Jungtinės Valstijos padarė didelių nuolaidų, kad būtų sudarytas antradienį Pekine paskelbtas susitarimas dėl Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programos nutraukimo, siekdamos iš dalies kompensuoti kitas savo užsienio politikos nesėkmes, sako analitikai.
Jų nuomone, JAV prezidentui George'ui W.Bushui (Džordžui V.Bušui), kuris priverstas dirbti su demokratų kontroliuojamu Kongresu ir susiduria su virtine tarptautinių diplomatinių problemų, susijusių su Iranu bei Iraku, žūtbūt reikėjo sureguliuoti Šiaurės Korėjos klausimą.
Politologas Brianas Bridgesas (Brajenas Bridžesas) iš Honkongo Lingnamo universiteto sakė, kad pagrindinis veiksnys, dėl kurio pavyko pasiekti susitarimą dėl Šiaurės Korėjos atominės programos, buvo Amerikos vidaus politika, ypač pernai vykę Kongreso vidurio kadencijos rinkimai, kuriuose pergalę iškovojo demokratai.
"Bushas yra patekęs į sunkią padėtį namuose, be to, auga įtampa Artimuosiuose Rytuose, taip pat įtampa dėl Irako ir Irano, todėl jam reikėjo kažkokios diplomatinės pergalės", - sakė B.Bridgesas.
Valstybės sekretorė Condoleezza Rice (Kondoliza Rais) suteikė JAV vyriausiajam derybininkui Christopheriui Hillui (Kristoferiui Hilui) daugiau veiksmų laisvės, kad šešiašalėse derybose kompromiso būdu būtų pasiektas susitarimas, sakė politologas.
G.W.Bushas, kuris 2002-aisiais priskyrė Šiaurės Korėją kartu su Iranu ir Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) valdomu Iraku "blogio ašiai", netgi įgaliojo JAV delegaciją pateikti Pchenjanui siūlymą pradėti dvišales derybas dėl diplomatinių ryšių užmezgimo.
Antradienį Pekine paskelbtame bendrame pareiškime numatytos tiesioginės derybos tarp Vašingtono ir Pchenjano dėl diplomatinių santykių užmezgimo.
Vašingtonas ir Pchenjanas yra priešingose barikadų pusėse nuo pat 1950-1953 metų karo. Šalys niekuomet nebuvo užmezgusios diplomatinių santykių.
Jungtinės Valstijos pasibaigus derybų maratonui taip pat paskelbė pradėsiančios "Šiaurės Korėjos išbraukimo iš teroristinių valstybių sąrašo procesą".
G.W.Bushas iki šiol laikėsi griežtos pozicijos šiuo klausimu ir atmesdavo bet kokią galimybę pradėti tiesiogines derybas su Pchenjanu.
"Akivaizdu, kad jis sušvelnino savo poziciją", - sakė B.Bridgesas.
Savo ruožtu Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong-Ilas (Kim Čen Iras), kuris ne kartą buvo įspėtas, kad deryboms skirtas laikas sparčiai senka ir kurio šalis jau pajuto skaudžias Jungtinių Tautų įvestų sankcijų pasekmes, taip pat pademonstravo lankstumą, kad užsitikrintų energetinę pagalbą, būtiną šiai nuskurdusiai komunistinei valstybei.
Pagal naująjį susitarimą, kuris pasiektas po beveik ketverius metus su ilgomis pertraukomis vykusių abiejų Korėjų, JAV, Kinijos, Japonijos ir Rusijos derybų, Pchenjanas mainais į energetinę pagalbą ir kitokio pobūdžio paskatas per 60 dienų pradės savo branduolinių objektų uždarymo procesą ir leis sugrįžti į šalį tarptautiniams inspektoriams.
Tokijuje įsikūrusio Nacionalinio gynybos studijų instituto vyriausiasis analitikas Hideshi Takesada (Hidešis Takesada) sakė, kad šis susitarimas yra aiški Šiaurės Korėjos pergalė prieš Vašingtoną.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad nebuvo užsiminta apie Šiaurės Korėjos spėjamą itin sodrinto urano (ISU) programą, kuri sukėlė susipriešinimą dėl branduolinių ambicijų 2002 metų spalio mėnesį, kai Vašingtonas apkaltino Šiaurės Korėją pažeidžiant ankstesniu susitarimus įšaldyti savo ambicijas kurti branduolinį ginklą.
"Šiuo požiūriu susitarimas labai atmieštas, nes ISU sudaro maždaug pusę visos Šiaurės Korėjos branduolinės plėtros", - sakė jis.
Kai kurie analitikai taip pat išreiškė nuogąstavimų, kad pasiektas susitarimas gali padrąsinti branduolinės ginkluotės neplatinimo režimo pažeidėjus.
Iranas šį susitarimą įvertins kaip žinią, kad prieš nusilenkiant tarptautiniam spaudimui reikia kiek įmanoma labiau pasistūmėti branduolinės programos plėtojimo srityje, sakė jie.
"Iraniečiai akylai stebi, ką pastaruosius kelerius metus daro Šiaurės Korėja", - sakė B.Bridgesas.
"Manau, kad šis susitarimas leidžia spėti, kad Iranas nori kiek toliau pažengti į priekį, kad galėtų būti tikras, jog eina derėtis ne tuščiomis", - sakė jis.
Tačiau Seule įsikūrusio Pietų Korėjos valstybinio Užsienio reikalų ir nacionalinio saugumo instituto analitikas Kim Sung-Hanas pasiektą susitarimą apibūdino kaip visų derybose dalyvavusių šalių laimėjimą, nes jis yra kur kas konkretesnis nei ankstesnis susitarimas, pasiektas per šešiašales derybas 2005 metais.
