REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kepenys – be galo svarbus ir ypatingas organas. Neretai žmonės galvoja, kad kepenys yra paprastas virškinimo organas, tačiau iš tiesų ne veltui jos yra vadinamos „organizmo laboratorija“. Kokį maistą reikėtų valgyti ir ko geriau vertėtų atsisakyti, kad šis, vienas svarbiausių organizmo organų būtų sveikas, vidaus ligų gydytojas Audrius Lekštutis pasidalino su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Kepenys – be galo svarbus ir ypatingas organas. Neretai žmonės galvoja, kad kepenys yra paprastas virškinimo organas, tačiau iš tiesų ne veltui jos yra vadinamos „organizmo laboratorija“. Kokį maistą reikėtų valgyti ir ko geriau vertėtų atsisakyti, kad šis, vienas svarbiausių organizmo organų būtų sveikas, vidaus ligų gydytojas Audrius Lekštutis pasidalino su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

REKLAMA

Anot Respublikinės Klaipėdos ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyriaus vedėjo, vidaus ligų gydytojo bei echoskopuotojo Audriaus Lekštučio, kepenys turi ne tik gerai žinomas 8 funkcijas, tačiau jų galima suskaičiuoti net ir apie 500:

„Universitete mums sakė, kad yra aštuonios funkcijos, bet iš tiesų kalbame apie 500 funkcijų, kurias kepenys atlieka. Pavyzdžiui, viena jų – virškinimo liauka, kuri tiesiogiai daro įtaką mitybai. Tokia funkcija yra viena iš visų kitų kepenų funkcijų.

REKLAMA
REKLAMA

Reikia suprasti, kad kepenų funkcijos yra labai įvairios: kepenys atlieka sintetinę funkciją, gamina baltymus, krešėjimo faktorius, taip pat atlieka kaupimo funkciją, kaupia geležį, vitaminą B12, gliukogeną, gyvulinės kilmės cukrų, kuris yra energinė medžiaga, reikalinga mūsų raumenynui bei atlieka detoksikacinę funkciją, kuomet nukenksmina tiek endogeninius, tiek geninius junginius.“

REKLAMA

Androgenais yra vadinama tai, kad yra pagaminama žmogaus žarnyne – įvairūs toksinai. Egzogenais vadiname tuos junginius, kuriuos, kuomet suvalgome kažką blogo, kepenys geba nukenksminti. Be to, anot gydytojo, kepenys taip pat dalyvauja hormonų apykaitose, kraujo reguliavime.

Kepenys – visumos dalis

Gydytojas A. Lekštutis taip pat užtvirtindamas priduria, kad nėra jokios abejonės, jog kepenys – be galo svarbus organas, reikalingas virškinimui ir kurio veiklai įtakos turi maistas.

„Pagal tai, kiek kepenys atlieka funkcijų, galima įsivaizduoti, kiek veiksnių jos yra veikiamos. Mitybiniai veiksniai taip pat veikia, todėl negalima nuvertinti mitybos, kadangi ji yra labai svarbi.

REKLAMA
REKLAMA

Dažnai su savo organizmu elgiamės kaip su automobiliu: skubėdami greit užsukame į degalinę, prisipilame paskubomis degalų ir važiuojame toliau. Taip būti neturėtų, kadangi turime žiūrėti į tai, ką valgome“, – įspėja medikas.

Jis teigia, kad žmonės dažnai užmiršta svarbiausią veiksmą – kramtymą, kuris iš maisto padeda išgauti pirminius angliavandenius ir užtikrinti sklandžią virškinimo veiklą.

Angliavandeniai – svarbi virškinimo grandis. Tam, kad organizmas juos galėtų gerai suvirškinti, anot pašnekovo, jie turi būti gerai susmulkinti dantimis ir suvilgyti seilėmis.

„Tada įvyksta seilių amilazė, kuri suskaido angliavandenius ir tam, kad šis procesas įvyktų sklandžiai, turime įprastą maistą kramtyti daugiau nei 30 kartų. Tačiau, jei valgote grubią ląstelieną, pavyzdžiui, grubias kopūstų salotas ar grūdinius produktus, rekomenduojama juos kramtyti iki 70 kartų. Jei praleisime kramtymo grandį, virškinimo procesas taps nekokybiškas“, – perspėja gydytojas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kalbėdamas apie kepenis, gydytojas A. Lekštutis teigia, kad aptariant apie bet kokį organą reikia žiūrėti į visumą. Būtent todėl nereikėtų imtis vienų ar kitų kraštutinumų gyvenime, pavyzdžiui, siekiant svorio kontrolės:

„Kepenys negyvena atskiro gyvenimo, kadangi esame sklandžiai veikianti visų organų sistemų visumą. Pagrindinė rekomendacija, kuri visuomet pasiteisina yra saikas. Taip pat reikėtų vengti iš kraštutinumų, nes persivalgymas ar badavimas kenkia kepenims. Įdomu tai, kad ir badaujant, ir tunkant, kepenyse įvyksta kepenų audinio suriebėjimas.“

Kadangi kepenys yra visumos dalis, yra be galo daug veiksnių, kurie jas gali pažeisti bei sukelti ligas ir skirtingus jų simptomus. Neretai sutrikus kepenų veiklai jaučiame šiuos požymius: pilvo pūtimą, pilvo maudimą, pilnumo pojūtį, nuovargį ar silpnumą:

REKLAMA

„Dažniausiai taip pat girdime kelias pagrindines kepenų ligas – hepatitą, kepenų nepakankamumą, kepenų cirozę ir panašiai. Tačiau yra ir kita galybė ligų. Pavyzdžiui, širdies nepakankamumas gali sukelti kepenų fibrozę, cukrinis diabetas – kepenų suriebėjimą, o geležies sutrikimo ligos taip pat gali sukelti įvairius kepenų pažeidimus.

Didžiausia blogybė yra tai, kad šias ligas dažnai išduoda bendriniai, nekonkretūs simptomai, kuriuos bandome nurašyti kitoms, patologinėms arba ne būklėms. Visgi, specifiniai požymiai, išduodantys kepenų ligas būna štai šie: gelta, kūno pigmentacijos pasikeitimas, niežulys. Pajutę šiuos simptomus, turėtumėte susirūpinti.

REKLAMA

Be to, antsvoris taip pat gali padidinti kepenų suriebėjimo riziką, kuri gali būti mitybinės, sutrikusios medžiagų apykaitos ar alkoholio pasekmių kilmės.“

Kokius maisto produktus rinktis, o kurių vengti?

Angliavandeniai. Pasiteiravus, kokių produktų reikėtų atsisakyti, norint užtikrinti sveiką kepenų veiklą, gydytojas teigia, kad pirmiausiai visi turėtų vengti cukraus, kuris, anot vyro, nėra vartojamas gryname pavidale.

„Tai yra žmogaus sukurtas produktas, kuris anksčiau buvo vertinamas kaip labai geras produktas, plačiai naudojamas, o atpigus technologijai, tapo visiems prieinamas ir pamažu tapo kenksmingu. Tą išdavė padaugėję diabeto, onkologinių ar širdies ligų atvejai, kurie buvo siejami su cukraus pertekliumi mūsų kasdieniuose produktuose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Cukraus reikėtų vengti tiek gryname pavidale, tiek produktuose, kurie yra rafinuoti. Be to, buvo bandoma cukrų pakeisti fruktoze. Natūralią fruktozę kepenys gali skaidyti, tačiau nenatūralios, sintetinės fruktozės perteklius gali organą veikti toksiškai. Tad šiuo atveju, turėtume įsitikinti, kad fruktozė yra gaunama natūraliame pavidale iš vaisių ar uogų“, – paaiškina pašnekovas.

Riebalai. Kalbėdamas apie tai, kokių produktų negalima valgyti, A. Lekštutis taip pat tikina, kad nerekomenduojama valgyti standžių, kieto pavidalo riebalų, pavyzdžiui, jautienos, kiaulės taukų. Vietoje to jis rekomenduoja rinktis skysto pavidalo riebalus – geros kokybės aliejų, sviestą:

REKLAMA

„Naudingi riebalai yra tie, kurie turi daug nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios yra organizmui būtinos medžiagos, nes be jų negalėtume funkcionuoti. Žinoma, taip pat reikia atsižvelgti ir į kaloringumą, pavyzdžiui, kalbant apie lašinius. Pasirodo, kad lašiniai yra gerai subalansuoti riebalai, tačiau visuomet turėtume įvertinti saiką.“

Baltymai. Vidaus ligų gydytojo teigimu, mėsa yra puikus baltymų ir geležies šaltinis, tačiau baltymų pasisavinimas iš skirtingos mėsos yra nelygus. Daugiausiai organizmas baltymų pasisavina iš triušienos.

„Iš 100 gramų triušienos organizmas geba pasisavinti 71 proc. baltymų. Iš kitos mėsos, kuri yra kokybiška, baltymų pasisavinimas būna labai įvairus – nuo 50 iki 60 proc. Nors triušieną mėgsta ne visi, tačiau teigiama, kad aukštos kokybės mėsa praktiškai neturi jokių alergenų, cholesterolio. Taip pat tinka valgyti ir kitą, baltą mėsą, rekomenduojama ir žuvis“, – sako specialistas.

REKLAMA

Skaidulos. Pagrindinis maistinių skaidulų ir vitaminų šaltinis – daržovės. Organizmui naudingų skaidulų galime gauti iš: lapinių daržovių, kaulavaisių, ankštinių daržovių ir t. t. Visgi, mažiau dėmesio skiriama yra toms skaiduloms, kurios yra tirpios vandenyje.

„Pektinas ir inulinas yra vandenyje tirpios skaidulos, apie kurias žmonės yra mažiau girdėję. Daug pektino galima rasti obuolių sūryje arba keptame obuolyje. Inulino yra šakniavaisiuose ir šakniagumbiuose, kuriuose nėra krakmolo. Jais gali būti: svogūnai, česnakai, saldžios bulvės, topinambai ir kt.

Iš esmės, maistinės skaidulos yra prebiotikai – terpė, kurioje sėkmingai gali gyventi probiotikai. Kuo organizme yra daugiau gerųjų mikrobų, tuo geriau veikia žarnynas, virškinimas, o dėl to ir patys visumoje jaučiamės gerai. Tokiu atveju gerai veikia ir kepenys, nes nebelieka toksinų, kuriuos reikėtų nukenksminti“, – nusišypso kalbėdamas vyras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Alkoholis. Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Vidaus ligų diagnostikos skyriaus vedėjo, vidaus ligų gydytojo bei echoskopuotojo Audriaus Lekštučio, alkoholis taip pat nėra geras pasirinkimas, norint užtikrinti gerą kepenų veiklą.

„Nors kepenys turi fermentacinę sistemą, kuomet fermentai geba skaidyti alkoholį, tačiau visgi nepatariama neviršyti rekomenduojamos alkoholio ribos – vyrai neturėtų suvartoti daugiau nei 2 vnt. alkoholio, o moterys – ne daugiau nei 1 vnt. alkoholio.

1 alkoholio vienetas gali būti įvardijamas keliais būdais: arba 150 ml taurė vyno, arba 350 ml šviesaus alaus, arba 40 ml stipraus alkoholinio gėrimo. Idealu, jeigu pavyksta sutilpti į šias normas, tačiau, jei to padaryti nepavyksta, tuomet organizmui gresia patirti neigiamą alkoholio poveikį“, – įspėja jis.

Pizdiec kepenų nebeturiu. Prapyliau.
Ar būtina rašyti romaną?
Specialiai perskaičiau visą straipsnį šitam mešlyne pirmą kartą po kokių metų pertraukos turbūt. Dėl įsitikinimo. Ir akurat. Dabar kilo naturalus klausimas. Koks turi būti daunas,kad alkoholį įvardini kaip maistą. Kad šitą nuodą priskiri tokiai kategorijai pagal antraštę. Koks tu turi būti protiškai atsilikęs ir degradavęs,kad net nesuvokti to. Iškart supranti ir pasitvirtina vis labiau kokioj stadijoj yra dabartinė žmonija. Čia dar klausimas aišku kiek tos tikros žmonijos yra.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų