas dėl naujosios Rusijos karinės doktrinos. Šiame dokumente šalių kaimynių režimo nuvertimas ir vidaus politikos nestabilumas yra paskelbti pavojumi saugumui.

Marius Eidukonis VL žurnalistas Šios savaitės pradžioje ES, JAV ir atskiros pasaulio šalys įvedė sankcijas Rusijai dėl jos veiksmų Krymo pusiasalyje. Dabar pasigirdo kalbų, kad sankcijos reikalingos, tačiau jos tokiai didelei šaliai kaip Rusija tikriausiai neturės įtakos. Įtampa nemažės Rusijos kariniai veiksmai Krymo pusiasalyje daugelio pasaulio šalių politikos analitikams asocijuojasi su prieš kelis dešimtmečius pasibaigusiu Šaltuoju karu.

Jei šis straipsnis būtų apie konkrečią valstybę, geopolitiniai jos tikslai būtų nesunkiai nustatomi. Bet jis skirtas Europos Sąjungai (ES). Vis dar jaučiant ekonominės krizės pasekmes, kyla klausimas, kas yra ši sąjunga – tik politinių sprendimų priėmėja ar politinė kova dėl kiekvienos valstybės narės įtakos zonų nustatymo bei išsaugojimo ir pačios sąjungos ateities prognozavimo. Šios sąjungos gebėjimas modeliuoti politinius procesus priklauso nuo dviejų aspektų.

Kinija ir Rusija vis labiau suartėja savo nuomonėmis apie įvykius Artimiuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, savo publikacijoje pastebi „Foreign Policy“ apžvalgininkas Dmitrijus Treninas, kuris yra Maskvos Carnegie centro direktorius. Jungtinių Tautų Saugumo taryboje Rusija ir Kinija arba pasisako prieš Vakarų iniciatyvas, arba jas vertina santūriai.

Įvyko nemažai pokyčius Rusijos politikoje rodančių dalykų. Maskva pasiekė kompromisą ginče su Norvegija dėl jūros sienos. Ministras pirmininkas Vladimiras Putinas klaupėsi pagerbdamas Katynėje Stalino nužudytus žmones. Tai tik keletas vaizdų iš to, ką Europos laikraščiai apibūdino kaip švelnesnę Rusiją. Tačiau iškart kyla trys klausimai: „Ar tai tikra? Kodėl įvyko toks pokytis? Kaip atsakyti į naują Rusijos užsienio politiką?“ Šiuo atveju tai, ką matome, yra tai, ką turime.

Neramumai Gruzijoje ir nesutarimai dėl Rytų partnerystės programos rodo naujus įtampos židinius santykiuose tarp Rytų ir Vakarų. Kas konkrečiai gegužės 5 dieną nutiko už netoli Tbilisio esančių tankų bataliono kareivinių vartų, nėra aišku. Gruzijos valdžia teigia nuraminusi maištą ir sužlugdžiusi sąmokslą nuversti prezidentą Mikheilą Saakašvilį. Šis sąmokslas, gruzinų teigimu, veikiausiai galėjo būti inspiruotas Maskvos.

Kremlius nori naujo saugumo klubo Europai ir Azijai. Ar tai gali pavykti? Ir ar tai turėtų jaudinti Ameriką, kuri iš naujo mokosi mylėti savo sąjungininkus? Ar tai istorija apie kinų policininkus, žudančius musulmonų separatistus, ar apie Iraną, grasinantį nebepraleisti Vakarų naftos tanklaivių per Hormuzo sąsiaurį, ar apie mirtinus susidūrimus atskilusioje Gruzijos provincijoje, ar apie Rusijos planus Kuboje pastatyti branduolinius bombonešius kaip atsaką į tai, ką ji laiko Amerikos avantiūra...