Prancūzija, Jungtinė Karalystė (JK) ir Vokietija – vadinamosios E3 valstybės – teigia, kad Iranas iš esmės nevykdo savo įsipareigojimų pagal 2015 metų branduolinį susitarimą, dar vadinamą Bendruoju išsamių veiksmų planu (JCPOA), kuriuo siekiama užkirsti kelią Teheranui įgyti branduolinį ginklą.
Todėl jos inicijavo vadinamąjį grįžimo į pradinę padėtį (angl. snapback) mechanizmą, pagal kurį prieš dešimtmetį sustabdytos sankcijos po 30 dienų vėl įsigaliotų.
„Raginame (Iraną) imtis veiksmų dabar“, – sakė JK ambasadorė Barbara Woodward (Barbara Vudvord), balsavusi prieš rezoliuciją, pagal kurią būtų galima pratęsti sankcijų sustabdymą.
Ji paliko galimybę diplomatijai kitą savaitę vyksiančioje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, kai valstybių ir vyriausybių vadovai susirinks Niujorke.
Tačiau Irano ambasadorius Jungtinėse Tautose Amiras Saeidas Iravani (Amiras Saidas Iravanis) šį balsavimą Saugumo Taryboje pavadino „prievartos politika“.
„Šiandienos veiksmai yra skuboti, nereikalingi ir neteisėti. Iranas nepripažįsta jokios pareigos juos įgyvendinti“, – sakė jis.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi anksčiau penktadienį pareiškė, kad jis Europos valstybėms pateikė „sąžiningą ir subalansuotą“ pasiūlymą, siekdamas užkirsti kelią sankcijų grąžinimui.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį duodamas interviu Izraelio televizijai pareiškė, jog tikisi, kad tarptautinės sankcijos Iranui bus atnaujintos iki rugsėjo pabaigos.
Tačiau Prancūzijos ambasadorius Jungtinėse Tautose penktadienį pareiškė, kad susitarimas, kuris būtų pasiektas derybų būdu, vis dar yra galimas.
Rugpjūčio viduryje Jungtinėms Tautoms perduotame laiške E3 griežtai kritikavo Iraną už tai, kad jis pažeidė keletą JCPOA numatytų įsipareigojimų, be kita ko, dėl urano atsargų kaupimo.
Nepaisant intensyvių diplomatinių derybų tarp Europos valstybių ir Teherano, E3 valstybės tvirtino, kad nebuvo padaryta jokios pažangos.
„Taryba dar turi laiko pritarti tolesnei rezoliucijai, pratęsiančiai sankcijų sustabdymą, jei Iranas ir europiečiai paskutinę minutę pasieks susitarimą“, – sakė Richardas Gowanas (Ričardas Govanas) iš analitinių tyrimų centro „International Crisis Group“ (ICG).
Irano aršus priešas Izraelis pasveikino šį Saugumo Tarybos sprendimą, kuriam prieštaravo Alžyras, Kinija, Pakistanas ir Rusija.
„Tarptautinės bendruomenės tikslas turi likti nepakitęs: neleisti Iranui įgyti branduolinio ginklo“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras.
2015-ųjų susitarimas faktiškai žlugęs
Vakarų valstybės ir Izraelis jau seniai kaltina Teheraną siekiant įgyti branduolinių ginklų, tačiau Iranas šiuos kaltinimus neigia.
Sunkiai pasiektas 2015 metų susitarimas faktiškai žlugo, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) 2018-aisiais, per savo pirmąją kadenciją, iš jo pasitraukė ir atnaujino griežtas sankcijas Iranui.
Tai paskatino Iraną 2019 metais pradėti mažinti savo įsipareigojimus, be kita ko, apriboti JT branduolinės priežiūros tarnybos inspektorių galimybę patekti į branduolinius objektus šalyje.
Birželį Izraelis surengė precedento neturintį puolimą prieš Iraną, kurio metu buvo atakuojami branduoliniai ir kariniai objektai, taip pat gyvenamieji rajonai, ir žuvo daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, įskaitant aukšto rango vadus ir branduolinės srities mokslininkus.
Iranas atsakė raketomis ir dronais, pasiųstais į Izraelį, kur žuvo dešimtys žmonių.
Per 12 dienų karą Jungtinės Valstijos surengė ir savo bombardavimą, atakuodamos branduolinius objektus, prieš šalims pasiekiant paliaubas.
Dėl karo taip pat nutrūko Teherano derybos su Jungtinėmis Valstijomis dėl branduolinės programos, o Iranas sustabdė bendradarbiavimą su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA). Vienoje įsikūrusios JT agentūros inspektoriai netrukus po to paliko šią Artimųjų Rytų šalį.
Visgi praėjusią savaitę Iranas susitarė dėl naujos bendradarbiavimo su TATENA sistemos po to, kai nutraukė jį po Izraelio ir JAV smūgių.
TATENA perspėja, kad Iranas yra vienintelė branduolinio ginklo neturinti šalis, šiuo metu sodrinanti uraną iki 60 proc. lygio, o tai yra gerokai daugiau nei 2015 metų susitarime nustatyta 3,67 proc. riba.
Branduoliniam ginklui sukurti reikia 90 proc. lygio.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
