Leidinio teigimu, JAV formuoja nedidelius mobiliuosius dalinius, kurie turėtų rinkti informaciją, padėti Ramiojo vandenyno laivynui ir numušinėti laivus vidutinio nuotolio raketomis. Taigi Jungtinės Valstijos rengiasi atremti galimą Kinijos agresiją prieš Taivaną, Japoniją ir kitus sąjungininkus.
Leidinyje rašoma, kad naujieji padaliniai sumanyti kaip platesnės strategijos, kuria siekiama sinchronizuoti amerikiečių karių, jūreivių, jūrų pėstininkų ir lakūnų veiksmus su sąjungininkų ir partnerių Ramiojo vandenyno regione ginkluotosiomis pajėgomis, dalis. Pentagono dėmesys sutelktas į teritoriją, kuri driekiasi nuo Japonijos iki Indonezijos. Kinija būtent šią zoną laiko savo įtakos zona.
Analitikai įsitikinę, kad bendra JAV strategija teikia vilčių. Tačiau jau dabar ji susiduria su didelėmis kliūtimis, įskaitant logistikos problemas, įrangos ir naujų technologijų pristatymą laiku ir perkrautą gynybos pramonę. Taip pat neaišku, ar JAV regioniniai partneriai leis amerikiečių kariams kariauti jų salose.
„Pastaroji dalis yra labai svarbi. Pekinas mano, kad JAV saugumo aljansų stiprinimo Ramiojo vandenyno regione strategija yra eskalavimas, o tai kelia nerimą kai kurių sąjungininkių pareigūnams, kurie baiminasi, kad gali būti įtraukti į dviejų galybių konfliktą“, – teigiama ataskaitoje.
Kinijos militarizacija: kas žinoma
Leidinyje rašoma, kad agresyvi Pekino karinė modernizacija ir investicijos į gynybą per pastaruosius du dešimtmečius sukėlė abejonių dėl JAV gebėjimo kontroliuoti jūras ir dangų bet kokio konflikto vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje metu.
Pranešama, kad Kinija gerokai išplėtė savo įtaką Ramiajame vandenyne, statydama dirbtines salas kariniams postams Pietų Kinijos jūroje ir siekdama plėsti bazes Indijos ir Ramiajame vandenynuose.
Žurnalistų teigimu, Kinija turi ne tik didžiausią regione kariuomenę, laivyną ir oro pajėgas, bet ir pranašumą šalies viduje. Ji turi apie 1 mln. karių, daugiau kaip 3 000 orlaivių ir daugiau kaip 300 laivų, esančių netoli bet kokio galimo mūšio. Tuo metu amerikiečių laivai ir orlaiviai, norėdami dislokuoti karius ir ginkluotę, turi įveikti tūkstančius kilometrų arba pasikliauti sąjungininkų gera valia.
Medžiagoje teigiama, kad Kinija taikosi į Taivaną. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pažadėjo, jei reikės, jėga vėl sujungti salą su žemynine Kinija. Sėkminga invazija ne tik sukeltų didžiulius nuostolius Taivanui, bet ir turėtų katastrofiškų ekonominių padarinių, nes būtų sunaikinta pažangiausia pasaulyje puslaidininkių pramonė ir jūrų eismas vienais judriausių pasaulio laivybos kelių.
