REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kijevas ir Vašingtonas toliau nesutaria dėl Rusijos galimo puolimo. Amerikiečiai sako, kad Rusija Ukrainą gali pulti iki olimpinių žaidynių pabaigos, o Ukrainos prezidentūra atrėžia, kad didesnė ne karo, o diplomatinio sprendimo tikimybė. Savo ruožtu pas Putiną vykstantis Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad derantis su Rusija reikia rodyti šiai didžiai tautai pagarbą ir suprasti jos traumas.

Kijevas ir Vašingtonas toliau nesutaria dėl Rusijos galimo puolimo. Amerikiečiai sako, kad Rusija Ukrainą gali pulti iki olimpinių žaidynių pabaigos, o Ukrainos prezidentūra atrėžia, kad didesnė ne karo, o diplomatinio sprendimo tikimybė. Savo ruožtu pas Putiną vykstantis Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad derantis su Rusija reikia rodyti šiai didžiai tautai pagarbą ir suprasti jos traumas.

REKLAMA

Amerikiečių karinėje Fort Brago bazėje Šiaurės Karolinoje šiomis dienomis vyksta intensyvus pasiruošimas karių dislokavimui Europoje. Iš šios bazės prezidento Joe Bideno įsakymu į Europą turi išvykti 2000 karių. Dalis elitinių pajėgų jau pasiekė Europą, kiti ruošiasi. O kartu su jais skraidinama ir karinė technika.

Vien Lenkijoje nusileido du kariniai amerikiečių lėktuvai. Karinio kontingento Lenkijoje vadas – generolas majoras Christopheris Donahue, rugpjūčio 30-ąją tapęs paskutiniu amerikiečių kariu, palikusiu Afganistaną. Dabar jo pareiga – stiprinti rytinį NATO flangą.

REKLAMA
REKLAMA

„Mūsų nacionalinis indėlis Lenkijoje rodo mūsų solidarumą su visais mūsų sąjungininkais Europoje. Be to, šiuo netikrumo laikotarpiu aiškiai žinome, kad kartu esame stipresni“, – teigia JAV armijos majoras Christopher Donahue.

REKLAMA

„Tai – geriausias būdas atgrasyti potencialų agresorių. Atgrasymas ir solidarumas yra geriausias atsakas į agresyvią Maskvos politiką, į agresyvų bandymą atstatyti Rusijos imperiją“, – sako Lenkijos gynybos ministras Mariusz Blaszczak.

O į Rusiją atskrido Prancūzijos prezidentas. Susitikimo išvakarėse Emmanuelis Macronas pareiškė, kad ginklais žvanginančio V. Putino tikslas – ne Ukraina, o bendravimo taisyklių su NATO ir Europos Sąjunga išsiaiškinimas. Ir nors E. Macronas pabrėžia, kad Vakarų ir Rusijos dialogas negali vykti silpninant kurią nors Europos valstybę, derėtis su Rusija, anot E. Macrono, reikia rodant jai pagarbą ir suprantant šios didžios tautos traumas. Tačiau Kremlius skeptiškas.

REKLAMA
REKLAMA

„Situacija per daug sudėtinga, kad po vieno susitikimo būtų galima tikėtis reikšmingo proveržio. Tik noriu pabrėžti, kad jokių naujienų dėl Rusijos saugumo garantijų nėra“, – kalba Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

O Kijevas sulaukė Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock. Ji Ukrainoje lankosi jau antrą kartą per pastarąsias tris savaites. Šįkart ji pagerbia keturis milijonus Ukrainos badmečio, kurį išprovokovavo Stalino politika, aukų. Diplomatė pabrėžia, kad Vokietija ir toliau Rusijos agresijos akivaizdoje rems Ukrainą, tačiau Kijevas nori daugiau Berlyno garantijų ir ypač kritikuoja atsisakymą tiekti ginklus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Manome, kad Vokietija gali padaryti daugiau. Privalome gerbti šalies poziciją, bet tai nereiškia, kad neturime dėl to derėtis“, – sako Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Savo ruožtu V. Putinas ginklavimosi Baltarusijoje nestabdo. Rusija Lietuvos pašonėje telkia vis daugiau savo karinės technikos ir karių. Tačiau Ukrainos prezidentūra dar vakar pareiškė, kad diplomatinio sprendimo tikimybė esą didesnė nei karinės eskalacijos. Visgi Jungtinės Valstijos mano kitaip ir vėl įspėja, kad Maskva rengiasi invazijai.

„Manome, kad yra labai didelė tikimybė, kad V. Putinas duos įsakymą dėl išpuolio prieš Ukrainą. Dislokuodamas karius, jis sukūrė tokią situaciją, kad agresyvius veiksmus prieš Ukrainą gali pradėti bet kada“, – teigia JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake Sullivan.

REKLAMA

Vašingtonas nurodo, kad Maskva esą jau dabar prie Ukrainos sienų yra sutelkusi 70 procentų atakai reikalingų pajėgų. Be to, Rusija pajėgas prie sienos su Ukraina didina tokiu greičiu, kad V. Putinas jau vasario viduryje ten turės apie 150 tūkst. karių. Tiek, kiek reikia plataus masto puolimui.

„Turime būti pasiruošę Rusijos karinių veiksmų galimybei iki olimpinių žaidynių pabaigos. Taip pat turime būti pasirengę ir galimam puolimui pasibaigus olimpinėms žaidynėms“, – kalba J. Sullivan.

Tačiau, anot Kijevo, Rusijos karių dislokacija, jų manevrai ir ginkluotės telkimas prie šalies sienų – tai taktika, kuria Maskva siekia Ukrainai daryti nuolatinį, didelį psichologinį spaudimą. Savo ruožtu NATO jau nebeatmeta galimybės, kad į rytinį Aljanso flangą teks siųsti daugiau pastovių pajėgų.

REKLAMA

„Tai labai priklausys, ar, pavyzdžiui, Rusijos kariai liks Baltarusijoje. Jei jie grįš į Rusiją, tai jau kitas klausimas. Bet jei jie liktų Baltarusijoje, tektų galvoti apie pokyčius“, – sako NATO karinio komiteto vadovas Robas Baueris.

Beje, Kijevas šiandien atskleidė, kad pastaraisiais mėnesiais Ukraina iš partnerių gavo beveik 1,5 milijardo eurų vertės paramą ir daugiau kaip tūkstantį tonų gynybinės ginkluotės bei karinės įrangos.

JAV tegul rūpinasi savo reikalais, o nesikiša prie Rusijos ir Ukrainos. Kas nežino kad amerikonai nuo seno karo kurstytojai.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų